Šilkmedis man visada atrodė kaip toks „pietų kraštų svečias“. Pamenu, kai pirmą kartą pamačiau šilkmedžio uogas, pagalvojau – „čia gi kaip avietės ir gervuogės viename!“ O dar tas saldus skonis, kurį sunku pamiršti.
Ilgą laiką šilkmedis Lietuvoje buvo laikomas egzotika, bet dabar vis daugiau žmonių jį sodina savo soduose. Ir ne veltui – šilkmedis gali augti mūsų klimate, jei parenkama tinkama vieta ir žiemą jis apsaugomas pirmus metus.
Šis augalas gali būti ne tik vaisinis, bet ir labai dekoratyvus: yra formų, kurios auga kaip krūmas, kaip medis ar net svyrančia laja, tarsi mažas gyvas skėtis sode.
| Šilkmedžio savybės | |
|---|---|
| Botaninis pavadinimas | Morus |
| Augalo tipas | Medis arba krūmas |
| Uogos | Baltos, raudonos arba juodos |
| Augimo trukmė | Ilgaamžis, gali augti dešimtmečius |
| Dekoratyvumas | Tinka ir kaip vaisinis, ir kaip puošnus medis |
| Auginimo ypatumai Lietuvoje | |
|---|---|
| Atsparumas šalčiui | Vidutinis, jauniems reikia apsaugos |
| Vieta | Saulėta, užuovėjoje |
| Dirva | Lengva, derlinga, gerai drenuota |
| Derėjimas | Po 3–5 metų nuo pasodinimo |
| Priežiūra | Minimalus laistymas, genėjimas formavimui |
Ar šilkmedis gali augti Lietuvoje ir ko jam reikia
Taip, šilkmedis gali augti Lietuvoje, tik svarbiausia parinkti jam šiltą ir saulėtą vietą. Pirmus metus jauni augalai jautresni šalčiui, todėl juos verta pridengti arba sodinti užuovėjoje.
Šilkmedis geriausiai jaučiasi ten, kur daug saulės ir nėra užmirkusios žemės. Tada jis ne tik auga, bet ir gali pradėti derėti saldžiomis uogomis.
Populiariausios šilkmedžio rūšys: baltasis ir juodasis
Šilkmedžių pasaulis nėra toks jau mažas, kaip gali pasirodyti iš pradžių. Pamenu, kai pirmą kartą sodininkas turguje man sakė: „Imk baltąjį – jis lengviau prigyja, o juodasis skanesnis, bet lepesnis.“ Ir iš tiesų – Lietuvoje dažniausiai auginamos dvi rūšys: baltasis ir juodasis šilkmedis.
Baltasis šilkmedis (Morus alba) yra pats populiariausias mūsų kraštuose, nes jis atsparesnis šalčiui ir greičiau prisitaiko prie lietuviškų žiemų. Jo uogos gali būti baltos, gelsvos ar net rausvos, o skonis švelniai saldus.
Juodasis šilkmedis (Morus nigra) laikomas tikru gurmanų pasirinkimu. Jo uogos tamsios, beveik juodos, labai aromatingos ir sodraus skonio, bet pats medis dažnai jautresnis šalčiui, todėl jam reikia šiltesnės vietos ir daugiau kantrybės.
Abi rūšys yra dekoratyvios, bet skiriasi ne tik uogomis – skiriasi ir lapais, augimo forma bei atsparumu.
Baltasis ir juodasis šilkmedis: pagrindiniai skirtumai
- Baltasis šilkmedis – atsparesnis šalčiui, dažniausiai auginamas Lietuvoje.
- Juodasis šilkmedis – uogos sodresnio skonio, bet medis jautresnis žiemoms.
- Baltasis dažnai auga greičiau, juodasis – lėčiau, bet dera aromatingiau.
Jei nori patikimo medžio Lietuvoje – pradėk nuo baltojo, o jei svajoji apie ypatingą skonį – verta pabandyti juodąjį šiltesnėje vietoje.
Šilkmedžio formos: medis, krūmas ir svyrantis šilkmedis
Šilkmedis yra vienas iš tų augalų, kuris gali būti visoks – priklausomai nuo to, kaip jį augini. Pamenu, viename sode mačiau šilkmedį kaip didelį medį, o kitur – kaip krūmą, pilną uogų tiesiog rankos lygyje. Šeimininkas tada juokėsi: „Čia ne medis, čia uogų spinta.“
Lietuvoje šilkmedis dažniausiai auginamas trimis pagrindinėmis formomis:
- kaip medis, jei norisi didelio, ilgaamžio sodo akcento
- kaip krūmas, jei norisi lengvesnio derliaus skynimo
- kaip svyrantis šilkmedis, jei norisi dekoratyvinio „skėčio“ formos augalo
Forma priklauso ne tik nuo veislės, bet ir nuo genėjimo. Šilkmedis labai gerai pakelia formavimą, todėl galima jį prisitaikyti prie savo sodo dydžio.
