Pamenu, dar vaikystėje kaime ant pietinės palangės stovėjo didelis, geltonais vaisiais apkibęs vazonas. Visi kaimynai užsukę aikčiodavo – „argi gali citrina augti pas mus, šiaurėje?“ Močiutė tik nusijuokdavo: „jei rūpintis, ir citrina dainuos, ir obuolys sode pražys“. Namuose auginamas citrinmedis – tai ne tik šakelė su lapais, bet tikras džiaugsmo šaltinis: valo orą, kvepia žiedais, o sunokusį vaisių paragauti – lyg pačiam užsiauginti saulės gabaliuką.
| Citrinos savybės | |
|---|---|
| Botaninis pavadinimas | Citrus limon |
| Augalas | Visžalis vaismedis |
| Aukštis kambaryje | 1–2 m (priklauso nuo vazono ir priežiūros) |
| Kilmė | Pietų Azija, išplitusi Viduržemio jūroje |
| Atsparumas šalčiui | Labai jautrus šalčiui, idealiai +10–25 °C |
| Gyvenimo trukmė | 20–50 metų tinkamai prižiūrint |
| Maistingumo vertė (100 g vaisiaus) | |
|---|---|
| Energija | 29 kcal |
| Vitaminas C | 53 mg (89 % paros normos) |
| Vitaminas B6 | 0,1 mg |
| Kalis | 138 mg |
| Skaidulos | 2,8 g |
| Natūralios rūgštys | Citrinų rūgštis – stiprina imunitetą ir gerina virškinimą |
Kaip išsirinkti citrinmedį namams

Pamenu, dar jaunystėje kaimynė iš miestelio parsinešė citrinos sėklytę, įsodino į kavos puodelį ir sakė: „užauginsiu savo saulės medį“. Užaugo, bet tik gražus krūmelis su lapais – vaisių taip ir nesulaukė. Ir čia pirmoji pamoka: ne kiekviena citrina duos vaisių namuose. Renkantis augalą labai svarbu suprasti, nuo ko pradėti.
Skiepytas ar iš sėklos?
Jei citriną auginsime iš sėklos, vaisių teks laukti daug metų – kartais net dešimtmetį. Kai kurie tokiu būdu išauginti medeliai išvis nežydi. Tokia citrina tampa gražia dekoracija, bet ne vaisių šaltiniu.
Visai kitaip yra su skiepytais citrinmedžiais. Jie įprastai pradeda žydėti jau po kelerių metų ir būna pritaikyti auginimui vazonuose. Be to, skiepytas augalas dažnai būna atsparesnis ligoms ir užauga kompaktiškesnis – toks, kuris tikrai tilps ant palangės ar lodžijos.
Į ką atkreipti dėmesį parduotuvėje?
Renkantis citrinmedį verta pakelti akis ne tik į etiketę, bet ir į patį augalą. Lapai turėtų būti tvirti, blizgūs, be rudų dėmių. Jei ant jaunų šakelių matosi lipnios išskyros, geriau tokio medelio nesirinkti – dažnai tai ženklas, kad augalas turi kenkėjų. Patikimiausias variantas – medelis, kuris jau bent kartą žydėjo. Tai reiškia, kad jis pasiruošęs duoti vaisių ir namų sąlygomis.
Kaip sakydavo senoliai: „Ne iš kiekvieno grūdo duona, ne iš kiekvienos sėklos citrina.“
Šviesa ir temperatūra
Močiutė visada sakydavo: „citrina – kaip katė, mėgsta saulę, bet nemėgsta skersvėjo“. Ir iš tiesų, šis augalas jautriai reaguoja į aplinką. Jei parinksime tinkamą vietą namuose, jis augs sparčiai ir džiugins ne tik žaliais lapais, bet ir baltais kvapniais žiedais.
Šviesos poreikiai
Citrina yra tikra saulės vaikė. Jai reikia bent 8–10 valandų šviesos per dieną. Geriausiai sekasi augti ant pietinės ar pietryčių palangės, kur saulės spinduliai pasiekia augalą ilgiausiai.
