Pamenu, kaip kaime petražolės niekada nebūdavo metamos lauk. Net jei pradėdavo vysti, vis tiek rasdavo savo vietą – sriuboje, bulvėse ar ant riekės su sviestu. Tačiau šviežios jos išsilaikydavo tik tada, kai būdavo laikomos teisingai. Kitaip sakant, petražolė – ne tas augalas, kurį gali numesti į šaldytuvą ir pamiršti. Ji greitai parodo, ar elgiesi teisingai.
| Petražolės (Petroselinum crispum) | |
|---|---|
| Augalo tipas | Dvimetis prieskoninis augalas |
| Naudojama dalis | Lapai, stiebai, šaknys |
| Kilmė | Viduržemio jūros regionas |
| Šviežumo trukmė | 3–14 dienų (priklauso nuo laikymo) |
| Pagrindinė bėda | Greitas vystimas dėl drėgmės ir oro |
| Maistinė vertė (šviežios petražolės) | |
|---|---|
| Vitaminas C | Labai daug – stiprina imunitetą |
| Vitaminas K | Svarbus kraujui ir kaulams |
| Geležis | Palaiko kraujodarą |
| Chlorofilas | Padeda organizmo valymui |
| Kilokalorijos | Apie 36 kcal / 100 g |
Kodėl petražolės taip greitai praranda šviežumą
Petražolės greitai praranda šviežumą todėl, kad po nupjovimo jos vis dar aktyviai reaguoja į aplinką. Jei jos laikomos per sausai, lapai ima vysti, o jei per drėgnai – atsiranda puvimo požymių. Dažniausiai problema kyla tada, kai petražolės laikomos be jokio pasiruošimo, tarsi paprastos daržovės, nors iš tiesų joms reikia subalansuotos drėgmės ir oro. Netinkamos sąlygos labai greitai atsiliepia lapų išvaizdai ir kvapui.
Ne mažiau svarbios ir stabilios temperatūros sąlygos. Dažnas petražolių kilnojimas iš šiltos patalpos į šaltą šaldytuvą, o paskui vėl ant stalo sukelia augalui stresą, dėl kurio lapai tampa minkšti ir praranda elastingumą. Tokiais atvejais petražolės ne tik greičiau vysta, bet ir netenka dalies skonio. Būtent todėl geriausiai jos laikosi tada, kai pasirinkta viena vieta ir sąlygos nekinta.
Didelę reikšmę turi ir tai, kokios petražolės parsinešamos namo. Jei stiebai jau pažeisti, suspausti ar lapai pradėję gelsti, jų šviežumas bus trumpalaikis, net jei laikymo būdas bus teisingas. Tvirtos, ryškiai žalios petražolės išsilaiko ilgiau, todėl šviežumo išlaikymas prasideda dar parduotuvėje ar darže – nuo pat pasirinkimo momento.
Kaip laikyti šviežias petražoles šaldytuve
Šaldytuvas – pati dažniausia vieta, kur laikomos petražolės, tačiau būtent čia jos dažniausiai ir sugenda greičiausiai. Ne todėl, kad šaldytuvas netinkamas, o todėl, kad petražolės į jį dedamos be jokio paruošimo. Šaltis pats savaime dar nepadeda – svarbiausia, kaip suvaldoma drėgmė.
Vienas patikimiausių būdų, žinomas dar iš senų laikų, – laikyti petražoles kaip gėlių puokštę. Stiebai statomi į nedidelį indą su vandeniu, o lapai lengvai pridengiami, kad neišdžiūtų. Tokiu būdu petražolės gali išlikti šviežios daugiau nei savaitę, o kartais ir dvi. Svarbu tik reguliariai pakeisti vandenį ir nepalikti pageltusių lapų.
Kitas variantas tinka tada, kai vietos šaldytuve mažiau. Petražolės švelniai suvyniojamos į šiek tiek sudrėkintą popierinį rankšluostį ir dedamos į sandarų indą arba maišelį. Drėgmė turi būti labai saikinga – popierius turi būti drėgnas, bet ne šlapias. Taip laikomos petražolės paprastai išsilaiko apie savaitę.
Blogiausias sprendimas – palikti petražoles plastikiniame maišelyje tokias, kokios jos buvo parsineštos. Be oro cirkuliacijos ir su susikaupusia drėgme jos greitai pradeda pelyti arba suglemba. Tokį vaizdą dažnas yra matęs jau po kelių dienų.