Svyrantis šilkmedis yra tikra puošmena – jo šakos leidžiasi žemyn, todėl atrodo tarsi gyvas žalias fontanas.
Populiariausios šilkmedžio formos Lietuvoje
- Medžio forma – aukštas, ilgaamžis, puošnus sodo akcentas.
- Krūmo forma – patogu skinti uogas, tinka mažesniems sodams.
- Svyrantis šilkmedis – dekoratyvinis, šakos leidžiasi žemyn kaip skėtis.
Jei nori daug uogų be kopėčių – augink kaip krūmą, o jei nori grožio ir pavėsio – formuok kaip medį.
Kur sodinti šilkmedį: vieta, šviesa ir dirva
Šilkmedis yra toks augalas, kuris mėgsta šilumą. Pamenu, vienas senas sodininkas man pasakė: „Šilkmedžiui reikia vietos kaip žmogui – kad būtų šviesu, sausa ir užuovėjoje.“ Ir tai labai taiklu.
Lietuvoje svarbiausia šilkmedžiui parinkti tinkamą kampą sode, nes mūsų žiemos ir vėjai gali būti rimtas išbandymas, ypač jaunam augalui.
Šilkmedis geriausiai auga saulėtoje vietoje – kuo daugiau saulės, tuo geriau jis subrandina uogas ir ūglius. Pavėsyje jis gali augti, bet derlius bus menkesnis, o augimas lėtesnis.
Dirva turėtų būti lengva, gerai drenuota. Šilkmedis nemėgsta užmirkimo – jei šaknys stovi vandenyje, medis gali pradėti skursti arba net žūti. Geriausia jam tinka priemolis su komposto priemaiša.
Labai svarbu ir užuovėja. Jei medis pasodintas prie pietinės sienos ar tvoros, jis gauna papildomos šilumos ir apsaugos nuo šiaurinių vėjų.
Geriausia vieta šilkmedžiui Lietuvoje
- Saulė: pietinė arba pietvakarių pusė.
- Dirva: lengva, derlinga, neužmirkstanti.
- Užuovėja: prie sienos, tvoros ar gyvatvorės.
- Vengti: šlapynų ir žemų vietų, kur kaupiasi šaltis.
Jei šilkmedžiui duosi saulę ir šilumą, jis atsilygins uogomis, kurios skonis kaip iš pietų kraštų.
Šilkmedžio priežiūra Lietuvoje: laistymas, tręšimas, žiemojimas
Šilkmedis, kai jau prigyja, yra gana tvirtas augalas. Bet pirmi metai Lietuvoje jam būna kaip pirmas žiemos sezonas žmogui iš pietų – reikia priprasti. Pamenu, vienas sodininkas sakė: „Pirmą žiemą šilkmedį reikia globoti, o paskui jis pats jau bus šeimininkas.“
Laistymas šilkmedžiui svarbus tik pradžioje. Jaunas medis turi įsišaknyti, todėl pirmus metus per sausras jį verta palaistyti. Bet kai šaknys įsitvirtina, šilkmedis gana gerai pakelia sausras.
Tręšimas turėtų būti saikingas. Pavasarį galima įterpti komposto arba lengvų organinių trąšų, bet per daug azoto skatins lapų augimą, o ne uogų derėjimą.
Didžiausias iššūkis Lietuvoje – žiemojimas. Jaunus šilkmedžius pirmus 2–3 metus verta pridengti: pamulčiuoti šaknis, apvynioti kamieną agroplėvele arba eglišakėmis. Suaugęs medis jau būna atsparesnis, ypač baltasis šilkmedis.
Svarbu ir genėjimas – jis padeda formuoti norimą formą ir pašalinti nušalusias šakeles pavasarį.
Priežiūros pagrindai mūsų klimate
- Laistymas: svarbus tik pirmus metus ir per sausras.
- Tręšimas: pavasarį kompostu, be pertekliaus.
- Žiemojimas: jaunus medelius būtina pridengti.
