Kai dauguma daržininkų rudenį baigia sodinimo sezoną, aš neretai atidedu žieminių česnakų sodinimą iki pavasario. Ir ne todėl, kad pamirštu – tiesiog gamta ne visada leidžia padaryti viską laiku. Vieną rudenį žemė įšalo anksčiau, kitą – buvo per šlapia. Tad teko ieškoti sprendimų, kaip šiuos česnakus vis tiek sėkmingai pasodinti pavasarį.
Iš pradžių buvau skeptiškas – juk „žieminiai“ česnakai vadinami taip ne be reikalo. Tačiau praktika įrodė: jei viskas atliekama tinkamai, pavasarinis sodinimas taip pat gali duoti puikų derlių. Tik reikia žinoti keletą svarbių dalykų.
| Žieminis česnakas | |
|---|---|
| Botaninis pavadinimas | Allium sativum (forma ophioscorodon) |
| Augimo forma | Vertikalus, su standžiu stiebu, lapai pailgi |
| Aukštis | 50–70 cm |
| Skiltelių kiekis | 4–8 stambios skiltys |
| Lukšto spalva | Nuo baltos iki violetinės, priklausomai nuo veislės |
| Atsparumas šalčiui | Labai atsparus (iki –25 °C), tinka žiemoti dirvoje |
| Augimo ypatumai | |
|---|---|
| Augimo pradžia | Kai tik dirva atitirpsta (kovo pabaiga – balandis) |
| Derliaus nuėmimas | Liepos pabaiga – rugpjūčio pradžia |
| Šaknų gylis | 15–20 cm |
| Saulės poreikis | Visiška saulė – bent 6–8 val. per dieną |
| Laikymo savybės | Laikomas 5–7 mėn. vėsioje, sausoje vietoje |
Kada tinkamiausias laikas sodinti žieminius česnakus pavasarį?
Pavasarį laikas yra viskas. Per anksti – dirva dar per šalta ir šlapia. Per vėlai – česnakas nebespės išauginti galvos, nes pradės formuoti stiebą ir pereis į generatyvinę fazę.
Iš savo patirties galiu pasakyti: geriausias metas sodinti žieminius česnakus – kai tik dirva tampa puri ir nesulimpa prie kastuvo. Paprastai tai būna kovo pabaigoje arba balandžio pirmoje pusėje, priklausomai nuo metų.
Vienas daržininkas iš Dzūkijos kartą man pasakė:
„Jei gali sukasti lysvę be guminių batų – laikas sodinti česnakus.“
Ir jis buvo visiškai teisus.
Svarbiausia – nelaukti, kol šiluma įsibėgės. Česnakui reikia vėsesnio starto, kad išvystytų stiprią šaknų sistemą ir nesuskubėtų formuoti stiebo.
Kaip paruošti skilteles prieš sodinimą?
Žieminius česnakus pavasariui ruošiu jau žiemą. Svarbu, kad jie per visą laikymo laikotarpį būtų saugomi vėsiai – idealiai +1–4 °C temperatūroje. Taip jie neišdžiūva ir neišdygsta anksčiau laiko.
Prieš sodinimą atlieku tris pagrindinius veiksmus:
Atranka
Skilteles perrenku labai kruopščiai. Nenaudoju mažų, pažeistų, susiraukšlėjusių ar su pažeista odele. Tik stambios, sveikos, tvirtos skiltelės duoda stiprų augalą ir gerą galvą.
Mirkymas
Kad paskatinčiau šaknų formavimąsi ir apsaugočiau nuo ligų, skilteles dažnai pamirkau 1–2 val. medžio pelenų vandenyje arba švelniame kalio permanganato tirpale. Vėliau – sausinu.
Kartais dar panaudoju biologinį stimuliatorių (pvz., humines rūgštis), jei noriu, kad augalas „startuotų“ aktyviau.
Dygimo stabdymas
Jeigu česnakas buvo laikytas šilčiau ir pradėjęs leisti daigus – būna sunkiau. Bet tokiais atvejais patrumpinu daigelius iki 1–2 cm ir sodinu atsargiai, kad jų nenulaužčiau.
