Kalėdinis kaktusas yra vienas iš nedaugelio kambarinių augalų, kuris žydi tamsiuoju metų laiku ir suteikia namams spalvų tada, kai jų labiausiai trūksta. Dėl šios savybės jis dažnai laikomas ne tik dekoratyviniu augalu, bet ir savotišku žiemos simboliu. Tačiau kartu tai ir augalas, apie kurį sklando daug mitų – vieni jį laiko visiškai nereikliu, kiti mano, kad jis itin kaprizingas.
Didžioji dalis problemų kyla dėl vienos priežasties – kalėdinis kaktusas painiojamas su dykumų kaktusais. Nors pavadinime yra žodis „kaktusas“, jo augimo sąlygos ir priežiūra iš esmės skiriasi. Supratus šį skirtumą, auginti kalėdinį kaktusą tampa paprasta ir nuspėjama.
Kas yra kalėdinis kaktusas ir kuo jis skiriasi nuo kitų kaktusų
Kalėdinis kaktusas, botaniškai vadinamas Schlumbergera, kilęs iš Pietų Amerikos atogrąžų miškų. Natūralioje aplinkoje jis auga ne žemėje, o prisitvirtinęs prie medžių kamienų ir šakų. Ten jis gauna išsklaidytą šviesą, pastovią oro drėgmę ir nėra veikiamas tiesioginės saulės.
Būtent dėl šios kilmės kalėdinis kaktusas neturi spyglių, jo lapai yra plokšti ir mėsingi, o šaknų sistema jautresnė už dykumų kaktusų. Tai augalas, kuris labiau primena epifitines orchidėjas nei tradicinius kaktusus, todėl jam netinka sausra, kaitra ir ilgalaikis vandens trūkumas.
Tinkama vieta kalėdiniam kaktusui namuose
Vieta namuose turi didelę įtaką tiek augalo išvaizdai, tiek žydėjimui. Kalėdinis kaktusas mėgsta šviesą, tačiau ji turi būti išsklaidyta. Geriausiai jis jaučiasi ant rytinės arba vakarinės palangės, kur gauna ryto ar vakaro saulę, bet nėra veikiamas tiesioginių vidurdienio spindulių.
Labai svarbu stabilumas. Šis augalas nemėgsta dažnų vietos keitimų, ypač tuo metu, kai pradeda formuoti pumpurus. Net ir nedidelis vazono pasukimas ar perkėlimas gali lemti tai, kad augalas numes žiedpumpurius. Taip pat reikėtų vengti skersvėjų ir staigių temperatūros pokyčių, kurie kalėdiniam kaktusui sukelia stresą.
Laistymas ir dirvožemis
Kalėdinio kaktuso laistymas yra viena dažniausių priežiūros klaidų vietų. Jis nemėgsta nei visiško išdžiūvimo, nei užmirkimo. Žemė vazone turėtų būti nuolat lengvai drėgna, bet ne šlapia.
Laistyti reikėtų tada, kai viršutinis žemės sluoksnis pradeda džiūti. Vanduo turi būti kambario temperatūros, o vandens perteklius iš vazono lėkštelės – pašalintas. Užsistovėjęs vanduo greitai pažeidžia šaknis ir sukelia puvinį.
Dirvožemis kalėdiniam kaktusui turi būti lengvas, purus ir laidus orui. Geriausiai tinka durpinis substratas, pagerintas smėliu ar perlitu. Taip užtikrinama, kad šaknys gaus pakankamai oro ir nebus nuolat permirkusios.
Kalėdinio kaktuso žydėjimas ir poilsio periodas
Žydėjimas nėra atsitiktinis procesas. Jį lemia natūralus augalo biologinis ciklas. Kad kalėdinis kaktusas sukrautų žiedus, rudenį jam būtinas poilsio periodas. Šiuo metu augalas turi gauti mažiau šviesos, būti laikomas vėsesnėje aplinkoje ir laistomas saikingiau.
Optimalios sąlygos žiedų formavimuisi – apie 15–18 °C temperatūra ir trumpesnė dienos šviesa. Kai pradeda formuotis pumpurai, augalas turi likti ramioje vietoje. Bet koks staigus pokytis, pernešimas ar temperatūros svyravimas gali sutrikdyti žydėjimą.
Dažniausios kalėdinio kaktuso problemos ir jų sprendimai
Kalėdinis kaktusas gana greitai parodo, kai jam kažkas netinka. Dažniausiai problemos susijusios su netinkama vieta, laistymu arba staigiais aplinkos pokyčiais. Žemiau pateikta santrauka padeda greitai atpažinti priežastį ir imtis tinkamų veiksmų.
