Pamenu, kaip pirmą kartą ragavau šilkmedžio uogų – jos nebuvo nei visiškai saldžios kaip vyšnios, nei rūgščios kaip serbentai. Skonis buvo švelnus, šiek tiek medaus primenantis, o rankos po skynimo tapo violetinės kaip po mėlynių. Kaime sakydavo: „Šilkmedžio uoga – ne garsiai saldi, bet tyliai naudinga.“ Ir tame daug tiesos.
Šilkmedžio uogos Lietuvoje vis dar kiek primirštos, nors seniau jos buvo valgomos šviežios, džiovinamos ir net maišomos su kitomis uogomis žiemai. Šiandien jos vėl atrandamos dėl savo maistinės vertės, švelnaus skonio ir plataus panaudojimo – nuo desertų iki naminių gėrimų.
| Šilkmedžio uogų savybės | |
|---|---|
| Uogų spalva | Balta, raudona, juoda |
| Skonis | Nuo švelniai saldaus iki sodriai saldaus |
| Tekstūra | Minkštos, sultingos |
| Nokimo laikas | Birželis–liepa |
| Valgymas | Šviežios, džiovintos, perdirbtos |
| Maistinė vertė | |
|---|---|
| Vitaminai | C, K, B grupė |
| Mineralai | Geležis, kalis, magnis |
| Skaidulos | Palaiko virškinimą |
| Antioksidantai | Ypač daug juodose uogose |
| Kaloringumas | Žemas, tinka lengvai mitybai |
Kas yra šilkmedžio uogos ir kuo jos ypatingos
Šilkmedžio uogos – tai šilkmedžio medžio vaisiai, kurie iš išorės primena pailgas gervuoges, bet jų skonis daug švelnesnis. Skirtingai nei dauguma mums įprastų uogų, jos neturi ryškios rūgšties, todėl tinka net tiems, kurie vengia rūgštesnio maisto.
Ypatingos jos tuo, kad valgomas beveik visas vaisius, be kietų kauliukų, o uogos greitai noksta ir krenta pačios. Dėl to seniau po šilkmedžiais tiesdavo drobules – taip uogos būdavo renkamos greitai ir be didelio vargo.
Šilkmedžio uogų skonis: kaip skiriasi baltos, juodos ir raudonos

Šilkmedžio uogų skonis labai priklauso nuo rūšies, ir tai dažnai nustebina tuos, kurie ragauja pirmą kartą. Pamenu, kaip vaikystėje po vienu medžiu uogos atrodė beveik beskonės, o po kitu – sodrios, saldžios ir net šiek tiek „vyno“ prieskonio. Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo skirtingų rūšių šilkmedžiai.
Baltosios šilkmedžio uogos dažniausiai būna švelniausio skonio. Jos saldžios, bet be ryškios rūgšties, todėl puikiai tinka vaikams ar tiems, kurie nemėgsta intensyvių uogų. Juodosios uogos – pačios sodriausios: jose daugiau natūralių cukrų, stipresnis aromatas ir daugiau antioksidantų. Raudonosios užima vidurį – turi lengvą rūgštelę, bet išlieka saldžios.
Būtent dėl šių skirtumų šilkmedžio uogos taip skirtingai naudojamos virtuvėje – vienos tinka džiovinimui, kitos uogienėms ar gėrimams.
Skirtingų šilkmedžio uogų skonis
- Baltoji – švelniai saldi, be rūgšties.
- Raudonoji – saldi su lengva rūgštele.
- Juodoji – sodriausia, aromatinga.
- Džiovinimui – dažniausiai naudojamos baltosios.
- Uogienėms – juodosios ir raudonosios.
Jei ragaujant atrodo, kad uoga „per švelni“, tikėtina, kad tai baltojo šilkmedžio vaisius – ir tai ne trūkumas, o savybė.
Šilkmedžio uogų nauda sveikatai

Šilkmedžio uogos nėra tos, kur „trenkia per skonį“, bet jos tyliai daro savo darbą organizme. Pamenu, kaip senesni žmonės kaime sakydavo: „Jei nori saldaus be nuodėmės – valgyk šilkmedį.“ Ir iš tiesų – šios uogos turi daug natūralių medžiagų, bet neapsunkina nei skrandžio, nei organizmo.
Didžiausia jų stiprybė – antioksidantai ir skaidulos. Ypač juodosiose uogose gausu medžiagų, kurios padeda kovoti su oksidaciniu stresu. Dėl geležies kiekio šilkmedžio uogos dažnai minimos kaip naudingos kraujodarai, o skaidulos padeda palaikyti normalų virškinimą.
Dar vienas pliusas – šilkmedžio uogos natūraliai saldžios, bet turi santykinai žemą kaloringumą. Tai reiškia, kad jos gali būti saldumynų pakaitalas tiems, kurie saugo cukraus kiekį racione. Liaudyje jos buvo vartojamos ir jėgoms atgauti, ir „žarnynui pravalyti“, ypač vasaros metu.
Kuo šilkmedžio uogos naudingos organizmui
- Palaiko virškinimo sistemos veiklą.
- Aprūpina organizmą antioksidantais.
- Gali padėti palaikyti normalų geležies kiekį.
- Turi mažai kalorijų, bet daug skonio.
- Tinka kaip natūralus saldumynas.
Šilkmedžio uogos labiausiai „suveikia“, kai valgomos paprastai – sauja šviežių, be jokio perteklinio apdorojimo.
Kaip ir kada rinkti šilkmedžio uogas

