Pamenu, kaip pirmą kartą pamačiau lapinį kaktusą pas tetą ant palangės – jis atrodė lyg paprastas kambarinis augalas, be spyglių, su minkštais, plokščiais „lapais“. Tik vėliau sužinojau, kad tai taip pat kaktusas, tik visai kitos prigimties. Lapiniai kaktusai nėra dykumos gyventojai – jie kilę iš atogrąžų miškų, kur auga medžiuose ar uolose, pavėsyje ir drėgnesnėse sąlygose.
Būtent todėl jų priežiūra skiriasi nuo įprastų kaktusų, o žmonės dažnai daro klaidų, laikydami juos taip pat kaip spygliuotus giminaičius.
| Lapinių kaktusų savybės | |
|---|---|
| Kilmė | Atogrąžų ir subtropikų miškai |
| Augimo forma | Plokšti, lapus primenantys stiebai |
| Spygliai | Labai trumpi arba jų nėra |
| Augimo būdas | Dažnai svyrantys ar kabantys |
| Tinkamumas namams | Puikiai tinka auginti patalpose |
| Svarbiausi auginimo principai | |
|---|---|
| Šviesa | Šviesi, bet be tiesioginės saulės |
| Laistymas | Reguliarus, bet be užmirkimo |
| Oro drėgmė | Mėgsta drėgnesnį orą |
| Substratas | Lengvas, laidus, su organika |
| Temperatūra | 18–25 °C, nemėgsta šalčio |
Kas yra lapiniai kaktusai ir kuo jie skiriasi nuo įprastų
Lapiniai kaktusai – tai kaktusų grupė, kuri negyvena dykumoje. Jie auga miškuose, kur saulę filtruoja medžių lajos, o drėgmė ore laikosi nuolat. Dėl to jų stiebai tapo plokšti, minkštesni ir labiau primenantys lapus. Tai ne lapai botanine prasme, bet prisitaikymas prie aplinkos.
Skirtingai nei įprasti kaktusai, lapiniai nemėgsta sausros ir visiško išdžiūvimo. Jie greičiau nukenčia nuo per sausos žemės nei nuo saikingos drėgmės. Taip pat jie jautresni šaltam orui ir skersvėjams.
Būtent dėl šių skirtumų lapiniai kaktusai dažnai „nesusikalba“ su šeimininkais, kurie juos augina kaip echinokaktusus ar opuncijas. Kai supranti jų kilmę, visa priežiūra tampa daug paprastesnė.
Populiariausios lapinių kaktusų rūšys, tinkamos auginti namuose
Lapinių kaktusų pasaulis nėra toks platus kaip spygliuotų, bet tai netgi privalumas – lengviau išsirinkti. Pamenu, kaip močiutė sakydavo: „Geriau viena gėlė, kuri žydi, nei dešimt, kurios kankinasi.“ Su lapiniais kaktusais tas pats – kelios patikimos rūšys tinka daugumai namų.
Populiariausi lapiniai kaktusai dažniausiai vertinami ne dėl formos, o dėl žydėjimo. Kai kurie jų pražysta taip įspūdingai, kad užgožia net orchidėjas. Kiti – labiau vertinami kaip žalios, svyrančios dekoracijos, puikiai tinkančios lentynoms ar pakabinamiems vazonams.
Svarbu suprasti, kad skirtingos rūšys turi labai panašius poreikius, todėl išmokus auginti vieną, su kitomis dažniausiai problemų nekyla.
Lapinių kaktusų rūšys, kurios pasiteisina namuose
- Epiphyllum – garsėja dideliais, kvapniais žiedais.
- Schlumbergera – vadinamasis kalėdinis kaktusas.
- Rhipsalis – dekoratyvus, svyrantis, beveik be spyglių.
- Hatiora – artima Schlumbergera, žydi pavasarį.
- Disocactus – ilgi, plokšti stiebai ir ryškūs žiedai.
Iš patirties – pradedantiesiems geriausia pradėti nuo Schlumbergera arba Rhipsalis. Jie atlaidesni klaidoms, o kai „susikalbi“ su jais, kiti lapiniai kaktusai jau nebebaugina.
