Amalo arbata – išskirtinis žolelių gėrimas, ruošiamas iš džiovintų europinio amalo lapų ir jaunų šakelių. Ji pasižymi švelniu, lengvai kartoku žoliniu skoniu ir dažniausiai ruošiama ne užplikant verdančiu vandeniu, o ilgiau mirkant vėsiame arba drungname vandenyje. Vis dėlto amalo arbata nėra įprasta kasdienė arbata – ją reikėtų vartoti saikingai ir atsargiai.
| Maistinė vertė (100 ml arbatos) | |
|---|---|
| Energija | 1 kcal |
| Baltymai | 0 g |
| Riebalai | 0 g |
| Angliavandeniai | 0,1 g |
| Skaidulos | 0 g |
| Cukrus | 0 g |
| Vitaminas C | 0 mg (0 % RPN) |
| Kalis | 3 mg (<1 % RPN) |
Ingredientai
- 1 arbatinis šaukštelis džiovintų europinio amalo lapų ir jaunų šakelių
- 250 ml šalto arba drungno vandens
- 1 arbatinis šaukštelis medaus, nebūtina
- 1 citrinos griežinėlis, nebūtina
Gaminimo eiga
- Į puodelį arba stiklinį indą suberkite džiovintus amalo lapus ir smulkintas jaunas šakeles.
- Užpilkite šaltu arba drungnu vandeniu.
- Uždenkite ir palikite pritraukti 6–8 valandoms, geriausia per naktį.
- Po mirkymo arbatą kruopščiai nukoškite.
- Jei norite šilto gėrimo, arbatą lengvai pašildykite, tačiau neužvirinkite.
- Pagal skonį pagardinkite medumi arba citrina.
- Gerkite nedideliais kiekiais ir nevartokite per dažnai.
Patarimai ir su kuo patiekti
Amalo arbata pasižymi gana subtiliu žoliniu skoniu, todėl ją geriausia patiekti vieną arba su nedideliu kiekiu medaus. Prie šios arbatos puikiai tinka lengvi užkandžiai: avižiniai sausainiai, džiovinti vaisiai, trapūs skrebučiai ar riešutai.
Svarbu naudoti tik džiovintus lapus ir jaunas šakeles – amalo uogų vartoti nerekomenduojama. Šios arbatos nereikėtų vartoti vaikams, nėščiosioms, žindančioms moterims bei žmonėms, turintiems rimtų sveikatos sutrikimų ar vartojantiems stiprius vaistus. Jei po arbatos jaučiamas pykinimas, silpnumas ar kiti nemalonūs pojūčiai, jos vartojimą reikėtų nutraukti.

