Jei butas tamsesnis, tenka padėti – papildomas LED fitolampų apšvietimas tampa tikru išsigelbėjimu. Šviesa reikalinga ne tik lapų augimui, bet ir vaisių mezgimui. Be jos citrina tikra užsispyrėlė – žydės menkai arba visai atsisakys dovanoti vaisius.
Temperatūra vasarą
Šiltuoju metų laiku citrina jaučiasi geriausiai esant +20–26 °C. Ji mėgsta, kai kambarys šiltas, bet ne per sausas. Jei yra galimybė, galima išnešti vazoną į balkoną ar terasą – tik svarbu, kad nebūtų skersvėjų ir tiesioginės vidurdienio kaitros.
Temperatūra žiemą
Žiemą citrinmedžiui reikia ramybės periodo. Optimali temperatūra tokiu metu yra +10–14 °C. Jei laikysime jį šiltame kambaryje prie radiatoriaus, augalas gali pradėti mesti lapus, nes bus per sausa.
Kaimo troboje šaltas prieangis ar šviesus sandėliukas būdavo ideali vieta – ne per šilta, bet pakankamai šviesu. Mieste šią funkciją kartais atlieka stiklinė lodžija.
Skersvėjai ir staigūs pokyčiai
Citrina labai nemėgsta staigių temperatūros svyravimų. Net kelių laipsnių kritimas ar šalto oro gūsis gali pakenkti lapams ir pumpurams. Tad vėdindami kambarį pasirūpinkime, kad ant citrinos tiesiai nepūstų šaltas vėjas.
Vazonas ir substratas

Pamenu, kaip kartą bandžiau citriną auginti senoje skardinėje – močiutė tik pamatė ir purtė galvą: „Vaikeli, citrina nori oriai gyventi, o ne skardinės rūdyse“. Ir buvo teisi – netinkama tara labai greitai pražudo tokį lepią augalą.
Koks vazonas tinkamiausias?
Citrinai labiausiai tinka molis arba keramika. Tokie vazonai leidžia šaknims kvėpuoti, sulaiko drėgmę, bet tuo pačiu ir neleidžia jai užsistovėti. Plastikiniai vazonai irgi gali būti naudojami, bet tada reikia ypatingai pasirūpinti geru drenažu.
Dar viena taisyklė – vazonas turi turėti skylutes dugne. Be jų citrinos šaknys greitai pradeda pūti.
Drenažo svarba
Ant vazono dugno būtina patiesti sluoksnį keramzito, žvyro ar bent sulaužytos plytelės šukių. Šis sluoksnis apsaugo nuo vandens sąstovio ir suteikia šaknims oro. Be drenažo citrina dažnai „supyksta“ – lapai pradeda gelsti, o augimas sustoja.
Substrato sudėtis
Citrinai reikalingas lengvas, purus ir laidus substratas. Jis neturi būti sunkus, molingas. Geriausiai tinka specialus citrusinių augalų mišinys, kurį galima rasti sodo prekių parduotuvėse.
Jei maišau pats, imu:
- dvi dalis velėninės žemės,
- vieną dalį komposto arba humuso,
- vieną dalį smėlio arba perlito.
Tokioje žemėje šaknys turi pakankamai oro ir maisto.
Dirvos pH
Citrinos mėgsta šiek tiek rūgštesnę dirvą – pH apie 6. Jei vanduo, kuriuo laistome, yra kalkėtas, verta naudoti filtruotą ar bent pastovėtą vandenį. Kitaip šaknys gali apsitraukti kalkių sluoksniu ir prastai įsisavinti maistines medžiagas.
Laistymas ir drėgmė
Pamenu, sykį palikau citriną vasarą kaime ant palangės, o pats išvažiavau savaitei prie ežero. Grįžęs radau – lapai nukritę, žemė kieta kaip plyta. Močiutė tik palingavo galva: „Citrina užmarštos neatleidžia“. Ir tikrai – šis augalas itin jautrus vandens kiekiui bei oro drėgmei.
Kada ir kaip laistyti?
Citrinos mėgsta pastovią drėgmę, bet jos šaknys netoleruoja užmirkimo. Todėl taisyklė paprasta: laistyti tada, kai viršutinis žemės sluoksnis pradžiūsta 2–3 cm. Pirštu patikrinus – jei jaučiasi sausa, metas pilti vandenį.