Petražolių laikymo šaldytuve būdų palyginimas
| Laikymo būdas | Kaip laikoma | Kiek išsilaiko |
|---|---|---|
| Inde su vandeniu | Stiebai pamerkti, lapai lengvai pridengti | 7–14 dienų |
| Drėgname popieriuje | Suvyniotos į drėgną rankšluostį, laikomos inde | 5–7 dienos |
| Plastikiniame maišelyje | Be pasiruošimo, be oro cirkuliacijos | 2–3 dienos |
Kaip laikyti petražoles kambario temperatūroje
Laikyti petražoles kambaryje galima, bet tik trumpą laiką. Tai labiau sprendimas „čia ir dabar“, kai žinai, kad žoleles sunaudosi tą pačią ar kitą dieną. Ilgesniam laikymui kambario temperatūra netinka, nes šiluma ir sausas oras greitai daro savo.
Geriausiai petražolės kambaryje jaučiasi inde su vandeniu, panašiai kaip šviežios gėlės. Stiebai apipjaunami, statomi į stiklinę ar stiklainį su švariu vandeniu ir laikomi pavėsyje, atokiau nuo tiesioginės saulės. Taip laikomos petražolės paprastai išsilaiko iki dviejų parų, neprarasdamos spalvos ir kvapo.
Svarbu, kad indas nestovėtų šalia viryklės ar lango, kur temperatūra nuolat kinta. Karštis ir skersvėjai petražoles greitai „išvargina“ – lapai tampa minkšti, praranda elastingumą ir ima svyruoti. Jei patalpoje labai sausa, vanduo turi būti keičiamas dažniau, kad stiebai nespėtų užsitraukti gleivėmis.
Petražolių laikymas kambaryje be vandens dažniausiai baigiasi greitu vystimu. Net ir suvyniotos į drėgną popierių jos ilgai neišsilaiko, nes oras per greitai ištraukia drėgmę iš lapų. Todėl toks būdas tinka tik tada, kai petražolės bus sunaudotos per kelias valandas.
Apibendrinant paprastai: kambario temperatūra tinka trumpam, bet ne atsargoms. Jei petražoles nori išlaikyti ilgiau nei dieną ar dvi, jas geriau perkelti į šaldytuvą ar pasirinkti kitą laikymo būdą.
Ar verta petražoles plauti prieš laikant
Čia žmonės dažniausiai ir susipainioja. Atrodo logiška – parsinešei petražoles, nuplovei, sudėjai ir ramu. Tačiau realybėje būtent plovimas netinkamu metu dažnai ir sutrumpina jų šviežumą. Petražolės labai jautrios drėgmės pertekliui, o vanduo, likęs ant lapų ar tarp stiebų, tampa greičiausiu keliu į puvimą.
Jeigu petražoles planuoji sunaudoti tą pačią dieną ar rytoj, plovimas problemų nesukels. Tokiu atveju svarbiausia jas gerai nusausinti – ne paviršutiniškai, o iš tikrųjų, kad tarp lapų neliktų vandens. Kaime tam naudodavo švarų rankšluostį: paskleisdavo žoleles, uždengdavo ir lengvai paspausdavo. Paprasta, bet veiksminga.
Visai kita situacija, kai petražoles nori laikyti ilgiau. Tokiu atveju plauti jų nereikėtų. Neplautos petražolės išsilaiko ilgiau, nes ant lapų nelieka perteklinės drėgmės, kuri skatina gedimą. Užtenka pašalinti akivaizdžiai nešvarius ar pageltusius lapus, o plauti jau prieš pat naudojimą.
Dar viena dažna klaida – plauti ir iškart dėti į sandarų maišelį. Drėgmė tokiomis sąlygomis neturi kur pasišalinti, todėl lapai greitai tampa gleivėti ir praranda kvapą. Jei petražolės visgi buvo nuplautos, jos turi būti laikomos taip, kad galėtų „kvėpuoti“ – su popieriumi, su vandeniu arba atvirame inde.
Trumpai tariant, plovimas pats savaime nėra blogis, tačiau svarbu žinoti, kada ir kodėl jį darai. Petražolės geriausiai laikosi tada, kai su jomis elgiamasi ramiai ir neskubant – plaunamos tik tada, kai jau aišku, jog keliaus tiesiai ant stalo ar į puodą.
