Pamenu, vaikystėje sraigės atrodė visai nekaltos – lėtos, su nameliu ant nugaros, ropoja sau po rasotą žolę. Bet pirmą kartą, kai ryte nuėjau į daržą ir pamačiau, kad salotos liko kaip po ožkų – nuomonė pasikeitė iš karto. Tada ir supratau: kol nežinai, ką sraigės valgo, tol su jomis kovoji aklai. O kai supranti jų mitybą, daržas pradeda atsigauti greičiau nei tikėjaisi.
| Ką ir kaip valgo sraigės | |
|---|---|
| Mitybos tipas | Žolėdės ir visaėdės, mėgsta augalinį maistą |
| Mėgstama konsistencija | Minkšti, sultingi, jauni augalai |
| Aktyvumo metas | Naktį ir anksti ryte, ypač po lietaus |
| Maisto šaltiniai | Daržovės, daigai, lapai, pūvanti organika |
| Kaip sraigių mityba kenkia daržui | |
|---|---|
| Lapai | Skylės, apgraužti kraštai, sunaikinta lapija |
| Daigai | Suvalgomi iki pat žemės per vieną naktį |
| Derlius | Smarkiai sumažėja arba visai prarandamas |
| Ligos | Gleivės skatina grybelinių ligų plitimą |
Kuo minta sraigės gamtoje
Gamtoje sraigės nėra išlepintos. Jos minta tuo, kas lengviausiai prieinama – pūvančiais augalais, nukritusiais lapais, žole, dumbliais, net negyva organika. Miške ar pievoje jos atlieka savotišką „valytojo“ darbą, skaidydamos augalines liekanas. Todėl ten jų buvimas dažniausiai problemų nekelia.
Bėda prasideda tada, kai šalia atsiranda daržas. Sraigei tai tas pats, kas žmogui stalas su ką tik paruoštu maistu. Vietoje kietų, pluoštinių lapų – minkšti daigai. Vietoje sudžiūvusios žolės – sultingos salotos. Todėl sraigės labai greitai pakeičia mitybos įpročius ir persikelia ten, kur maistas lengviausias.
Kaime sakydavo: „Kur minkšta – ten visi lenda.“ Sraigė čia ne išimtis. Ji rinksis tai, kas nereikalauja pastangų, o daržas jai tą ir pasiūlo.
Kokius augalus sraigės mėgsta labiausiai
Jeigu reikėtų sudaryti sraigių „valgiaraštį“, tai daržo augalai jame užimtų garbingiausią vietą. Iš patirties galiu pasakyti – jos neėda bet ko. Sraigės yra gana išrankios, ir dažniausiai renkasi tai, kas minkšta, sultinga ir lengvai pasiekiama.
Pirmoje vietoje beveik visada atsiduria salotos. Lapinės salotos, gūžinės, net rukola – visos jos sraigėms tikras delikatesas. Ne kartą esu matęs vaizdą, kai per vieną naktį salotų lysvė lieka beveik plika, o šalia esantys kietesni augalai net nepaliesti.
Labai nukenčia ir kopūstai – ypač jauni daigai. Kol lapai dar minkšti, sraigės juos apgraužia be jokio gailesčio. Tas pats galioja brokoliams, žiediniams kopūstams, lapiniams kopūstams. Jei daigai nesustiprėję, kartais ryte randi tik stiebelius.
Dar vienas jų mėgstamas taikinys – braškės. Ir ne tik lapai, bet ir patys vaisiai. Drėgnais metais sraigės sugeba sugadinti net gražiausias uogas, palikdamos skylutes ir gleivių pėdsakus. Kaime sakydavo: „Ne paukštis nulesė – sraigė paragavo.“
Sraigės taip pat mėgsta cukinijas, moliūgus, agurkus, ypač ankstyvame augimo tarpsnyje. Jauni, dar minkšti lapai joms lengvai įkandami, o augalai dažnai nespėja atsigauti.
Ypač pavojingas metas – daigų stadija. Nesvarbu, ar tai daržovės, ar gėlės – vos išlindęs, minkštas daigas sraigei yra lengviausias grobis. Dėl to kartais atrodo, kad „niekas nesudygo“, nors iš tiesų daigai buvo tiesiog suvalgyti dar tą pačią naktį.
Iš savo patirties pastebėjau paprastą taisyklę:
kuo augalas minkštesnis ir sultingesnis, tuo jis sraigei skanesnis. Todėl būtent tokiems augalams reikia skirti daugiausia dėmesio ir apsaugos.
Augalai, kurių sraigės vengia
Ne kartą esu girdėjęs sakant: „Pasodink tą, kur sraigė neėda – ir bėdos nebus.“ Deja, stebuklų čia nėra, bet tiesos tame posakyje tikrai yra. Sraigės, nors ir ėdrios, ne visus augalus mėgsta vienodai. Kai kurie joms per kieti, per kvapnūs arba tiesiog „neskanūs“.