Vanduo turi būti minkštas, kambario temperatūros. Labai kalkėtas vanduo ilgainiui augalui kenkia – tada lapai pradeda gelsti, ant žemės paviršiaus atsiranda baltos apnašos. Mieste padeda filtras arba bent parą pastovėjęs vanduo.
Oro drėgmė namuose
Žiemą, kai radiatoriai šildo, kambaryje oras išsausėja. Citrinai tai tikra kančia – lapų kraštai džiūsta, pumpurai nukrenta. Tokiu metu labai padeda šalia pastatytas vandens indas arba oro drėkintuvas. Dar vienas būdas – purkšti lapus minkštu vandeniu rytais arba vakarais, kai nėra tiesioginės saulės. Taip augalas lengviau pakelia sausą sezoną.
Laistymo klaidos
Perlaistymas dažnai pasireiškia gelstančiais lapais ir pūvančiomis šaknimis. Jei citrina paliekama be vandens per ilgai, ji pradeda mesti lapus, o ūgliai vysta. Dar viena klaida – netolygus režimas, kai vieną savaitę dirva išdžiūsta iki galo, o kitą pavirsta pelke. Toks svyravimas augalą silpnina ir stabdo jo augimą.
Tręšimas per sezonus
Pamenu, dar senelis mėgdavo sakyti: „be maisto nei karvė pieno duos, nei medis vaisių užmegs“. Taip yra ir su citrina – ji labai greitai parodo, ar gauna pakankamai maistinių medžiagų. Jei lapai šviesėja, nauji ūgliai lėtai auga – metas pamaitinti.
Kokias trąšas rinktis?
Citrinai geriausiai tinka specialios citrusinių augalų trąšos. Jose subalansuotas azoto, fosforo ir kalio santykis bei yra reikalingų mikroelementų – magnio, geležies, boro. Jei naudojame universalias trąšas, reikia labai atidžiai žiūrėti, kad nebūtų per daug azoto – kitaip citrina užaugs lapų džiunglėmis, bet žiedų nesulauksime.
Tręšimo ritmas pavasarį ir vasarą
Kai prasideda aktyvus augimas (nuo kovo–balandžio), citriną tręšiame kas dvi savaites. Vasarą, ypač jei ji auga lauke, galima patręšti net kas 7–10 dienų, nes augalas sunaudoja daugiau jėgų lapų ir vaisių formavimui.
Rudens pabaiga ir žiema
Spalį tręšimą reikia palaipsniui mažinti, o žiemą – visai sustabdyti. Tai ramybės periodas, per kurį citrina sukaupia jėgas naujam sezonui. Žiemą trąšos gali net pakenkti, nes augalas nepajėgus jų įsisavinti.
Papildomi patarimai
- Kartą per mėnesį galima palaistyti silpnu pelenų tirpalu – jis suteikia kalio ir apsaugo nuo ligų.
- Jei lapai pagelsta, ypač tarp gyslų, gali trūkti geležies – tokiu atveju padeda geležies chelatai.
- Svarbiausia – nepersistengti. Geriau mažiau, bet reguliariai, negu vieną kartą gausiai.
Genėjimas ir formavimas

Pamenu, pirmąją savo citriną auginau be jokio genėjimo – galvojau, kad kuo daugiau šakų, tuo daugiau vaisių. Bet išėjo priešingai: krūmas suvešėjo, lapų buvo pilna, o žiedų – vos vienas kitas. Tik tada išgirdau senelio žodžius: „citriną reikia kirpti kaip avį – jei neapkirpsi, žiemą vilnos neturėsi“.
Kada genėti?
Genėti geriausia pavasarį, dar prieš prasidedant intensyviam augimui. Tada augalas turi daugiausia jėgų užgyti žaizdeles ir leisti naujus ūglius. Jei reikia, vasarą galima atlikti lengvą korekciją, pašalinant per ilgas ar į vidų augančias šakas.
Kaip formuoti jauną citriną?
Jauną augalą verta pradėti formuoti, kai jis pasiekia 20–30 cm aukštį. Viršūnę galima nugnybti, kad augalas leistų šonines šakas. Paliekamos 3–4 stipriausios šakos, iš kurių formuojama pagrindinė laja. Tokiu būdu medis tampa kompaktiškas, gražios formos, o šviesa pasiekia kiekvieną lapą.
