Kai rudenį miškas pakvimpa prinokusiomis bruknėmis, o soduose byra kriaušės, man visada norisi sujungti šiuos du pasaulius į vieną stiklainį. Ši uogienė gimė iš smalsumo – ar galima rūgštelę ir saldumą paversti tobulu tandemu? Pasirodo, galima! Rezultatas – subtilus, aromatingas ir neįtikėtinai spalvingas skonis, kuris tarsi primena ilgas rudens dienas.
Maistinė vertė (100 g)
| Energetinė vertė | 165 kcal |
| Baltymai | 0,5 g |
| Riebalai | 0,2 g |
| Angliavandeniai | 42 g |
| Skaidulos | 2 g |
| Vitaminas A | 120 µg (beta karotenas) |
| Vitaminas C | 6 mg |
Ingredientai
Ši uogienė man visada primena rudens pabaigą – kai bruknės dar žvilga nuo šalnų, o kriaušės jau kvepia saldžiai sunokusiu medumi. Norint pasigaminti 5–6 stiklainius gardžios bruknių ir kriaušių uogienės, prireiks kelių paprastų, bet itin svarbių ingredientų:
• 1 kg prinokusių bruknių
• 1 kg saldžių, minkštų kriaušių (geriausia „Conference“ arba „Lietuvos cukrinės“)
• 800 g cukraus
• 1 stiklinė vandens
• 1 arbatinis šaukštelis malto cinamono
• 1 arbatinis šaukštelis citrinos sulčių (arba ½ šviežios citrinos sulčių)
• (nebūtina) keli gvazdikėliai – suteiks šventiškesnį aromatą
Kriaušes renku tokias, kurios jau visiškai subrendusios, bet dar nepernokę – tada jos nesukrenta į košę ir gražiai susimaišo su bruknėmis. O cukraus kiekį visada reguliuoju pagal rūgštumą – jei bruknės itin aitriai rūgščios, įdedu dar kelis šaukštus daugiau.
Paruošimo būdas
- Paruošiu bruknes: uogas kruopščiai perrenku, pašalinu lapelius ir kotelius, tuomet nuplaunu šaltu vandeniu. Suberiu į didelį emaliuotą puodą, įpilu stiklinę vandens ir verdu ant silpnos ugnies apie 10–12 minučių, kol bruknės pradeda sprogti ir išleidžia sultis.
- Kriaušes nulupu ir supjaustau: kriaušes renku prinokusias, bet dar tvirtas. Nulupu, pašalinu sėklas ir supjaustau nedideliais, vienodo dydžio kubeliais – taip jos gražiai išverda, bet neištęžta.
- Sumaišau ingredientus: į bruknes suberiu supjaustytas kriaušes, cukrų, cinamoną ir citrinos sultis. Viską gerai išmaišau, kad vaisiai pasidengtų sirupu.
- Verdu iki tirštumo: ant nedidelės ugnies verdu dar apie 30–40 minučių, kartais pamaišydama, kad neprisviltų. Patikrinu tirštumą – lašinu ant šalto lėkštelės krašto: jei lašas nepasklinda, uogienė jau tinkama.
- Pilstau į stiklainius: karštą uogienę pilu į sterilizuotus stiklainius, sandariai užsuku ir apverčiu dangteliais žemyn. Palieku 10 minučių, kad sandariai užsivakuumuotų.
- Laikymas: atvėsusius stiklainius laikau vėsioje, tamsioje vietoje. Uogienė puikiai išsilaiko visą žiemą ir nepraranda spalvos bei kvapo.
Mano uogienės gudrybės iš virtuvės
- Jei nori, kad uogienė kvepėtų šventėmis, įdėk kelis gvazdikėlius ar mažą vanilės ankšties gabalėlį. Aromatas pasklis po visus namus, o skonis taps gilus ir subtilus.
- Cukrų keisk medumi, jei mėgsti natūralesnius saldiklius – tik virimo pabaigoje, kad neprarastų maistinių savybių.
- Kad uogienė būtų tirštesnė, virk šiek tiek ilgiau arba įdėk šaukštelį pektino. Aš visada darau „lašų testą“ – jei lašas ant šalto paviršiaus sustingsta, reiškia, laikas pilstyti.
- Jeigu nori švelnesnio skonio, pridėk keletą obuolių arba sumaišyk bruknes su spanguolėmis – suteikia natūralų saldumą ir sodresnę tekstūrą.
- Nepamiršk – švara svarbiausia! Sterilizuoti stiklainiai garantuoja, kad uogienė išsilaikys visą žiemą ir nepraras savo kvapo bei spalvos.
Rudens skonis stiklainyje
Kai stiklainiai jau sustingsta lentynoje, o virtuvė prisipildo bruknių ir kriaušių kvapo, visada pajuntu tą ypatingą rudens ramybę. Ši uogienė – tai ne tik saldus pagardas ant skrebučio ar prie blynų, bet ir prisiminimas apie paskutinius šiltus saulės spindulius.
Man patinka ją dovanoti draugams – dažnai sako, kad šis derinys netikėtas, bet nepaprastai harmoningas. Rūgštelė iš bruknių pažadina skonio receptorius, o kriaušės suteikia švelnumo. Kiekvienas šaukštelis tarsi primena, kad paprasti dalykai kartais sukuria pačius gražiausius skonius.
Jei šią žiemą norisi jaukumo, atidaryk stiklainį rudens – bruknių ir kriaušių uogienė tam tinka tobulai.