Kur namuose laikyti lapinius kaktusus
Lapiniai kaktusai namuose dažnai nukenčia ne dėl blogos žemės ar netinkamo laistymo, o dėl neteisingos vietos. Pamenu, kaip vienas gražus epifilumas stovėjo tiesioginėje pietinėje saulėje – augo, bet nežydėjo. Tik perkėlus jį toliau nuo lango, po metų pasirodė pirmieji žiedai. Tada ir supratau: lapiniai kaktusai mėgsta šviesą, bet ne kaitrą.
Geriausiai jie jaučiasi ten, kur šviesa yra ryški, bet išsklaidyta. Rytinė ar vakarinė palangė – beveik idealus variantas. Jei laikomi pietinėje pusėje, juos verta pastatyti šiek tiek toliau nuo stiklo arba prislopinti šviesą užuolaida. Tiesioginė vidurdienio saulė gali nudeginti plokščius stiebus.
Svarbu ir tai, kad lapiniai kaktusai nemėgsta skersvėjų bei staigių temperatūros pokyčių. Vieta prie dažnai varstomo lango ar šalia radiatoriaus jiems netinka. Jie geriau jaučiasi stabilioje aplinkoje, kur temperatūra keičiasi pamažu.
Geriausios vietos lapiniams kaktusams namuose
- Rytinė arba vakarinė palangė.
- Šviesi vieta be tiesioginės saulės.
- Atokiau nuo radiatorių ir šildytuvų.
- Be stiprių skersvėjų.
- Tinka pakabinami vazonai ar lentynos.
Iš patirties galiu pasakyti taip: jei lapinis kaktusas atrodo sveikas, bet nežydi – pirmiausia keisk vietą, o ne trąšas. Tinkama šviesa dažnai išsprendžia pusę problemų.
Laistymas, tręšimas ir kasdienė priežiūra
Lapiniai kaktusai dažniausiai nukenčia ne nuo nepriežiūros, o nuo neteisingos priežiūros. Pamenu, kaip vienas Schlumbergera buvo laistomas „kaip tikras kaktusas“ – retai ir mažai. Rezultatas buvo liūdnas: stiebai susiraukšlėjo, augimas sustojo. Tada ir tapo aišku, kad lapiniai kaktusai nėra dykumos augalai.
Laistyti juos reikia reguliariai, bet saikingai. Žemė tarp laistymų turi šiek tiek pradžiūti, bet ne visiškai išdžiūti kaip akmuo. Ypač aktyvaus augimo metu – pavasarį ir vasarą – vandens poreikis didesnis. Žiemą, kai augimas sulėtėja, laistymas taip pat sumažinamas.
Tręšimas svarbus, bet čia galioja taisyklė „mažiau yra daugiau“. Geriausia naudoti silpnas, subalansuotas trąšas, skirtas žydintiems arba lapiniams kambariniams augalams. Pertręšti lapiniai kaktusai dažnai augina daug žalios masės, bet nenori žydėti.
Kasdienė priežiūra – tai ne nuolatinis „krapštymasis“, o stebėjimas. Jei stiebai tvirti, spalva sodri, o augalas po truputį auga – viskas gerai. Lapiniai kaktusai mėgsta pastovumą.
Pagrindiniai lapinių kaktusų priežiūros principai
- Laistyti, kai viršutinis žemės sluoksnis pradžiūsta.
- Nepalikti vandens lėkštelėje.
- Tręšti tik aktyvaus augimo metu.
- Vengti pertręšimo.
- Stebėti augalo reakciją, o ne grafiką.
Iš patirties galiu pasakyti: lapiniai kaktusai labiau primena miško augalus nei dykumos gyventojus. Kai tai supranti, visa priežiūra tampa logiška ir paprasta.
Žydėjimas: kada ir kaip pražysta lapiniai kaktusai
Lapinių kaktusų žydėjimas – tai momentas, dėl kurio žmonės juos ir augina. Pamenu, kaip pirmą kartą pražydo epifilumas – žiedas buvo toks didelis, kad atrodė lyg kažkas būtų padėjęs egzotinę gėlę ant paprasto kambarinio augalo. Lapiniai kaktusai nežydi „šiaip sau“ – jiems reikia tinkamų sąlygų ir šiek tiek kantrybės.