Senų augalų atjauninimas
Jeigu citrina ilgą laiką nebuvo genėta ir išsikerojo, galima atlikti atjauninantį genėjimą – nupjaunant senas, silpnas šakas. Tai skatina naujų ūglių augimą. Žinoma, tokiu atveju žydėjimo gali tekti palaukti ilgiau, bet užtat augalas atsigavęs duos daugiau vaisių.
Mažos gudrybės
Nupjautas šakeles galima panaudoti dauginimui – įšaknydinti vandenyje ar smėlyje.
Visada naudokite aštrias, švarias žirkles, kad žaizdos būtų kuo mažesnės.
Stambesnes žaizdas verta patepti sodo tepalu arba paprasčiausiu bičių vašku.
Kaimo sodininkai sakydavo: „jei nori vaisių, neleisk citrinai šakomis pasiklysti“.
Žydėjimas ir apdulkinimas namuose
Pamenu, pirmąkart pamačiau savo citriną pasidabinusią mažais baltais žiedeliais – kvepėjo visa virtuvė, o aš lyg vaikas aplink ją sukiovausi. Bet žiedai nubyrėjo, vaisių taip ir nepamačiau. Tik tada supratau – citrina ne tik žydėti turi, bet ir tinkamai apdulkinti.
Kaip paskatinti žydėjimą?
Citrina pradeda žydėti tik tada, kai jai sudaromos sąlygos pailsėti ir sustiprėti. Žiemą augalui reikia ramybės periodo, vėsesnės temperatūros ir mažiau vandens. Tokia „pertrauka“ paskatina sukrauti pumpurus pavasarį.
Tinkamas tręšimas, ypač fosforu ir kaliu, padeda formuoti žiedus. Taip pat svarbus reguliarus genėjimas, kad šviesa pasiektų vidinius ūglius, ir pakankama šviesa – be jos pumpurai nesiformuoja.
Rankinis apdulkinimas
Namuose dažnai trūksta vabzdžių, tad citrina kartais pražysta be jokios pagalbos. Bet vaisių nebūna, nes žiedai lieka neapdulkinti. Tokiu atveju tenka pasidarbuoti pačiam.
Paimu minkštą teptuką arba vatos tamponėlį, perbraukiu per vieno žiedo kuokelius, o tada – per kito žiedo piestelę. Taip pernešu žiedadulkes ir padedu augalui užmegzti vaisių.
Kiek kartų per metus žydi?
Citrina gali žydėti 2–3 kartus per metus, jei sąlygos tinkamos. Kartais ant to paties augalo galima matyti ir žiedus, ir bręstančius vaisius vienu metu.
Vaisių mezgimas ir brandinimas
Pamenu, kai pirmą kartą mano citrina užmezgė mažą žalią kamuoliuką – džiaugiausi lyg gavęs prizą. Kasdien tikrinau, ar jis dar laikosi. Po savaitės vaisiukas nukrito, ir tik tada išgirdau seną sodininko išmintį: „citrina meta silpnuosius, kad išgyventų stiprieji“.
Kodėl citrina numeta vaisių užuomazgas?
Dažniausiai taip nutinka dėl kelių priežasčių:
| Priežastis | Kas nutinka augalui? |
|---|---|
| Maisto trūkumas | Augalas nesugeba išmaitinti visų užuomazgų, tad išsaugo tik stipriausias. |
| Šviesos stoka | Be pakankamos saulės vaisius nustoja augti. |
| Nelygi drėgmė | Vieną savaitę sausra, kitą – užmirkimas. Augalas stresuoja ir vaisiai krenta. |
Persodinimas
Kartą, dar nepatyręs, pasodinau savo citriną į didžiausią rastą vazoną – atrodė, kad daugiau vietos reikš daugiau vaisių. Bet išėjo priešingai: žemė pradėjo rūgti, šaknys pūti, o augalas vos išgyveno. Tik tada supratau: citrina mėgsta tvarką, o ne karalystę.
Kada persodinti?