Ką daryti su dirva prieš sodinimą?
Pavasarį žemė dažnai būna kieta, neišdžiūvusi, prislėgta. Todėl vienas svarbiausių žingsnių – pūrumas. Česnakas negali augti sunkiame, susispaudusiame grunte.
Štai ką darau pats, kai ruošiu lysvę pavasariniam sodinimui:
- sukasu 25–30 cm gyliu, kad dirva kvėpuotų;
- įmaišau gerai perpuvusio komposto, šiek tiek durpių ir pelenų;
- jeigu reikia – naudoju dolomitmilčius, kad neutralizuočiau rūgštingumą;
- leidžiu žemei „nusistovėti“ bent kelias dienas prieš sodinimą, kad neįvyktų šiluminis šokas.
Svarbiausia – nesodinti į permirkusią žemę, nes skiltelės gali supūti.
Kaip ir kokiu atstumu sodinti?
Daug klaidų daroma čia. Pavasarį sodinama kaip rudenį – per giliai. Bet tai neteisinga. Kadangi dirva dar šlapia ir šiluma neįsigavusi, skiltelės gali pūti, jei bus per giliai.
Todėl:
- sodinu 5–6 cm gylyje (nuo skiltelės viršaus);
- tarp skiltelių palieku 10–12 cm;
- tarp eilučių – 20–25 cm, kad vėliau būtų lengva ravėti ir prižiūrėti.
Jeigu žadamas atšalimas, pamulkčiuoju smulkintomis durpėmis, pušų spygliukais arba šiaudais. Tai apsaugo nuo naktinių šalnų.
Kaip prižiūrėti žieminius česnakus po pavasarinio sodinimo?
Pavasarį pasodinti žieminiai česnakai auga kitaip nei tie, kurie sodinami rudenį. Jiems trūksta laiko šaknų sistemai stipriai išsivystyti, todėl svarbiausia – pagalba augimui pačiu pirmuoju laikotarpiu.
Iš savo patirties galiu pasakyti: jei nori gero derliaus – turi nuo pat pradžių stebėti, reaguoti, nes tikslumo čia daugiau nei rudens sodinime.
Laistymas
Kai česnakas pradeda augti, jam reikia drėgmės – bet ne perteklių. Pavasarį dažniausiai laistau 1 kartą per savaitę, nebent vyrauja labai lietingas periodas. Geriausias laikas laistyti – ryte.
Jei matau, kad žemė trūkinėja ar kieta – tai ženklas, kad reikia papildomai purenti tarpueilius. Purenimas išsaugo drėgmę ir pagerina šaknų kvėpavimą.
Tręšimas
Pirmą kartą tręšiu po 10–14 dienų nuo pasodinimo – tada, kai česnakas jau aiškiai įsišaknijęs ir pradeda augti antžeminę dalį. Naudoju azoto turinčias trąšas – dažniausiai vištų mėšlo granules arba dilgėlių raugą.
Antrą kartą tręšiu žydėjimo pradžioje, kad skatinti galvos formavimąsi – čia svarbūs fosforas ir kalis. Naudoju medžio pelenus arba mineralines kompleksines trąšas.
Pastebėjau: kai pertręši azotu – galva nesiformuoja, o česnakas eina „į laišką“. Todėl svarbu nepersistengti, ypač antroje vegetacijos pusėje.
Ravėjimas ir mulčiavimas
Ravėjimas labai svarbus – česnakas nemėgsta konkurencijos. Stengiuosi piktžoles šalinti rankomis, o tarpueilius purenu, kad išlaikyčiau lengvą struktūrą.
Jei matau, kad žemė sparčiai džiūsta, pamulkčiuoju šiaudais ar perpuvusiu kompostu. Mulčias sulaiko drėgmę, apsaugo nuo temperatūros svyravimų, stabdo piktžolių augimą.
