Pamenu, kaip kaime rudenį tėvas visada parnešdavo pilną pintinę graikinių riešutų – dar šiltų nuo saulės, bet sunkiai gliaudomų. Močiutė juos dėdavo į dubenį su šiltu vandeniu ir sakydavo: „Reikia riešutą pažadinti, kad jis būtų gyvas maistas, o ne tik užkandis.“ Tada, būdamas vaikas, nesupratau, ką ji turi omenyje. Tik vėliau išmokau, kad mirkyti riešutai ne tik lengviau virškinami, bet ir praturtina kūną energija, kurią seniau kaimo žmonės vadino „gyvąja galia“.
Šiandien daugelis iš naujo atranda tą paprastą, senovinį būdą – mirkyti riešutus prieš valgant, nes taip jie atgauna savo tikrą skonį, o jų maistinės medžiagos tampa prieinamesnės.
| Graikinių riešutų maistinė vertė (100 g) | |
|---|---|
| Energija | ~654 kcal |
| Baltymai | ~15,2 g |
| Riebalai | ~65,2 g (daugiausia nesočiųjų) |
| Angliavandeniai | ~13,7 g |
| Skaidulos | ~6,7 g |
| Vitaminas E | ~0,7 mg |
| Magnis | ~158 mg |
| Omega-3 (ALA) | ~2,5 g |
| Graikinio riešuto charakteristika | |
|---|---|
| Lotyniškas pavadinimas | Juglans regia |
| Kilmė | Vidurinė Azija (Persija), Kaukazas |
| Kevalas | Kietas, bet gliaudomas; branduolys aliejingas |
| Skonis | Ryškus, su lengvu kartumu (po mirkymo – švelnesnis) |
| Naudojimas | Žali, mirkyti, skrudinti; kepiniams, salotoms, užtepėlėms |
| Sezonas | Ruduo – žiema (gerai laikosi sandariai) |
Kodėl verta mirkyti graikinius riešutus
Pamenu, kaip močiutė sakydavo: „Riešutas kietas tik tam, kas neskiria laiko jį pažadinti.“ Ir išties, mirkymas – tai ne tik senas paprotys, bet ir moksliškai pagrįstas būdas padaryti riešutus lengviau virškinamus, švelnesnio skonio ir vertingesnius organizmui. Graikiniai riešutai turi daug fitatų – augalinių rūgščių, kurios saugo riešutą nuo dygimo, bet kartu trukdo mūsų kūnui įsisavinti kalcį, cinką ir geležį. Mirkant šias medžiagas, jos pamažu suyra, o riešutas „atsibunda“ – vėl tampa gyvas, tarsi ką tik nukritęs iš medžio.
Mirkyti riešutai tampa ne tik minkštesni, bet ir šiek tiek saldesni, dingsta jų natūralus kartumas. Po kelių valandų vandenyje išsiskiria fermentai, aktyvuojantys baltymų ir riebalų skaidymą – būtent todėl organizmas lengviau įsisavina maistines medžiagas. Tokie riešutai ypač tinka tiems, kurie turi jautrų skrandį ar kenčia nuo virškinimo problemų.
Be to, mirkyti graikiniai riešutai – tikras energijos šaltinis. Po mirkymo jų omega-3 riebalų rūgštys tampa labiau biologiškai prieinamos, o vitaminų kompleksas išlaiko stabilumą. Tą gerai žinojo ir mūsų senoliai – jie riešutus visada laikydavo vandenyje per naktį prieš valgydami, sakydami, kad „riešutas su vandeniu draugauja kaip žmogus su miegu“.
Kaip tinkamai mirkyti riešutus – žingsnis po žingsnio
Graikinių riešutų mirkymas nėra sudėtingas procesas, bet svarbu laikytis kelių paprastų taisyklių. Kai kurie žmonės juos tiesiog trumpam pamirko, tačiau norint pasiekti geriausią rezultatą – kad riešutai taptų švelnūs, salstelėję ir lengvai virškinami – verta skirti tam šiek tiek daugiau dėmesio.
Štai kaip tai darau aš, sekdamas močiutės patirtimi ir šiuolaikinių mitybos specialistų rekomendacijomis:
- Pasiruošimas: visų pirma, riešutus išgliaudau ir išrenku – svarbu, kad nebūtų pažeistų ar apipelijusių branduolių. Geriausia naudoti žalius, nesūdytus ir neskrudintus riešutus.
- Vandens paruošimas: mirkymui naudoju šiltą, bet ne karštą vandenį (apie 40 °C). Ant vienos stiklinės riešutų reikia maždaug dviejų stiklinių vandens.