- Genėjimas: pavasarį pašalinamos nušalusios šakelės.
Šilkmedis Lietuvoje auga gerai, jei pirmus metus jam padedi peržiemoti – paskui jis tampa tikru sodo stipruoliu.
Kada dera šilkmedžio uogos ir kaip jas panaudoti
Šilkmedžio uogos yra tikras vasaros saldumynas. Pamenu, kai pirmą kartą paragavau prinokusios šilkmedžio uogos, pagalvojau: „Čia kaip gamtos saldainis.“ Jos minkštos, saldžios, kartais net primena medų.
Lietuvoje šilkmedis dažniausiai pradeda derėti po 3–5 metų nuo pasodinimo. Žinoma, viskas priklauso nuo veislės, vietos ir to, kaip medis peržiemoja. Baltasis šilkmedis dažnai dera šiek tiek anksčiau, juodasis – vėliau, bet jo uogos būna sodresnio skonio.
Uogos prinoksta vasaros viduryje – liepos ar rugpjūčio mėnesiais. Jos noksta palaipsniui, todėl dažnai skinti reikia kelis kartus.
Šilkmedžio uogos labai švelnios, todėl jos greitai genda. Geriausia jas valgyti šviežias, bet galima ir perdirbti.
Iš jų verdamos uogienės, sirupai, džiovinamos arbatai, dedamos į desertus. Kaime sakydavo: „Jei nespėji suvalgyti – išvirk, kad žiema turėtų vasaros kvapą.“
Kaip panaudoti šilkmedžio uogas
- Valgyti šviežias – tai pats skaniausias būdas.
- Virti uogienę arba sirupą žiemai.
- Džiovinti – tinka arbatai ar užkandžiams.
- Dėti į desertus, pyragus, kokteilius.
Šilkmedžio uogos tokios švelnios, kad jas geriausia skinti tiesiai į burną – kitaip pusė sulčių liks ant pirštų.
Dažniausios klaidos auginant šilkmedį mūsų klimate
Šilkmedis nėra labai kaprizingas, bet Lietuvoje žmonės kartais padaro tas pačias klaidas. Pamenu, vienas kaimynas pasodino šilkmedį žemiausioje sodo vietoje, kur pavasarį telkšo vanduo. Po metų jis atsiduso: „Matyt, jam čia nepatinka.“ Na, žinoma – šilkmedis nemėgsta šlapių kojų.
- Netinkama vieta: jei medis pasodintas pavėsyje arba skersvėjyje, jis augs lėtai ir sunkiau peržiemos.
- Per didelis laistymas: šilkmedis labiau bijo užmirkimo nei sausros. Per daug vandens gali sukelti šaknų puvinį.
- Neapsaugomas jaunas medis žiemą: pirmus metus šilkmedis dar nėra toks stiprus, todėl jam reikia mulčo ir užuovėjos.
- Kantrybės trūkumas: šilkmedis ne visada dera iš karto. Kartais žmonės nusivilia po dvejų metų, nors medis tik pradeda įsitvirtinti.
Klaidos, kurios dažniausiai pakiša koją
- Pasodinimas per šlapioje arba žemoje vietoje.
- Per mažai saulės ir per daug pavėsio.
- Per dažnas laistymas ir užmirkusi dirva.
- Jauno medžio neapsaugojimas pirmą žiemą.
- Nusivylimas per anksti – šilkmedžiui reikia laiko subręsti.
Šilkmedis Lietuvoje auga puikiai, jei jam duodi saulę, sausą žemę ir pirmą žiemą šiek tiek „antklodės“.
Šilkmedžio privalumai ir trūkumai
Šilkmedis yra toks augalas, kuris gali tapti tikru sodo pasididžiavimu. Uogos saldžios, medis dekoratyvus, o priežiūra gana paprasta. Bet, kaip ir kiekvienas pietietis mūsų klimate, jis turi ir savo silpnybių.
- Duoda saldžias, egzotiško skonio uogas.
- Gali būti auginamas ir kaip dekoratyvinis medis.
- Baltasis šilkmedis gana atsparus Lietuvos sąlygoms.
- Uogos tinka šviežiam valgymui ir perdirbimui.
- Ilgaamžis augalas – auga dešimtmečius.
- Jauni medeliai jautrūs šalčiui ir reikalauja apsaugos.
- Uogos labai minkštos – greitai genda ir tepa.
- Juodasis šilkmedis dažnai lepesnis mūsų klimate.
- Derėti pradeda tik po kelių metų.