Dauguma lapinių kaktusų formuoja žiedinius pumpurus tada, kai dienos tampa trumpesnės, o temperatūra šiek tiek krenta. Būtent todėl Schlumbergera žydi žiemą, Hatiora – pavasarį, o Epiphyllum dažniausiai – vėlyvą pavasarį ar vasaros pradžioje. Jei augalas visus metus laikomas vienodomis sąlygomis, žiedų gali ir nebūti.
Labai svarbus momentas – ramybės periodas. Be jo lapinis kaktusas dažniausiai augina tik stiebus. Tai nereiškia šalčio ar sausros, bet šiek tiek vėsesnę aplinką ir retesnį laistymą. Taip augalas „supranta“, kad atėjo metas ruoštis žydėjimui.
Kas skatina lapinių kaktusų žydėjimą
- Trumpesnė dienos šviesa rudenį ar žiemą.
- Šiek tiek vėsesnė temperatūra.
- Reguliarus, bet ne per gausus laistymas.
- Pastovi vieta be kilnojimo.
- Subalansuotas, neperteklinis tręšimas.
Iš patirties galiu pasakyti taip: jei lapinis kaktusas „nenori“ žydėti, dažniausiai jam per gera. Šiek tiek ramybės ir mažiau dėmesio dažnai duoda geresnį rezultatą nei nuolatinė priežiūra.
Dažniausios problemos auginant lapinius kaktusus
Lapiniai kaktusai dažniausiai „suserga“ tyliai – ne taip staigiai kaip dykuminiai. Pamenu, kaip Rhipsalis ilgą laiką atrodė tiesiog „pavargęs“, kol supratau, kad problema buvo ne liga, o neteisingos sąlygos. Didžioji dalis bėdų kyla dėl to, kad šie kaktusai laikomi per sausai arba per tamsiai.
Viena dažniausių problemų – minkštėjantys, raukšlėti stiebai. Tai dažnai ženklas, kad augalas per ilgai buvo be vandens arba kad šaknys nebegali jo pasisavinti. Kita pusė – perlaistymas, kuris pasireiškia ne iš karto, o po kurio laiko, kai stiebai pradeda gelsti ar net pajuoduoti ties pagrindu.
Taip pat dažnai pasitaiko, kad lapiniai kaktusai nežydi metų metus. Tokiu atveju problema beveik visada slypi per pastoviose sąlygose: per šilta, per daug šviesos žiemą, nėra ramybės periodo.
Dažniausi signalai, kad kažkas negerai
- Stiebai raukšlėjasi ir praranda stangrumą.
- Spalva tampa blyški arba gelsva.
- Augimas sustoja ilgam laikui.
- Nukrenta pumpurai dar neatsivėrę.
- Ties pagrindu atsiranda minkštos vietos.
Iš patirties galiu pasakyti: lapiniai kaktusai dažniau kenčia nuo netinkamos aplinkos nei nuo ligų. Jei problema kartojasi, verta peržiūrėti šviesą, laistymą ir temperatūrą, o ne iškart ieškoti „vaistų“.
Lapiniai kaktusai: privalumai ir trūkumai
Lapiniai kaktusai dažnai pasirenkami tų, kurie nori kaktuso, bet be „dyglių ir dykumos“. Jie atrodo minkštesni, draugiškesni, dažnai net labiau primena lapuotus augalus. Tačiau, kaip ir kiekvienas augalas, jie turi ne tik pliusų, bet ir savų kaprizų.
- Beveik neturi spyglių – saugūs namuose.
- Puikiai tinka auginti patalpose.
- Įspūdingas ir dažnai kvapnus žydėjimas.
- Tinka pakabinamiems vazonams.
- Draugiškesni pradedantiesiems nei dykuminiai kaktusai.
- Nemėgsta visiško išdžiūvimo.
- Jautresni skersvėjams ir šalčiui.
- Be ramybės periodo gali nežydėti.
- Reikalauja šiek tiek daugiau dėmesio nei klasikiniai kaktusai.
