Žieminiai česnakai yra gana atsparūs šalčiui ir gali užauginti stambias galvas, tačiau jie nėra apsaugoti nuo įvairių ligų. Puviniai, grybinės infekcijos ar lapų pažeidimai gali smarkiai sumažinti derlių, pabloginti galvų kokybę ir sutrumpinti laikymo trukmę. Norint laiku pastebėti ir sustabdyti ligas, svarbu žinoti, kurios jų pasitaiko dažniausiai, kokie yra simptomai ir kaip jų išvengti. Šiame straipsnyje aptarsiu pagrindines žieminių česnakų ligas, jų požymius bei prevencijos būdus.
| Žieminių česnakų savybės | |
|---|---|
| Botaninis pavadinimas | Allium sativum var. ophioscorodon |
| Auginimo tipas | Rudeninis sodinimas (kartais pavasarinis) |
| Atsparumas šalčiui | Pakelia iki -25 °C (su mulčiu) |
| Derlingumas | 3–5 kg iš 1 m² |
| Dirvos poreikiai | Purios, laidžios, neužmirkstančios |
| Naudojimas | Šviežiam vartojimui, konservavimui, vaistams |
| Maistinė vertė (100 g) | |
|---|---|
| Kaloringumas | 149 kcal |
| Baltymai | 6,4 g |
| Angliavandeniai | 33 g |
| Vitaminai | C, B6, tiaminas |
| Mineralai | Kalis, kalcis, fosforas, geležis, selenas |
| Bioaktyvios medžiagos | Allicinas, sieros junginiai |
Dažniausios žieminių česnakų ligos
Žieminiai česnakai yra gana atsparūs, tačiau tam tikros ligos pasitaiko itin dažnai ir gali turėti rimtą poveikį derliui bei laikymo kokybei.
Baltoji puvinio liga. Tai viena pavojingiausių česnakų ligų. Ji pažeidžia šaknis ir svogūnėlius, dėl ko augalai pradeda vysti dar vasaros viduryje. Ant šaknų susidaro baltos, vatos pavidalo apnašos, vėliau galvos pradeda pūti. Ligos sporos dirvoje gali išlikti net 10–15 metų, todėl užkrėstą vietą labai sunku išvalyti.
Fusariozė. Ši liga dažniausiai pasireiškia per šiltą ir drėgną vasarą. Ji sukelia dugnelio ir šaknų puvinį, česnakai ima gelsti, vėliau visai išdžiūsta. Ant svogūnėlių dugnelio matyti rausvos spalvos apnašos – tai pagrindinis fusariozės požymis. Užkrėstos galvos sandėliavimosi metu greitai suyra.
Pilkasis puvinys. Dažniausiai pažeidžia lapus ir žiedynus, bet gali pereiti ir į galvas. Ant lapų atsiranda rudos dėmės, padengtos pilkšvu pelėsiu. Jei drėgmė didelė, liga plinta labai sparčiai.
Rūdys. Tai grybinė liga, pasireiškianti mažomis oranžinėmis–rudomis dėmelėmis ant lapų. Jos mažina augalo fotosintezę, todėl galvos būna smulkesnės. Rūdys dažniau pasireiškia tankiai pasodintuose, prastai vėdinamuose pasėliuose.
Miltligė. Liga dažniausiai pažeidžia lapus, ant kurių atsiranda blyškiai žalios dėmės, vėliau padengtos pilkšvai violetiniu apnašu. Lapai anksti nudžiūva, todėl galvos nesusiformuoja tinkamo dydžio.
Ligos simptomai ir atpažinimas
Kad žieminių česnakų ligos būtų suvaldytos laiku, labai svarbu gebėti jas atpažinti pagal pirmuosius požymius. Dažniausiai ligos pažeidžia lapus, šaknis arba pačias galvas.
Baltoji puvinio liga. Simptomai dažniausiai prasideda nuo to, kad česnakai be aiškios priežasties pradeda vysti, lapai gelsta ir galiausiai visiškai nudžiūva. Iškasus pastebima, kad šaknys padengtos baltu „vatos“ sluoksniu, o ant jų susidaro juodi, aguonų grūdus primenantys dariniai – tai ligos sporos.
Fusariozė. Ankstyvas ženklas – lapų galiukų pageltimas ir jų laipsniškas džiūvimas. Jei iškelsime augalą, dugnelis bus minkštas, parudavęs, su rausvu apnašu. Tokie česnakai greitai genda sandėliavimo metu.
Pilkasis puvinys. Lapai pasidengia vandeningomis rudomis dėmėmis, kurios greitai plečiasi. Jei oro drėgmė didelė, matomas būdingas pilkas pelėsio sluoksnis. Užsikrėtę česnakai gali pūti dar lauke.
Rūdys. Jas nesunku atpažinti pagal mažas oranžines ar rusvas dėmeles ant lapų. Iš pradžių jos pavienės, bet greitai susilieja į didesnius plotus. Lapai tampa silpni, augalas praranda gebėjimą kaupti maisto medžiagas galvose.