Petražolių šaldymas: kaip užšaldyti, kad neprarastų skonio
Kai petražolių prisiaugina daugiau, nei gali sunaudoti per kelias dienas, šaldymas tampa pačiu patikimiausiu sprendimu. Kaime sakydavo paprastai – „ką vasarą nupjauni, tą žiemą išsitrauki“. Nors šaldytos petražolės jau nebebus traškios, jų skonis ir aromatas išlieka stebėtinai gerai, jei šaldoma teisingai.
Svarbiausia suprasti, kad šaldymas skirtas skoniui ir kvapui išsaugoti, o ne tekstūrai. Todėl šaldytos petražolės labiausiai tinka sriuboms, troškiniams, padažams, o ne puošti patiekalus.
Petražolių šaldymo būdų palyginimas
| Šaldymo būdas | Kaip paruošiama | Kam labiausiai tinka |
|---|---|---|
| Smulkintos petražolės | Nuplaunamos, nusausinamos, smulkiai supjaustomos ir užšaldomos maišelyje | Sriuboms, padažams, troškiniams |
| Šaldymas su vandeniu | Smulkintos petražolės sudedamos į ledukų formeles ir užpilamos vandeniu | Sriuboms, sultiniams |
| Šaldymas su aliejumi | Petražolės sumaišomos su aliejumi ir šaldomos porcijomis | Kepiniams, padažams, troškiniams |
Šaldant svarbu neskubėti. Jei petražolės bus prastai nusausintos, ledo kristalai sugadins skonį ir atsiras nemalonus vandeningumas. Geriausiai išsilaiko tos, kurios prieš šaldymą būna visiškai sausos ir supjaustytos taip, kaip planuoji jas naudoti vėliau.
Šaldytų petražolių privalumai ir trūkumai
Šaldymas turi aiškių pliusų, bet ir savų minusų. Todėl verta žinoti, ko tikėtis, kad nusivylimo būtų mažiau.
- Išsaugo skonį ir aromatą net keliems mėnesiams.
- Leidžia pasiruošti atsargas žiemai be sudėtingų procesų.
- Patogu naudoti porcijomis, ypač sriuboms ir troškiniams.
- Nereikia džiovinimo ar specialių įrankių.
- Po atšildymo prarandamas traškumas.
- Netinka patiekalų puošimui.
- Netinkamai nusausinus gali atsirasti vandeningas skonis.
- Užima vietą šaldiklyje.
Džiovinimas – senoviškas, bet patikimas petražolių laikymo būdas
Dar tais laikais, kai šaldiklių niekas neturėjo, petražolės būdavo džiovinamos be didelių filosofijų. Nupjauni, suriši, pakabini ir lauki. Nors džiovintos petražolės nebeturi šviežio aromato, jos puikiai išsaugo skonio „stuburą“ ir tinka kasdieniam naudojimui, ypač žiemą.
Džiovinimo sėkmė labai priklauso nuo vietos. Petražolės turi džiūti lėtai ir pavėsyje, nes tiesioginė saulė greitai „išdegina“ spalvą ir aromatą. Kaime tam dažniausiai būdavo naudojamas kluonas, pastogė ar tiesiog virtuvės kampas, kur nuolat juda oras. Jei patalpa per drėgna, petražolės ne džiūsta, o pradeda pelyti.
Šiais laikais dažnas renkasi orkaitę ar džiovyklę, bet ir čia galioja ta pati taisyklė – žema temperatūra ir kantrybė. Per karštai džiovintos petražolės tampa trapios, bet be skonio. Geriau ilgiau, bet švelniau.
Petražolių džiovinimo būdų palyginimas
| Džiovinimo būdas | Kaip džiovinama | Kada verta rinktis |
|---|---|---|
| Natūralus džiovinimas | Surištos petražolės laikomos pavėsyje, gerai vėdinamoje vietoje | Kai nori natūralaus rezultato ir neskubi |
| Orkaitėje | Džiovinama žemoje temperatūroje, pravertomis durelėmis | Kai reikia greičiau ir turi nedaug kiekio |
| Džiovyklėje | Džiovinama tolygiai, kontroliuojant temperatūrą | Kai džiovini reguliariai ir didesnius kiekius |
Džiovintas petražoles geriausia laikyti sandariame inde, tamsoje, atokiau nuo drėgmės. Jei jos pradeda pilkėti ar praranda kvapą, vadinasi, laikymo sąlygos netinkamos. Tinkamai išdžiovintos ir laikomos petražolės ramiai išsilaiko visą žiemą.