Dažniausios problemos ir sprendimai
| Problema | Galima priežastis | Ką daryti |
|---|---|---|
| Krenta pumpurai | Vazono kilnojimas, skersvėjai, temperatūros svyravimai | Palikti augalą vienoje vietoje, vengti šalčio ir karščio |
| Nežydi | Nebuvo poilsio periodo rudenį | Rudenį laikyti vėsiau ir trumpinti apšvietimą |
| Lapai raukšlėjasi | Per sausas oras arba per mažai vandens | Reguliariai laistyti ir didinti oro drėgmę |
| Minkšti, vystantys lapai | Perlaistymas, šaknų puvinys | Sumažinti laistymą, patikrinti šaknis, prireikus persodinti |
Kalėdinio kaktuso persodinimas
Persodinimas reikalingas ne dažnai, tačiau jis svarbus augalo sveikatai. Jauni augalai paprastai persodinami kas 2–3 metus, o senesni – dar rečiau. Geriausias metas persodinti yra pavasaris, kai augalas baigia žydėti ir pradeda aktyviau augti.
Persodinant svarbu pasirinkti tik šiek tiek didesnį vazoną. Per didelis vazonas skatina šaknų augimą, bet stabdo žydėjimą. Naujas substratas turi būti purus ir laidus orui, o vazono dugne būtinas drenažo sluoksnis.
Ar kalėdinis kaktusas saugus namuose su vaikais ir gyvūnais
Kalėdinis kaktusas laikomas vienu saugesnių kambarinių augalų. Jis neturi spyglių, todėl nekelia mechaninio pavojaus vaikams. Taip pat jis nėra laikomas stipriai nuodingu nei katėms, nei šunims.
Vis dėlto reikėtų nepamiršti, kad augalo lapų kramtymas gali sukelti lengvą virškinimo sutrikimą augintiniams. Todėl rekomenduojama augalą laikyti tokioje vietoje, kur vaikai ar gyvūnai jo nuolat nepasiektų, o nukritusius lapų segmentus pašalinti.
Greita atmintinė namams
jis laikomas šviesioje, bet ne saulėtoje vietoje,
rudenį gauna poilsio periodą,
nėra nuolat kilnojamas,
laistomas saikingai, bet reguliariai.
Kalėdinio kaktuso dauginimas namuose
Kalėdinio kaktuso dauginimas yra paprastas ir tinkamas net pradedantiesiems. Dažniausiai jis dauginamas lapų segmentais, kurie lengvai įsišaknija, jei sudaromos tinkamos sąlygos. Geriausias laikas dauginti – pavasaris arba ankstyva vasara, kai augalas aktyviai auga.
Dauginimui pasirenkami sveiki, tvirti segmentai. Jie atsargiai nulaužiami ties jungtimi, o ne nukerpami. Prieš sodinant labai svarbu leisti segmentams kelias valandas ar net parą apdžiūti. Tai sumažina puvinio riziką ir padeda greičiau formuotis šaknims.
Segmentai sodinami į lengvą, drėgną substratą, tačiau ne per giliai. Pirmąsias savaites laistoma itin saikingai, o vazonas laikomas šiltoje, šviesioje vietoje be tiesioginės saulės. Įsišaknijimas paprastai trunka kelias savaites.
Kalėdinio kaktuso tręšimas
Kalėdinis kaktusas nėra reiklus trąšoms, tačiau tinkamas tręšimas padeda augalui augti stipresniam ir formuoti daugiau žiedų. Tręšiama tik aktyvaus augimo laikotarpiu – nuo pavasario iki vasaros pabaigos.
Naudojamos silpnos, kambariniams augalams ar žydintiems augalams skirtos trąšos. Pertręšimas yra viena dažniausių klaidų, nes per didelis azoto kiekis skatina lapų augimą, bet stabdo žydėjimą.
Rudenį tręšimas nutraukiamas, kad augalas galėtų pereiti į poilsio fazę. Būtent šis laikotarpis yra lemiamas būsimo žydėjimo sėkmei.
Kalėdinis ir velykinis kaktusas – kuo jie skiriasi
Nors abu augalai dažnai painiojami, kalėdinis ir velykinis kaktusas nėra tas pats. Jų skirtumai nėra labai ryškūs, tačiau žinant juos lengviau suprasti augalo elgesį ir žydėjimo laiką.
Kalėdinio ir velykinio kaktuso palyginimas
| Savybė | Kalėdinis kaktusas | Velykinis kaktusas |
|---|---|---|
| Žydėjimo laikas | Lapkritis–sausis | Kovas–gegužė |
| Lapų kraštai | Smulkiai dantyti | Apvalesni |
| Poilsio periodas | Ruduo | Žiema |
Dažniausios klaidos auginant kalėdinį kaktusą
Nors kalėdinis kaktusas laikomas nereikliu, tam tikros klaidos kartojasi itin dažnai. Viena iš jų – perlaistymas, ypač žiemos metu. Kita – augalo kilnojimas žiedų formavimosi laikotarpiu. Taip pat dažnai pamirštama, kad šiam augalui būtinas poilsio periodas.
Dar viena klaida – laikyti augalą labai šiltoje patalpoje visus metus. Tokiu atveju kalėdinis kaktusas gali atrodyti sveikas, bet žiedų taip ir nesukraus.
