Ar petražolės daugiamečiai augalai?

Petražolės – vienas dažniausių augalų darže, bet kartu ir vienas labiausiai klaidinančių. Labai dažnai girdžiu klausimą: „ar petražolės yra daugiamečiai augalai, ar jas reikia sėti kasmet?“ Atsakymas nėra visiškai „taip“ arba „ne“, todėl verta tai paaiškinti ramiai ir praktiškai.

Kodėl petražolės dažnai laikomos daugiamečiais augalais

Petražolės painiavą su daugiamečiais augalais sukelia ne teorija, o praktika darže. Daugeliui atrodo, kad jei augalas peržiemojo ir pavasarį vėl sužaliavo, jis automatiškai yra daugiametis. Petražolės čia kaip tik ir „apgauna“.

Pirmais metais pasėtos petražolės augina lapus ir šaknį. Jei rudenį jų neiškasi ir žiema nėra labai atšiauri, jos dažnai sėkmingai peržiemoja. Pavasarį jos atželia labai anksti, kartais net anksčiau nei naujai pasėtos. Būtent tai sukuria įspūdį, kad augalas gyvena kelis metus.

Tačiau antrais metais petražolės elgiasi kitaip. Jos labai greitai formuoja žiedynus, stiebas tampa kietas, lapai – smulkesni ir kartesni. Šiuo etapu augalas jau „gyvena paskutinį sezoną“ – jo tikslas ne lapai, o sėklų subrandinimas.

Todėl botaniškai petražolės yra dvimetės, o ne daugiamečiai augalai. Jos gyvena du sezonus, bet praktikoje dažniausiai auginamos kaip vienmetės, nes būtent pirmais metais duoda geriausią derlių.

Ar verta palikti petražoles antriems metams?

Tai vienas iš tų klausimų, į kurį nėra universalaus atsakymo „taip“ arba „ne“. Viskas priklauso nuo to, kam petražoles augini ir ko iš jų tikiesi.

Jeigu petražoles augini dėl lapų, antri metai dažniausiai nuvilia. Pavasarį jos tikrai atželia labai anksti, tačiau tas džiaugsmas trumpas. Lapai greitai pradeda smulkėti, tampa kietesni ir įgauna kartumo. Netrukus pasirodo žiedynų stiebai, o lapinis derlius faktiškai baigiasi.

Vis dėlto yra situacijų, kai palikti petražoles antriems metams verta. Jei tau reikia labai ankstyvų žalumynų, antramečiai augalai gali būti naudingi vos kelias savaites pavasarį. Taip pat, jei planuoji rinkti sėklas, palikti dalį augalų yra netgi rekomenduojama.

Šakninių petražolių atveju situacija dar aiškesnė. Jei šaknys paliekamos dirvoje per žiemą, antrais metais jos skirtos tik sėklų auginimui – maistui jos jau nebetinka.

Iš savo praktikos galiu pasakyti taip: lapiniam derliui aš visada sėju naujas petražoles kasmet, o peržiemojusias palieku tik išimtinais atvejais.

Kaip auginti petražoles, kad žalumynų netrūktų kasmet

Jeigu tikslas – turėti nuolat šviežių, minkštų ir aromatingų petražolių, svarbiausia ne bandyti „išspausti“ maksimumą iš vieno augalo, o planuoti auginimą iš anksto. Petražolės tam labai tinkamos, nes jos gerai dygsta, pakankamai atsparios ir lengvai prisitaiko.

Kasmetinė sėja – patikimiausias būdas

Savo darže petražoles visada laikau kasmetiniu augalu, net jei teoriškai jos galėtų peržiemoti. Pavasarį pasėtos petražolės vasarą duoda geriausios kokybės lapus – minkštus, kvapnius ir be kartumo. Tokie augalai neskuba žydėti ir leidžia skinti ilgą laiką.