Šilkmedžio uogų rinkimas – ne toks paprastas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Pamenu, kaip pirmą kartą bandžiau skinti po vieną – rankos juodos, pusė uogų sutraiškytos, o kibiras vis dar tuščias. Seniau žmonės žinojo gudriau: ne uogą prie rankos, o uogą – prie žemės.
Šilkmedžio uogos noksta birželio–liepos mėnesiais, dažnai ne visos iš karto. Subrendusios jos labai lengvai atsiskiria nuo šakelės ir pačios nukrenta. Tai ir yra pagrindinis ženklas, kad metas rinkti. Jei uoga dar laikosi – ji greičiausiai neprinokusi.
Geriausias būdas – po medžiu patiesti drobulę, paklodę ar tankų audeklą ir lengvai pakratyti šakas. Taip uogos surenkamos greitai, be spaudimo ir be bereikalingo vargo. Svarbu rinkti sausą dieną – šlapios uogos greičiau genda ir praranda skonį.
Šilkmedžio uogų rinkimo patarimai
- Rinkti tik visiškai prinokusias uogas.
- Po medžiu patiesti audeklą.
- Lengvai pakratyti šakas.
- Rinkti sausą, šiltą dieną.
- Uogas iškart perdirbti arba atšaldyti.
Jei uogos pačios krenta – jos pačios ir sako, kad jau metas. Skubėti čia nereikia, bet ir delsti – pavojinga, nes pernoksta labai greitai.
Šilkmedžio uogų panaudojimas virtuvėje

Šilkmedžio uogos virtuvėje elgiasi tyliai – jos neperima viso skonio, bet gražiai papildo. Pamenu, kaip močiutė sakydavo: „Ne viskas, kas skanu, turi rėkti.“ Šilkmedžio uogos būtent tokios – minkštos, saldžios, be aštrios rūgšties, todėl jas lengva pritaikyti įvairiems patiekalams.
Šviežios jos dažniausiai valgomos tiesiog saujomis, bet labai gerai tinka džiovinimui – ypač baltosios. Išdžiūvusios jos tampa panašios į razinas ir puikiai tinka košėms, kepiniams ar mišiniams su riešutais. Juodosios ir raudonosios dažniau naudojamos uogienėms, sirupams, gėrimams, nes turi ryškesnį aromatą ir spalvą.
Dar vienas senas, bet primirštas būdas – šilkmedžio uogas maišyti su kitomis uogomis, pavyzdžiui, obuoliais ar vyšniomis. Taip gaunamas subalansuotas skonis, o pati uoga nepraranda savo švelnumo.
Populiariausi šilkmedžio uogų panaudojimo būdai
- Valgyti šviežias, be papildomo apdorojimo.
- Džiovinti ir naudoti vietoje razinų.
- Virti uogienes ir sirupus.
- Gaminti gėrimus, sultis ar lengvus vynus.
- Maišyti su kitomis uogomis kepiniuose.
Jei nori išsaugoti skonį, šilkmedžio uogoms reikia kuo mažiau cukraus – jos pačios jau pakankamai saldžios.
Galimas šilkmedžio uogų šalutinis poveikis ir atsargumo priemonės

Nors šilkmedžio uogos dažnai vadinamos švelniomis ir lengvai virškinamomis, vis dėlto jos – ne visiems ir ne bet kaip. Pamenu, kaip kaime sakydavo: „Kas per daug – tas nesveika, net ir iš daržo.“ Ši taisyklė galioja ir čia.
Didžiausia rizika slypi pernelyg gausiame vartojime, ypač šviežių uogų. Dėl didelio natūralių cukrų ir skaidulų kiekio jos gali sukelti pilvo pūtimą ar viduriavimą, jei suvalgoma per daug. Taip pat svarbu žinoti, kad neprinokusios uogos gali dirginti skrandį – jos ne tik prastesnio skonio, bet ir sunkiau virškinamos.
Atsargiems reikėtų būti žmonėms, kurie turi jautrų virškinimą, serga cukriniu diabetu ar vartoja vaistus, veikiančius cukraus kiekį kraujyje. Tokiais atvejais šilkmedžio uogas verta vartoti saikingai ir stebėti organizmo reakciją.
Kada verta būti atsargesniems
- Vengti neprinokusių uogų.
- Nevalgyti dideliais kiekiais vienu metu.
- Atsargiai vartoti esant jautriam skrandžiui.
- Stebėti reakciją, jei vartojami vaistai.
- Vaikams duoti mažais kiekiais.
Jei po uogų jautiesi apsunkęs – tai ženklas, kad šįkart jų buvo per daug, ne kad uogos „blogos“.
Šilkmedžio uogos: privalumai ir trūkumai
Šilkmedžio uogos turi daug tyliai veikiančių pliusų, bet, kaip ir kiekvienas natūralus produktas, nėra visiškai be minusų. Geriausia jas vertinti blaiviai – tada ir nauda bus didžiausia.
- Natūraliai saldžios, be ryškios rūgšties.
- Turi antioksidantų ir skaidulų.
- Tinka vartoti šviežios ir džiovintos.
- Mažai kaloringos, bet maistingos.
- Lengvai pritaikomos virtuvėje.
- Greitai genda, sunku laikyti šviežias.
- Pernokusios greitai byra nuo medžio.
- Dideliais kiekiais gali dirginti virškinimą.
- Sunkiai transportuojamos.

















