Bijūnai – vieni iš įspūdingiausių sodo augalų, kurie savo grožiu gali prilygti rožėms. Jų žiedai stambūs, kvapnūs, o pats krūmas, tinkamai prižiūrimas, tampa ilgaamžiu sodo akcentu. Ir nors bijūnai atrodo prabangūs, jų auginimas tikrai nėra toks sudėtingas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Svarbiausia – žinoti, kur ir kada sodinti, kaip juos prižiūrėti ir nepersistengti su „gerumu“, nes bijūnai labiau vertina stabilumą ir ramybę nei nuolatinį „glostymą“.
Jeigu nori, kad tavo bijūnai žydėtų gausiai, stipriai ir ilgai – skirk šiek tiek laiko šiam išsamiam gidui.
Kada sodinti bijūnus?
Sodinimo laikas – vienas iš svarbiausių faktorių, lemiančių, ar bijūnas prigis, kaip jis vystysis ir kada pradės žydėti. Nors kai kurie sodininkai mėgsta sodinti pavasarį, geriausias metas bijūnų sodinimui – rugpjūčio pabaiga–rugsėjo mėnuo.
Rudeninis sodinimas leidžia augalui įsišaknyti iki žiemos ir pavasarį be streso pradėti augimą. Pavasarinis sodinimas taip pat įmanomas, tačiau šaknys dažnai nukenčia nuo drėgmės pertekliaus ar šalnų, o augalas pirmus metus gali ne tik nežydėti, bet ir visai neprigyti.
Jei sodini šaknų dalis (padalintas krūmus), svarbu tai daryti bent 4–6 savaitės iki pirmųjų šalnų, kad šaknys spėtų „įsikurti“.
Kur geriausiai sodinti bijūnus?
Bijūnai mėgsta šilumą, saulę ir ramybę. Pasodinti tinkamoje vietoje, jie gali augti net 20–30 metų toje pačioje vietoje, neperkeliami ir nejudinami. Dėl to labai svarbu iš karto pasirinkti tinkamą vietą, kur augalas galės „įsikurti“ ilgam.
Pagrindiniai reikalavimai vietai:
- Saulėta vieta, kur augalas per dieną gauna bent 6 valandas tiesioginių saulės spindulių.
- Apsauga nuo vėjo – ne per atviras laukas, bet ir ne visiškas užuovėjos kampas, kur kaupiasi šaltis.
- Vieta neturi būti šlapi, užmirkstanti, nes bijūnų šaknys labai jautrios perteklinei drėgmei.
- Venk sodinti šalia didelių medžių ar krūmų – bijūnams nepatinka konkuruoti dėl šviesos ir maisto.
Kaip paruošti dirvą ir sodinti bijūnus?
Dirvos paruošimas ir pats sodinimo procesas turi būti atliktas kruopščiai – bijūnai nemėgsta nei skubos, nei aplaidumo. Gerai pasiruošus iš anksto, vėliau liks tik mėgautis jų žydėjimu.
Dirvos paruošimas
- Dirva turi būti derlinga, giliai puri ir gerai drenuota. Jei ji labai smėlinga – praturtink kompostu. Jei molinga – pagerink smėliu, kompostu ir durpėmis.
- Ideali dirvos reakcija: pH 6,5–7,0 (ne per rūgšti, ne per šarminė).
- Likus bent 2 savaitėms iki sodinimo, paruošk 50–60 cm gylio ir panašaus pločio duobę.
- Į ją įberk komposto, perpuvusio mėšlo, kaulų miltų ar medžio pelenų, bet venk šviežio mėšlo – jis gali sudeginti šaknis.
Sodinimo procesas
- Jei sodini iš dalinto šakniastiebio – rinkis dalį su 3–5 augimo pumpurais ir sveika šaknų sistema.
- Svarbiausias dalykas – nepasodinti per giliai! Pumpurai turi būti 2–3 cm po žeme, ne daugiau. Jei pasodinsi giliau – bijūnas nežydės.