Citriną rekomenduojama persodinti kas 2–3 metus, geriausia – ankstyvą pavasarį, kol augalas dar nepradėjęs aktyviai augti.
Persodinimo eiga
| Žingsnis | Ką darau? |
|---|---|
| 1. Palaistau | Iš vakaro sudrėkinu žemę, kad lengviau išimčiau šaknų gumulą. |
| 2. Išimu | Atsargiai iškeliu augalą, stengdamasis nepažeisti šaknų. |
| 3. Apžiūriu | Nukerpu supuvusias ar per ilgas šaknis. |
| 4. Paruošiu vazoną | Įdedu drenažo sluoksnį, užberiu šviežio substrato. |
| 5. Pasodinu | Įdedu šaknų gumulą, užpildau šonus žeme, lengvai suspaudžiu. |
| 6. Palaistau | Užbaigiu sodinimą drėkinimu. |
Dauginimas
Pamenu, dar vaikystėje močiutė prie virtuvės lango turėjo tris citrinmedžius: vienas buvo iš sėklos, kitas – atneštas kaip šakelė, o trečias padovanotas jau su pumpurais. Kiekvienas jų augo skirtingai. Ir šiandien žinau – citriną galima dauginti keliais būdais.
Dauginimas iš auginių
Tai patikimiausias būdas gauti vaisių duodantį medelį. Dažniausiai auginiai imami pavasarį arba vasaros pradžioje. Įsišaknijęs daigelis gali pradėti žydėti jau po 2–3 metų.
Dauginimas iš sėklų
Tai pats romantiškiausias būdas – įsmeigi sėklytę, ir ji sudygsta. Tačiau vaisių teks laukti ilgai, o kartais jų nebūna visai. Tokie medeliai dažniausiai auginami dėl grožio ir malonaus aromato.
Skiepijimas
Patyrę sodininkai dažnai skiepija citrinas. Tai reiškia, kad ant iš sėklos išauginto daigo užskiepija vaisingą šakelę. Derliaus galima sulaukti greičiau, o pats augalas būna stipresnis.
| Būdas | Rezultatas |
|---|---|
| Auginiai | Patikimiausias būdas, vaisių galima sulaukti po 2–3 metų. |
| Sėklos | Gražus medelis, bet vaisiai – ne visada. Dažniausiai dekoratyvinis auginys. |
| Skiepijimas | Greitesnis derlius, stipresnis augalas, bet reikalauja įgūdžių. |
Ligos ir kenkėjai
Kaip ir kiekvienas kambarinis augalas, citrina turi savo priešų. Kartą mano medis ėmė mesti lapus, o aš jau kaltinau save – gal perlaistau, gal per sausai laikau? Tik kai draugas pažvelgė atidžiau, atrado smulkius voratinklius – pasirodo, svečiavosi erkės.
| Ligos ar kenkėjai | Požymiai | Ką daryti? |
|---|---|---|
| Chlorozė | Lapai gelsta tarp gyslų | Naudoti geležies chelatus ar citrusams skirtas trąšas |
| Šaknų puvinys | Pajuodusios šaknys, nykstantis augalas | Persodinti į sausą, laidų substratą |
| Miltligė | Balti „miltai“ ant lapų | Purkšti sodos tirpalu ar fungicidais |
| Voratinklinės erkės | Ploni voratinkliai, lapai gelsta | Purkšti, palaikyti didesnę drėgmę |
| Skydamariai | Lipnios išskyros ant lapų | Nuvalyti muiluotu vandeniu, naikinti mechaniškai |
| Amarai | Puola jauni ūgliai | Purkšti česnako ar čili tirpalu |
Senoliai juokaudavo: „citrina, kaip mergina – jei neprižiūrėsi, ją greitai kas nors nuskriaus“.