- Druskos pridėjimas: į vandenį įberiu pusę arbatinio šaukštelio jūros druskos – ji padeda neutralizuoti fitatus ir pagreitina procesą.
- Mirkymo laikas: riešutus laikau 8–10 valandų kambario temperatūroje. Jei karšta diena, vandenį keičiu du kartus, kad nesusidarytų kartumo ar gleivių.
- Perplovimas: po mirkymo riešutus gerai nuplaunu šaltu vandeniu – tai pašalina likusius fermentus ir suteikia šviežumo.
- Džiovinimas: norint juos laikyti ilgiau, galima džiovinti orkaitėje 50 °C temperatūroje apie 2 valandas arba palikti išdžiūti kambario temperatūroje ant audinio.
Tinkamai pamirkyti riešutai turi būti lengvai traškūs, bet ne kieti. Jie puikiai tinka pusryčiams, desertams ar tiesiog sveikam užkandžiui. Daug kas sako, kad po mirkymo riešutai įgauna švelnų „kreminį“ skonį – ir tai tiesa.
Nauda sveikatai
Nors močiutės laikais niekas nekalbėjo apie omega rūgštis ar antioksidantus, žmonės instinktyviai žinojo, kad riešutai – tai stiprybės ir sveikatos maistas. Dabar mokslas tai tik patvirtino: mirkyti graikiniai riešutai veikia ne tik virškinimą, bet ir širdį, smegenis bei imuninę sistemą. Jie praturtina organizmą mineralais, gerina atmintį ir mažina blogojo cholesterolio kiekį.
Štai ką verta žinoti apie jų naudą ir galimus trūkumus:
- Pagerina maistinių medžiagų pasisavinimą ir virškinimą.
- Turi daug omega-3 riebalų rūgščių – naudinga širdžiai ir kraujotakai.
- Padeda gerinti atmintį ir nervų sistemos veiklą.
- Yra natūralus antioksidantų šaltinis – stiprina imunitetą.
- Padeda palaikyti sotumo jausmą ir energijos balansą.
- Labai kaloringi – per dideli kiekiai gali skatinti svorio augimą.
- Gali sukelti alergines reakcijas jautriems žmonėms.
- Netinkamai laikomi riešutai greitai apkarsta ir netenka vertės.
- Per ilgai mirkant šiltame vandenyje gali prasidėti fermentacija.
- Kai kuriems žmonėms gali būti sunkiau virškinami.
Liaudiški patarimai ir įdomybės
Pamenu, kaip pas močiutę riešutai niekada nesibaigdavo – visada rasdavai jų pintinėlėje prie lango. Ji sakydavo: „Riešutas, jei pamirkytas, žmogui padeda mąstyti greičiau ir širdį stiprina.“ Ir nors anuomet niekas nesvarstė apie fermentus ar omega rūgštis, liaudis tikrai žinojo, ką daro. Mirkyti riešutai būdavo naudojami ne tik valgymui, bet ir vaistiniais tikslais – senoliai juos maišydavo su medumi, kad sustiprintų organizmą po ligos ar ilgo darbo laukuose.
Graikinius riešutus kaimuose dažnai vadindavo „smegenų maistu“ – dėl jų formos ir naudos galvai. Jie būdavo duodami vaikams prieš mokyklą, kad geriau sektųsi skaityti, o suaugusieji juos valgydavo po sunkios dienos, sakydami: „Riešutas – darbininko poilsis.“
Jeigu nori praturtinti savo mitybą, mirkytus riešutus galima naudoti įvairiai: sumaišyti su medumi ir cinamonu, dėti į košes, jogurtus ar salotas. Jie dera su daugybe produktų, tačiau geriausiai atsiskleidžia kartu su natūraliu saldumu – vaisiais ar džiovintais uogomis.
Su kuo geriausiai dera mirkyti graikiniai riešutai
| Produktas | Kodėl dera |
|---|---|
| Medus | Suteikia energijos ir pabrėžia riešutų natūralų saldumą. |
| Obuoliai, kriaušės | Gaivus vaisių rūgštumas subalansuoja riešutų aliejingumą. |
| Jogurtas ar kefyras | Lengvas rūgštelės fonas pagerina virškinimą ir skonio pilnumą. |
| Avižiniai dribsniai | Puikus pusryčių derinys, suteikiantis sotumo ir energijos visai dienai. |
| Džiovintos uogos (spanguolės, razinos) | Papildo riešutų skonį ir praturtina maistinių medžiagų įvairove. |