Miltligė. Pirmiausia ant lapų išryškėja blyškios, tarsi išblukusios dėmės. Vėliau jų paviršiuje pasirodo pilkšvas arba violetinis apnašas – tai grybelio sporos. Lapai greitai paruduoja ir nulinksta, o galvos nesugeba pilnai užaugti.
Prevencija ir kontrolės priemonės
Žieminių česnakų ligų valdymas pirmiausia remiasi prevencija, nes užsikrėtus augalus dažnai išgelbėti sunku. Todėl dar prieš sodinimą verta pasirūpinti tinkamomis priemonėmis.
Sėjomaina. Česnakus rekomenduojama sodinti į tą pačią vietą ne dažniau kaip kas 4–5 metus. Svarbu vengti sodinimo po kitų svogūninių (svogūnų, porų), nes šie augalai kaupia tas pačias ligas.
Sveika sodinamoji medžiaga. Skiltelės turi būti stambios, sveikos, be puvinio ar dėmių. Geriausia jas prieš sodinimą dezinfekuoti pelenų užpile ar silpname kalio permanganato tirpale. Tai sumažina ligų riziką.
Dirvos priežiūra. Česnakai mėgsta purią, neužmirkstančią dirvą. Užmirkimas yra viena dažniausių priežasčių, kodėl plinta puviniai. Gerai paruoštas, drenuotas dirvožemis smarkiai sumažina ligų tikimybę.
Tręšimas. Subalansuotas maitinimas stiprina augalų imunitetą. Azoto trąšas reikia naudoti saikingai – jų perteklius skatina ligų plitimą. Geriau derinti su kaliu ir fosforu, kurie stiprina augalų audinius.
Natūralios priemonės. Profilaktiškai česnakus galima purkšti dilgėlių ar asiūklių ištrauka – jos turi fungicidinių savybių. Taip pat padeda dirvos kalkinimas, jei ji rūgšti.
Cheminė apsauga. Jei ligos plinta masiškai, galima pasitelkti registruotus fungicidus. Tačiau jų naudojimas turėtų būti kraštutinė priemonė, nes česnakai – maistinė kultūra, vartojama tiesiogiai.
Natūrali bei cheminė kontrolė
Kiekvienas česnakų augintojas renkasi, kokias priemones taikyti ligų prevencijai ar kontrolei – natūralias ar chemines. Abi kryptys turi savų stipriųjų ir silpnųjų pusių.
- Saugios aplinkai ir žmonėms priemonės.
- Pagerina dirvos mikroflorą (pvz., pelenai, žolelių ištraukos).
- Tinka ekologiniam ūkininkavimui.
- Ilgainiui mažina ligų plitimo riziką.
- Greitai ir efektyviai stabdo ligų plitimą.
- Tinka masiškų infekcijų metu.
- Lengviau pritaikomi dideliuose plotuose.
- Platus registruotų fungicidų pasirinkimas.
Dažniausios daromos klaidos
- Sodinimas toje pačioje vietoje. Česnakai sodinami kasmet tame pačiame plote, todėl ligos kaupiasi dirvoje ir plinta greičiau. Užkrėsta žemė gali likti pavojinga net 10–15 metų.
- Netinkamas mulčiavimas. Naudojamas per storas mulčio sluoksnis arba šlapios, greitai pūvančios medžiagos. Tai sudaro palankias sąlygas puviniams.
- Sergančių skiltelių sodinimas. Pasodinamos minkštos, dėmėtos ar silpnos skiltelės, kurios jau turi infekciją. Tokiu būdu liga iškart patenka į dirvą.
- Per didelis azoto naudojimas. Skatina vandeningą lapų masę, kuri tampa jautri grybinėms ligoms. Tuo tarpu trūkstant kalio ir fosforo augalai silpnesni ir mažiau atsparūs.
- Ignoruojami pirmieji simptomai. Pastebėjus kelis sergančius augalus jie nenuimami, todėl infekcija išplinta visame plote.
Žieminių česnakų ligų stebėjimo ir prevencijos darbų kalendorius
| Veikla | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Profilaktika prieš sodinimą | ✓Balandį patikrinu pavasarines lysves, užtikrinu gerą drenažą. | ✓Rugsėjį atrenku sveikas skilteles, dezinfekuoju pelenais ar KMnO₄ tirpalu. | ✓Spalį sodinu tik sveikas, stambias skilteles, vengiu sergančių. | |||||||||
| Ligos stebėjimas | ✓Kovo pabaigoje, sudygus, stebiu, ar nėra puvinio požymių. | ✓Balandį ieškau pirmųjų miltligės dėmių ant lapų. | ✓Gegužę dažniausiai pasirodo rūdys – stebiu lapus. | ✓Birželį gali pasireikšti fusariozė ir pilkasis puvinys. | ✓Liepos metu tikrinu, ar galvos nepažeistos puvinių. | |||||||
| Prevencinės priemonės | ✓Pavasarį patręšiu kaliu ir fosforu – stiprina imunitetą. | ✓Profilaktiškai purškiu dilgėlių ar asiūklių ištrauka. | ✓Birželį dirvos kalkinimas, jei dirva rūgšti. | ✓Spalį po derliaus surinkimo pašalinu augalų likučius – mažinu infekcijos šaltinius. |