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
Pamenu, kai pirmąkart parsivežiau citriną iš mugės, po mėnesio ji stovėjo visiškai nuoga – be lapų, lyg rudenį kaime obelis. Kaimynė tik nusijuokė: „vaikeli, tu citriną ne kaip medį, o kaip dilgėlę prižiūrėjai“. Taip gavau pirmą savo pamoką, kad šis augalas neatleidžia neatsakingo elgesio.
| Klaida | Kaip atpažinti | Kaip taisyti |
|---|---|---|
| Perlaistymas | Gelstantys lapai, sunkus, šlapias substratas, galimas kvapas. | Laistyti tik pradžiūvus viršui 2–3 cm; užtikrinti drenažą ir skylutes vazonui. |
| Šviesos stoka | Lapai šviesėja, ūgliai silpni, žiedų beveik nėra. | Perkelti į pietinę/pietryčių kryptį, naudoti LED apšvietimą. |
| Per didelis vazonas | Žemė ilgai šlapia, šaknys nyksta, augimas sustoja. | Didinti vazoną po truputį (2–3 cm), rinktis laidų substratą. |
| Staigūs pokyčiai | Staigus lapų metimas po pernešimo. | Adaptuoti pamažu – kasdien ilginti laiką naujoje vietoje. |
| Nereguliarus tręšimas | Šviesūs lapai, lėtas augimas arba „lapų džiunglės“ be žiedų. | Mažos, bet reguliarios normos pavasarį–vasarą; žiemą – pauzė. |
| Blogas žiemos režimas | Lapai džiūsta ir krenta, pumpurai byra. | Vėsiau (+10–14 °C), mažiau vandens, daugiau šviesos ir oro drėgmės. |
Žiemojimas bute

Pamenu, vieną žiemą palikau citriną kambaryje prie radiatoriaus. Atrodė, kad šilta bus – juk žmogui gerai. Bet po kelių savaičių lapai pradėjo kristi, pumpurai džiūti. Močiutė tada pasakė: „citrina žiemą nori ilsėtis, o tu ją privarei dirbti kaip artoją“.
Vėsesnė aplinka
Žiemą citrinai reikia ramybės – geriausia temperatūra +10–14 °C. Toks klimatas padeda augalui sukaupti jėgų pavasariui. Jei laikysime šiltoje patalpoje, augalas bandys augti, bet dėl šviesos stokos tik nualins save.
Šviesa trumpomis dienomis
Net ramybės metu citrina nori šviesos. Geriausia vieta – šviesi lodžija, prieangis ar langas su papildomu apšvietimu. Be šviesos lapai pradės gelsti.
Laistymas per žiemą
Šiuo laikotarpiu augalas sunaudoja mažiau vandens, todėl laistyti reikia saikingai – tik tiek, kad žemė visai neišdžiūtų. Geriau palaistyti rečiau ir mažiau, nei dažnai ir gausiai.
Drėgmė patalpoje
Šildymo sezonas būna sausas. Jei citrina laikoma kambaryje, šalia galima pastatyti vandens indą, drėkintuvą ar bent pakabinti šlapią rankšluostį ant radiatoriaus. Citrina dėkingai atsidėkos išlaikydama žalius lapus.
Mėnesių darbų kalendorius citrinai
Pamenu, senelis turėjo savo „užrašų knygelę“ – ten buvo surašyta, ką su kiekvienu augalu daryti per mėnesius. Sako: „jei laikysies kalendoriaus, vaisių sulauksi; jei pamirši – lapus rinksies“.