Metinis darbų kalendorius
| Veikla | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Dirvos paruošimas | ✓Kovo pabaigoje – išpurenkite, tręškite kompostu, paruoškite lysvę sodinimui. | ✓Jei dirva šlapia – luktelkite. Tik pradėjus džiūti sodinkite. | ||||||||||
| Sodinimas | ✓Tinkamiausias metas sodinti pavasarį – balandžio pradžia. | |||||||||||
| Laistymas | ✓Pirmą mėnesį – laistyti kas 7 d., jei nelyja. | ✓Svarbiausias augimo metas – stebėkite dirvos drėgmę. | ✓Per kaitrą – dažnesnis laistymas ryte. | |||||||||
| Tręšimas | ✓Pirmasis tręšimas – azotu skatinant lapiją. | ✓Antrasis tręšimas – fosforu ir kaliu galvų formavimui. | ||||||||||
| Derlius | ✓Lapams pradėjus gelsti – pasiruošimas derliui. | ✓Pikas – kai 1/3 lapų nudžiūsta. Iškaskite atsargiai, palikite džiūti. |
Kokie pavojai gresia ir kaip jų išvengti?
Pavasarį pasodinti česnakai gali susidurti su tam tikrais pavojais. Štai svarbiausi iš jų:
Staigūs šalčiai
Pavasario naktinės šalnos gali pažeisti ką tik išlindusius daigus. Todėl jei orai permainingi, patariu uždengti česnakus agroplėvele arba bent jau mulčiuoti.
Vieną balandžio pradžioje pasodintą lysvę vos išgelbėjau – per naktį krito iki –4 °C. Pusė skiltelių buvo „parudusios“. Nuo tada jau žinau – pavasaris ne juokai.
Per didelė drėgmė
Pavasaris būna permainingas – vieną savaitę sausra, kitą jau klampynė. Jeigu česnakas stovi per šlapiai, gali pradėti pūti šaknys. Todėl svarbu stebėti dirvos struktūrą. Jei įmanoma – sodinti į pakeltas lysves.
Ligų plitimas
Kai drėgna, vystosi grybai – fuzariozė, miltligė. Pastebėjus gelsvėjančius, nuleipusius lapus, verta iškasti vieną česnaką ir pažiūrėti, ar šaknys nesupuvusios. Prevencijai tinka previkur arba česnako nuoviras (ironija? Bet veikia!).
Kada galima tikėtis derliaus?
Pavasarį pasodinti žieminiai česnakai subręsta apie 2–3 savaitėmis vėliau nei rudeniniai. Tai reiškia, kad derliaus reikia tikėtis liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje.
Kaip suprantu, kada jau metas kasti?
- Kai 2–3 apatiniai lapai pradeda gelsti, o viršutiniai dar žali.
- Kai žievelė aplink skilteles susiformavusi, bet dar nėra per sausa.
Skubėti neverta – bet ir perlaikyti blogai. Kartą pavėlavau savaitę, ir galvos pradėjo aižytis, trupėti. Tokie česnakai jau netinka ilgam laikymui.
Išvados ir mano asmeninis patarimas
Per daugelį sezonų įsitikinau: žieminių česnakų sodinimas pavasarį yra ne ideali, bet visiškai veikianti išeitis. Taip, rizikos daugiau nei rudenį – dirva gali būti per šlapia, pavasaris vėluoti, augalai nespėti subręsti. Tačiau jei laikaisi laiko, dirvos paruošimo ir priežiūros taisyklių – rezultatas nustebina.
Svarbiausia – nesodinti per giliai, nesustiprinti trąšomis ir nelaukti, kol pasidarys „patogu“ sodinti. Pavasarinis česnakas reikalauja greito veiksmo, bet tai atsiperka.
Ir jei kas sako, kad „pavasarį iš žieminio nieko gero nebus“ – galiu nesutikti su asmeniniais pavyzdžiais. Vienais metais balandžio 10 d. pasodinau dvi lysves ‘Ziemiai’ veislės. Liepos pabaigoje ištraukiau tokias galvas, kad reikėjo pjauti – neišlindo per siaurus lysvės kraštus.
Tad jei rudens sodinimas nepavyko – jokiu būdu neatsisakyk česnakų. Tiesiog išmok sodinti pavasarį – ir džiaugsies ne mažiau.