- Užberk dirva, lengvai suspausk ir gausiai palaistyk.
- Aplink augalą galima suformuoti lengvą dirvos „lėkštelę“, kad laistant ar lyjant vanduo nenuplautų šaknų.
Kaip prižiūrėti bijūnus po pasodinimo ir vėlesniais metais?
Bijūnai – ilgalaikiai augalai, todėl geriausia jų neskubėti nei tręšti, nei perkelti. Pirmus metus svarbiausia – leisti augalui įsitvirtinti. Vėliau jų priežiūra nėra sudėtinga, bet tam tikri dalykai padės augalui ne tik išgyventi, bet ir klestėti.
Laistymas
Pirmą sezoną bijūnams reikia daugiau drėgmės, ypač sausringais laikotarpiais. Laistyti reikia retai, bet gausiai, kad drėgmė pasiektų gilesnius šaknų sluoksnius. Vėliau – užtenka laistyti tik labai sausomis dienomis.
Bijūnai nemėgsta stovinčio vandens, tad jokiu būdu neperlaistyk – geriau sausesnė dirva nei permirkusi.
Tręšimas
- Pirmaisiais metais tręšti nereikia, ypač jei sodinimo metu dirva buvo praturtinta kompostu ar mėšlu.
- Nuo antrųjų metų pavasarį galima naudoti kompleksines trąšas (pvz., gėlių ar žydinčių daugiamečių augalų), o vasaros viduryje – fosforo ir kalio papildą, kad sustiprintų šaknis.
- Azoto trąšų perteklius skatina lapiją, bet ne žydėjimą.
Genėjimas
- Po žydėjimo žiedynus galima nukirpti, kad augalas neskirtų jėgų sėklų formavimui.
- Rudenį, kai lapai pradeda ruduoti, visą antžeminę dalį nupjauk iki žemės, o liekanas išnešk iš sklypo – taip sumažinsi ligų plitimo riziką.
Mulčiavimas ir apsauga žiemai
- Žiemai bijūnai specialios apsaugos nereikalauja, tačiau pirmą žiemą ar jei buvo sodinti vėlai – verta juos užberti lengvu durpių ar komposto sluoksniu.
- Svarbu – pavasarį tą sluoksnį pašalinti, kai tik pradeda busti pumpurai.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kada bijūnai pradeda žydėti po pasodinimo?
Paprastai – 2–3 metais po sodinimo. Pirmą sezoną žiedų dažniausiai nebūna, nes augalas dar kuria šaknų sistemą.
Kodėl mano bijūnai nežydi?
Dažniausios priežastys: per giliai pasodinti pumpurai, per daug pavėsio, per daug azoto trąšų, nepakankamas amžius arba per dažno krūmo dalijimo pasekmės.
Ar bijūnus reikia kasmet tręšti?
Nereikia. Jei žemė derlinga, pakanka tręšti kas 2–3 metus, o jei pastebi augalo silpnėjimą – gali papildyti kompostu ar naudoti švelnias trąšas pavasarį.
Ar bijūnai tinka sodinti vazone?
Nerekomenduojama – bijūnams reikia gilaus šaknų vystymosi, o vazonuose jie greitai išsenka ir netenka ilgaamžiškumo.
Kada galima persodinti ar dalinti bijūnus?
Geriausia tai daryti rugsėjį, kas 10–15 metų, jei augalas per daug išsiplėtė arba silpnėja žydėjimas.
Bijūnai – tarsi sodo aristokratai: solidūs, kantrūs ir įspūdingi. Jie atsilygina už pastangas ne vienerius metus trunkančiu grožiu. Tinkamai pasodinus ir palikus jiems ramybę augti, per porą sezonų sode atsiras kampelis, kuris kiekvieną birželį taps žiedų jūra – be didelių pastangų, be vargo, bet su daug džiaugsmo.