| Veikla | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Laistymas | ✓Žiemą laistau saikingai – tik kad žemė visai neišdžiūtų. | ✓Vasario pabaigoje tikrinu drėgmę – augalui nereikia pertekliaus. | ✓Balandį laistau dažniau – prasideda aktyvus augimas. | ✓Gegužę laistau reguliariai, kartais purškiu lapus. | ✓Birželį karštyje laistau gausiau, bet neperlieju. | ✓Liepos karštyje palaikau pastovią drėgmę, drėkinu orą. | ✓Rugpjūtį stebiu, kad šaknys neužmirtų nuo per dažno laistymo. | ✓Rugsėjį laistymą mažinu – augalas ruošiasi poilsiui. | ✓Spalį dar retkarčiais palaistau, bet vis rečiau. | ✓Lapkritį laistau minimaliai, tik kad žemė visai neišdžiūtų. | ✓Gruodį laistymas labai ribotas – ramybės metas. | |
| Tręšimas | ✓Kovo mėnesį pradedu lengvai tręšti citrusų trąšomis. | ✓Balandį tręšiu kas dvi savaites. | ✓Gegužę tęsiu tręšimą – svarbus žiedų formavimui. | ✓Birželį tręšiu kas 10 dienų – intensyviausias augimas. | ✓Liepos viduryje įvedu kalio trąšas – stiprina vaisius. | ✓Rugpjūtį tręšiu saikingai, kad vaisiai stiprėtų. | ✓Rugsėjį tręšimą mažinu, ruošiu ramybės periodui. | |||||
| Genėjimas | ✓Kovo pabaigoje geniu ir formuoju lają. | ✓Balandį pašalinu silpnas šakeles. | ✓Liepos mėnesį galima lengvai pakoreguoti lają. | |||||||||
| Prevencija | ✓Sausį stebiu, kad nebūtų kenkėjų, nes oras sausas. | ✓Vasario pabaigoje tikrinu lapus nuo erkių. | ✓Gegužę tikrinu, ar nėra amarų. | ✓Birželį stebiu, ar neplinta miltligė. | ✓Liepos mėnesį stebiu žiedus ir vaisius, kad neatsirastų grybelinių ligų. | ✓Rugpjūtį purškiu lapus švariu vandeniu, kad nesiveistų kenkėjai. | ✓Rugsėjį apžiūriu, ar nėra skydamarių. | ✓Spalį surenku nukritusius lapus, kad neliktų infekcijos židinių. | ✓Lapkritį ir gruodį – tikrinimas, kad ramybės metu ligos neįsimestų. |
Privalumai ir trūkumai
Pamenu, kai pirmą kartą užauginau savo citriną, džiaugiausi lyg gavęs medalį – namai kvepėjo, vaisius nuskyniau, svečius vaišinau arbata su „nuosavu“ citrinu. Bet paskui supratau, kad citrina reikalauja nemažai rūpesčio. Kaip sakoma – „kas nori medaus, tas ir bites turi pakentėti“. Taip ir su šiuo augalu – jis turi ir savo pliusų, ir minusų.
- Namuose auginama citrina valo orą, skleidžia malonų kvapą.
- Žydi kelis kartus per metus – žiedai puošia ir kvepia.
- Vaisius galima užsiauginti pačiam – natūralus ir be chemijos.
- Tinkamai prižiūrimas augalas gyvena dešimtmečius.
- Estetiška, dekoratyvi puošmena namams ar balkonui.
- Moko kantrybės ir pastovumo – geras hobis šeimai.
- Labai jautri priežiūrai – reikia nuolatinės šviesos, šilumos ir drėgmės balanso.
- Perlaistymas ar perdžiovinimas greitai kenkia šaknims.
- Reiklus persodinimui ir tręšimui – negalima palikti be dėmesio.
- Žiemą sunku užtikrinti tinkamą temperatūrą ir drėgmę bute.
- Dažnai puolama kenkėjų – reikia reguliariai tikrinti lapus.
Gudrybės ir patarimai
Kai dabar atsisėdu prie savo citrinos su puodeliu kavos, pagalvoju – kiek ji mane išmokė kantrybės. Ne visada sekėsi: kartais perlaistydavau, kartais per anksti patręšdavau ar neapdairiai palikdavau prie radiatoriaus. Bet galiausiai supratau, kad citrina – tai ne tik augalas, o tikra „gyva mokytoja“.
Liaudiški patarimai
- Į vandenį, kuriuo laistote, galima įlašinti lašelį citrinos sulčių – tai šiek tiek parūgštins vandenį, kas labai patinka šaknims.
- Pelenų tirpalas (šaukštas medžio pelenų stiklinei vandens) – senas kaimo būdas papildyti kalį, kuris stiprina lapus ir vaisius.
- Lapų dulkių valymas drėgna šluoste su pieno lašeliu suteikia jiems blizgesio ir padeda geriau kvėpuoti.
Maža gudrybė
Jei citrina labai užsispyrusi ir nenori žydėti, sodininkai rekomenduoja „streso metodą“ – kelioms savaitėms sumažinti laistymą ir laikyti vėsesnėje vietoje. Tokiu būdu augalas „pagalvoja“, kad atėjo laikas daugintis, ir sukrauna pumpurus.