Iš savo daržo pastebėjimų galiu pasakyti – ten, kur auga stipriai kvepiantys ar šiurkštesni augalai, sraigių žymiai mažiau. Jos vengia vietų, kurios dirgina jų jautrų kūną arba „užmuša“ kvapą.
Augalai, kurių sraigės dažniausiai vengia
| Augalų grupė | Pavyzdžiai | Kodėl nepatinka sraigėms |
|---|---|---|
| Kvapnūs augalai | Čiobreliai, rozmarinai, šalavijai, levandos | Stiprus kvapas trikdo sraigių orientaciją. |
| Šiurkštūs lapai | Agurklės, kai kurios žolelės | Nemalonus paviršius braižo sraigių kūną. |
| Kartūs augalai | Garstyčios, kai kurios salierų rūšys | Kartus skonis sraigėms nepatrauklus. |
| Stipresni augalai | Svogūnai, česnakai | Kieti audiniai ir aitrus kvapas atbaido. |
Vis dėlto svarbu suprasti vieną dalyką – alkana sraigė nėra išranki. Jei drėgna, maisto trūksta, o aplink vien tik „neskanūs“ augalai, ji vis tiek bandys ragauti. Todėl šiuos augalus verta naudoti ne kaip stebuklingą sprendimą, o kaip prevenciją – sodinti šalia jautresnių daržovių, pakraščiuose, tarp lysvių.
Kaime sakydavo: „Jei nori atbaidyti – pirmiau užuodink.“ Kvapnūs augalai dažnai veikia geriau nei bet koks barstymas.
Ar sraigės valgo viską iš eilės?
Iš šalies gali atrodyti, kad sraigė – kaip mažas buldozeris: ropoja ir ėda viską, kas pasitaiko kelyje. Bet iš tikrųjų taip nėra. Per daugelį metų stebėjimų darže pastebėjau vieną dalyką – sraigės renkasi, ir renkasi gana protingai.
Jos visada pradeda nuo to, kas lengviausia. Jei šalia yra minkštų salotų ir kietesnių, šiurkščių augalų, pasirinkimas aiškus. Tačiau jeigu mėgstamo maisto nėra, sraigė ilgai nelauks – ims ragauti ir tai, ko paprastai vengia. Todėl kartais ir atrodo, kad jos „ėda viską“.
Kaip sraigės renkasi maistą
| Situacija darže | Sraigių elgsena |
|---|---|
| Yra daug minkštų, sultingų augalų | Sraigės juos puola pirmiausia, kiti augalai lieka beveik nepaliesti. |
| Mėgstamo maisto mažai | Sraigės pradeda ragauti ir mažiau patinkančius augalus. |
| Didelė drėgmė ir šiluma | Sraigės tampa aktyvesnės ir ėda daugiau nei įprastai. |
| Mažai slėptuvių | Sraigės juda mažiau, žala sumažėja. |
Iš to kyla labai svarbi išvada: sraigių daroma žala priklauso ne tik nuo jų kiekio, bet ir nuo pasirinkimo galimybių. Jei darže sudarai sąlygas, kad jos turėtų „lengvą bufetą“, jos tuo ir pasinaudos. Jei pasirinkimą apriboji – žala mažėja.
Kaime apie tai sakydavo paprastai: „Duok rinktis – išsirinks geriausią.“ Todėl kovojant su sraigėmis svarbu ne tik jas naikinti, bet ir suprasti, kodėl jos renkasi būtent tavo augalus.
Kaip sraigių mityba susijusi su daržo žala
Iš pradžių sraigių daroma žala atrodo paprasta – apgraužtas lapas ir tiek. Bet kuo ilgiau stebi daržą, tuo aiškiau matai, kad jų mityba palieka daug platesnes pasekmes, nei matosi iš pirmo žvilgsnio. Sraigės ne tik suėda augalo dalį – jos susilpnina visą augalą.
Kai sraigė graužia lapą ar stiebą, augalas praranda dalį savo „jėgų“. Mažiau lapų reiškia mažiau energijos, silpnesnį augimą ir lėtesnį atsigavimą. Suaugę augalai dar gali atsistatyti, bet jauni daigai dažnai tiesiog nebeturi iš ko atželti. Dėl to kartais atrodo, kad augalai „nesudygo“, nors iš tiesų jie buvo suvalgyti dar pirmomis naktimis.
Didelė problema – gleivės, kurias sraigės palieka po savęs. Jos ilgai išlieka drėgnos, o tai puiki terpė grybelinėms ligoms. Ne kartą esu pastebėjęs, kad ten, kur sraigės aktyviausios, vėliau dažniau atsiranda dėmės ant lapų, puvinys ar kiti negalavimai. Kaime sakydavo: „Kur šlapia – ten liga.“
Dar viena bėda – sraigės dažnai graužia augalus nereguliariai, palikdamos žaizdas. Tokios pažeistos vietos tampa vartais bakterijoms ir ligoms, kurios be sraigių gal net nebūtų atsiradusios. Taip viena problema atveda kitą.