Kad žalumynų netrūktų visą sezoną, sėju ne vieną kartą. Pirmoji sėja – anksti pavasarį, vėliau dar viena vasaros pradžioje. Taip visada turiu jaunų augalų, o ne vieną peraugusį kerą.

Vieta ir dirva – be kraštutinumų

Petražolės geriausiai auga šviesioje vietoje, bet pakelia ir lengvą pavėsį. Per kaitrioje saulėje jos greičiau kietėja, o pavėsyje auga lėčiau, bet išlieka švelnesnės. Dirva turėtų būti puri ir neužmirkstanti. Per sunki žemė stabdo šaknų augimą, o tai tiesiogiai veikia ir lapus.

Trąšų naudoju minimaliai. Jei dirva normali, pakanka komposto. Per daug azoto vėlgi veda prie vešlios, bet ne tokios kvapnios lapijos.

Reguliarus skynimas – svarbesnis nei atrodo

Petražolės labai gerai reaguoja į reguliarų skynimą. Jei lapai pjaunami dažnai, bet ne per daug vienu metu, augalas ilgiau išlieka lapinis ir neskuba žydėti. Aš visada kerpu išorinius lapus, palikdamas augalo vidurį.

Svarbu nepalikti petražolių „be priežiūros“ ilgam laikui. Peraugę augalai greitai pereina į kitą savo gyvenimo etapą – žydėjimą.

Ką daryti rudenį su petražolėmis?

Ruduo – tas metas, kai su petražolėmis dažniausiai daroma arba per daug, arba per mažai. Vieni jas skuba rauti, kiti palieka likimo valiai. Iš praktikos galiu pasakyti: sprendimas priklauso nuo to, ko iš petražolių nori kitais metais.

Jei nori tik šviežių žalumynų iki vėlyvo rudens

Rudenį petražolės dar gali labai gražiai augti, ypač jei ruduo šiltas. Tokiu atveju aš jų neskubu rauti. Reguliariai nuskinu lapus, bet neperlenkiu lazdos – svarbu palikti augalui pakankamai žalios masės.

Kai prognozuojamos pirmos stipresnės šalnos, turi kelis pasirinkimus:

• dalį lapų nusiskinti ir užšaldyti ar išdžiovinti,
• visą kerą iškasti ir persodinti į vazoną, jei nori žalumynų ant palangės.

Jei planuoji palikti petražoles per žiemą

Petražolės gana atsparios šalčiui, todėl palikti jas lysvėje per žiemą – visiškai normalu. Aš taip darau tada, kai noriu labai ankstyvų žalumynų pavasarį arba planuoju rinkti sėklas.

Rudenį tokiu atveju:

• lapų nebeskinu intensyviai,
• palieku augalus ramybėje,
• esant plikam šalčiui, lengvai pamulčiuoju (lapais, kompostu ar šiaudais).

Svarbu žinoti, kad pavasarį tokios petražolės labai greitai pradės auginti žiedynus, todėl lapų derlius bus trumpas.

Jei nori tvarkingos lysvės ir geriausio derliaus kitais metais

Jeigu petražoles augini tik lapams, pats švariausias sprendimas – rudenį jas pašalinti ir planuoti naują sėją pavasarį. Taip išvengi peraugusių, kartėjančių augalų ir turi pilną kontrolę kitą sezoną.

Aš dažnai darau kompromisą:

• dalį petražolių palieku peržiemoti,
• dalį rudenį pašalinu.

Tai leidžia palyginti rezultatus ir visada turėti pasirinkimą.

Trumpa praktinė taisyklė

Jei petražolės tau – žalumynai, elgkis su jomis kaip su vienmetėmis.
Jei petražolės tau – sėklos arba labai ankstyvas pavasarinis skynimas, palik jas per žiemą.

Būtent šis aiškus sprendimas rudenį dažniausiai ir nulemia, ar kitą sezoną būsi patenkintas petražolėmis, ar vėl kils klausimas „kodėl jos tokios prastos“.

Petražolių auginimo privalumai ir trūkumai

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)