Afrikietiški agurkai: egzotiška įvairovė smalsiems daržininkams

Afrikietiški agurkai – tai ne tradiciniai mums įprasti agurkai, o egzotiška rūšis, kilusi iš šiltesnių klimato zonų, dažniausiai – iš Pietų ar Rytų Afrikos. Jų išvaizda primena mažus melionus, o skonis – kažką tarp agurko, kivio ir meliono, priklausomai nuo rūšies. Nors Lietuvoje jie dar reti, tačiau pastaruoju metu vis dažniau atrandami smalsių daržininkų lysvėse kaip dekoratyvus ir valgomas augalas.

Kas tie afrikietiški agurkai?

Dažniausiai Lietuvoje auginami vadinamieji Kiwano arba Cucumis metuliferus – spygliuoti oranžiniai vaisiai, kurie sunoksta iš žalių, dryžuotų, ovalo formos vaisių. Kartais vadinami tiesiog „afrikietiškais agurkais“ dėl botaninio ryšio su paprastais agurkais, tačiau jų skonis ir auginimo poreikiai labai skiriasi.

Yra ir kitų atmainų, pavyzdžiui, agurkmedis (Cucumis anguria), kurio vaisiai labiau primena įprastus agurkus, tačiau padengti švelniais dygliukais ir turintys šiek tiek rūgštoką poskonį.

Vaisių išvaizda ir skonis

Afrikietiški agurkai (ypač Kiwano) yra labai išvaizdūs – žali, vėliau oranžiniai, su spygliukais. Vidus – želė pavidalo, su daug sėklų. Skonis – egzotiškas, lengvai salstelėjęs, gaivus, dažnai lyginamas su kiviu, bananu ar melionu. Jie vartojami žali, kaip desertiniai vaisiai, rečiau konservuojami. Kiti tipai gali būti rūgštesni, labiau panašūs į agurką, bet vis tiek turintys neįprastą poskonį.

Derėjimo laikas ir derlingumas

Afrikietiški agurkai reikalauja ilgo, šilto sezono – nuo sėjos iki brandos gali praeiti 80–100 dienų. Lietuvoje dažniausiai užauga tik šiltnamyje ar labai šiltą vasarą. Derlingumas priklauso nuo šilumos ir drėgmės – jei sąlygos palankios, augalai veda daug vaisių, tačiau mūsų klimatas tam dažnai per trumpas.

Atsparumas ligoms

Kadangi tai kitokios rūšies augalai nei paprasti agurkai, jie rečiau serga įprastomis agurkų ligomis. Tačiau yra jautrūs šalčiui ir drėgmės pertekliui. Svarbu gerai drenuota dirva ir pakankamas šiltnamio vėdinimas.

Kaip auginti afrikietiškus agurkus?

Auginti verta tik šiltnamyje arba labai saulėtame, užuovėjoje esančiame lauke. Jie labiau primena vijoklinius moliūgus, todėl jiems reikia atramų.

Kada sėti?

Daiginti reikia labai anksti – jau kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje. Į šiltnamį sodinami tik tada, kai temperatūra stabiliai viršija +15 °C net naktimis. Jie visiškai netoleruoja šalnų.

Dirva ir priežiūra

Dirva turi būti puri, labai gerai praleidžianti vandenį, su daug organinių medžiagų. Verta naudoti smėlingą kompostą ar durpių mišinį. Tręšti reikia saikingai – ypač svarbus kalis ir magnis vaisių brandai.

Laistymas ir mikroklimatas

Laistyti reikėtų reguliariai, bet negausiai. Jie nemėgsta užmirkimo. Taip pat svarbu geras apšvietimas ir šiluma. Esant per didelei drėgmei, gali pūti šaknys arba pradėti nykti ūglai.

Kuo šie agurkai skiriasi nuo tradicinių?

Afrikietiški agurkai nėra tik daržovė – tai ir dekoratyvinis, ir egzotiškas augalas. Jie turi ilgesnį vegetacijos periodą, reikalauja daugiau šilumos ir priežiūros, tačiau jų išvaizda ir skonis – unikalūs. Tai puikus pasirinkimas tiems, kurie nori auginti kažką kitokio ir nustebinti draugus ar šeimą.

Palyginimo lentelė

Apibendrinimas

Afrikietiški agurkai – tai tikras smalsuolių augalas. Jie reikalauja daugiau dėmesio, šilumos ir kantrybės nei įprastos veislės, tačiau suteikia unikalų skonio ir vizualinį pojūtį. Jei mėgsti eksperimentuoti darže ir nori auginti ką nors tikrai neįprasto, verta pabandyti. Net jei derlius bus mažesnis nei tradicinių agurkų, patirtis – tikrai išskirtinė.