Todėl sraigių mityba darže yra pavojinga ne tik dėl to, kiek jos suėda, bet ir dėl to, ką jos palieka po savęs. Jei su jomis nekovojama, žala kaupiasi tyliai – derlius mažėja, augalai silpnėja, o daržas atrodo tarsi nuolat pavargęs.
Kaip sakydavo senoliai: „Maža bėda, jei viena – bet kai prisideda kita, sunku atsigauti.“ Su sraigėmis darže būtent taip ir nutinka.
Kaip pasinaudoti sraigių mityba jų kontrolei
Močiutė sakydavo: „Jei žinai, kur arklys eina – pastatyk vartus.“ Su sraigėmis tas pats. Kai supranti, ką jos mėgsta valgyti, gali ne tik saugoti augalus, bet ir nukreipti sraiges ten, kur jos tau nekenks. Tai vienas gudriausių būdų kovoti be bereikalingos chemijos.
Sraigės visada renkasi lengviausią maistą. Jei darže paliksi joms „skanėstą“, jos dažnai aplenks jautresnius augalus. Būtent tuo ir paremti įvairūs masalai bei spąstai. Aš pats pastebėjau – kai kuriose vietose sraigių sumažėja ne todėl, kad jas naikini, o todėl, kad jas „apgauni“.
Dažniausiai tai daroma naudojant augalus ar medžiagas, kurios sraigėms atrodo patrauklesnės nei tavo daržovės. Svarbu tik viena – masalas turi būti padėtas toliau nuo pagrindinių lysvių, kitaip efektas bus priešingas.
Kaip sraigių mitybą paversti jų silpnybe
| Priemonė | Kaip veikia | Ką svarbu prisiminti |
|---|---|---|
| Alaus spąstai | Sraiges vilioja kvapas, jos palieka lysves. | Dėti toliau nuo daržovių, reguliariai keisti. |
| Minkštų lapų masalai | Sraigės renkasi lengviausią maistą. | Ryte masalus reikia surinkti kartu su sraigėmis. |
| Pūvanti organika | Veikia kaip natūralus „bufetas“ sraigėms. | Nelaikyti šalia lysvių – tik kraštuose. |
Svarbu suprasti – šie metodai nepanaikina sraigių visam laikui, bet leidžia jas suvaldyti. Tai ypač naudinga didesniuose daržuose, kur kiekvienos sraigės rankomis nesurinksi.
Kaime sakydavo: „Ne visada reikia varyti lauk – kartais užtenka nuvilioti.“ Ir su sraigėmis tai veikia stebėtinai gerai.
Kada sraigių mityba daro didžiausią žalą
Sraigės darže nėra vienodai pavojingos visada. Būna laikotarpių, kai jų beveik nematai, o būna naktų, po kurių ryte norisi tik palingoti galvą. Didžiausią žalą jos daro tada, kai susiduria keli palankūs veiksniai vienu metu.
Pirmiausia – drėgmė. Po lietaus ar ilgiau užsitęsus drėgniems orams sraigės suaktyvėja taip, kad atrodo, jog jų prisidaugino per naktį. Drėgna dirva, šlapūs lapai ir vėsesnė temperatūra joms yra idealios sąlygos maitintis be pertraukų.
Antras labai svarbus momentas – pavasaris ir vasaros pradžia. Būtent tada darže pilna jaunų, minkštų augalų ir daigų. Sraigėms tai pats geriausias metas, nes maistas lengvai įkandamas, o augalai dar neturi stiprios gynybos. Ne kartą esu pastebėjęs, kad didžiausi nuostoliai būna ne rudenį, o būtent tada, kai daržas tik pradeda augti.
Didelę įtaką turi ir paros metas. Dieną sraigės slepiasi, todėl žala lieka nepastebėta. O naktį, ypač tarp vidurnakčio ir paryčių, jos aktyviausios. Todėl ryte kartais atrodo, kad daržas buvo „užpultas“, nors viskas įvyko tyliai, tamsoje.
Dar viena situacija, kai žala stiprėja – apleistas ar per tankus daržas. Jei augalai suaugę per arti, daug pavėsio ir drėgmės, sraigės turi ir maisto, ir slėptuvių. Tokiose vietose jos gali maitintis ilgai ir ramiai, beveik netrukdomos.
Kaime sakydavo: „Sraigė stipri ne tada, kai jos daug, o tada, kai jai patogu.“ Todėl svarbiausia ne tik žinoti, ką sraigės valgo, bet ir suprasti, kada jos tai daro aktyviausiai. Tuomet galima imtis veiksmų laiku, dar prieš pasirodant rimtai žalai.
