Populiariausi dekoratyviniai krūmai ir medeliai, kuriuos renkasi Lietuvos sodininkai

Per daugelį metų, keliaudamas per Lietuvos sodus, pastebėjau vieną įdomų dalyką: dekoratyviniai krūmai ir medeliai pas mus ne tik puošia kiemus, bet ir atskleidžia šeimininkų charakterį. Vieni renkasi grakščias magnolijas, kiti — nepretenzingas hortenzijas, treti negali gyventi be kadagių griežtų linijų. Ir žinai, aš pats ne sykį pajuokauju, kad žmogaus pasirinktas krūmas dažnai pasako apie jį daugiau nei automobilio modelis.

Kodėl dekoratyviniai krūmai ir medeliai tokie populiarūs Lietuvoje

Per daugelį metų ne kartą pastebėjau, kaip net mažiausias kiemas gali pasikeisti vien nuo vieno tinkamai parinkto dekoratyvinio krūmo. Lietuviams tai tapo tarsi būdas savo kiemui įkvėpti gyvybės: vienas augalas žydi pavasarį, kitas vasarą, trečias rudenį uždega sodą raudonais lapais. Ir toks augalų ritmas, toks cikliškumas, atrodo labai artimas mūsų klimato sūpuoklėms.

Emocinis ryšys su sezonais

Lietuvoje žiema ilga, todėl žmonės ypač vertina augalus, kurie pavasarį sužydi anksti. Forsitijos geltona spalva, magnolijų žiedai ar alyvų kvapas po ilgos tamsos atrodo kaip tikras atgimimas. Vasarą žydintys krūmai, tokie kaip hortenzijos ar erškėčiai, kuria jaukumo jausmą, o rudenį ugniniai pūkenių ar klevų lapai vėl suteikia sodui energijos, tarsi pasiruošimo ciklo žiemai dalį.

Paprastas būdas kurti struktūrą kieme

Dažnai sakau, kad dekoratyviniai krūmai yra tarsi architektai sode. Vienas gali kurti liniją, kitas — foną, trečias tampa akcentu. Su jais labai lengva suteikti kiemui tvarkos, sukurti perėjimus, atskirti zonas ir „įrėminti“ gėlynus. Ir tai galima padaryti be kvartalo dydžio biudžeto.

Prisitaikymas prie klimato ir įvairūs poreikiai

Dalis dekoratyvinių augalų puikiai prisitaiko prie lietuviško klimato. Pavyzdžiui, putinai, sedulos, alyvos ir kai kurios hortenzijų veislės — tvirtos, patikimos, atlaiko šalčius. Kiti, kaip rododendrai ar magnolijos, labiau reiklūs, tačiau atlyginimas už pastangas būna įspūdingas. Lietuviai vis dažniau nebesibaimina tokių augalų, eksperimentuoja, o sodai tampa vis įvairesni.

Mažai priežiūros, daug efekto

Vienas iš pagrindinių dekoratyvinių krūmų privalumų — tai, kad jie suteikia labai daug vizualinio poveikio, reikalaujant labai mažai kasdienės priežiūros. Daugelį jų pakanka kartą per metus apgenėti ar nukirpti nužydėjusias šakas, palaikyti drėgmę — ir jie jau gražiai atrodo visą sezoną. Tai ypač vertina užimti žmonės.

Turtinga augalų pasiūla

Lietuvos medelynuose ir sodininkų turgeliuose pasirinkimas toks didelis, kad kartais tenka rimtai pasukti galvą. Nuo klasikinių alyvų iki modernių šeivamedžių su purpuriniais lapais, nuo baltai žydinčių hortenzijų iki tamsialapių raugerškių — kiekvienas gali rasti kažką savo kiemui.

Populiariausi dekoratyviniai krūmai Lietuvoje

Per daugybę metų vaikščiodamas po lietuviškus sodus pastebėjau, kad kai kuriuos krūmus renkasi beveik visi — nes jie patikimi, gražūs, lengvai prižiūrimi ir puikiai prisitaiko prie mūsų klimato. Kiti yra tarsi „sodo perliukai“ — juos renkasi tie, kurie nori išskirtinumo arba tam tikro akcento. Šiame skyriuje apžvelgiu tuos krūmus, kurie dažniausiai patenka į mūsų sodus ir, mano akimis, tikrai to verti.

Hortenzijos — tikra karalienė be didelių užgaidų

Hortenzijos Lietuvoje tapo tikru hitu, ir visiškai suprantu kodėl. Jos žydi gausiai, ilgai, jų žiedynai dideli, įspūdingi ir gali būti visų įmanomų atspalvių — nuo baltos iki rožinės ar net žalsvos. Ši karalienė nėra iš tų, kurios mėgsta dramą: jai tereikia geros vietos, drėgnokos žemės ir kasmetinio genėjimo pagal veislę. Galbūt dėl šio paprastumo ir efekto hortenzijos šiandien dominuoja tiek miesto kiemuose, tiek kaimo sodybose.

Alyvos — klasika, kuri niekada neišeina iš mados

Alyvos Lietuvoje turi ypatingą statusą. Jų kvapas daugeliui primena vaikystę, o žydėjimas — tikrą pavasario šventę. Alyvos labai atsparios šalčiui, nedidelės priežiūros, o senos veislės gali gyventi ir džiuginti dešimtmečiais. Kiekviename sode jos atrodo natūraliai — tarsi būtų visada ten augusios. Gal dėl to žmonės jas ir renkasi vėl ir vėl.

Forsitijos — pirmasis sodo „sprogimas“

Kai tik baigiasi žiema, forsitijos būna pirmosios, kurios įžiebia kiemą ryškiai geltonais žiedais. Jų žydėjimas toks ryškus ir staigus, kad kiekvieną pavasarį aš pats pagalvoju: „Na va, pradėjom sezoną.“ Forsitijos labai ištvermingos, greitai suauga ir puikiai tinka tiek gyvatvorėms, tiek soliterinėms kompozicijoms. Jei nori ankstyvo spalvinio akcento — tai vienas geriausių pasirinkimų.

Putinas (Viburnum) — universalus ir tvirtas krūmas

Putinų šeima tokia įvairi, kad juos gali pritaikyti bet kuriam sodui. Yra veislių su didžiuliais baltais žiedų kamuoliais (vadinamais „sniego gniūžtėmis“), yra kvapnių, yra tokių, kurios rudenį nusidažo ryškia raudona spalva ir brandina uogas. Putinai labai atsparūs šalčiui ir ligoms, todėl dažnai juos renkasi tie, kurie nori „pasodinti ir pamiršti“, bet vis tiek turėti gražų rezultatą.

Degmedžiai ir pūkeniai — spalvos mėgėjams

Pūkeniai (Cotinus) Lietuvoje išpopuliarėjo dėl savo įspūdingų, dūmų debesį primenančių žiedynų. O tamsialapės jų formos į sodą įneša tokios elegancijos, kad kartais net pats sustoju ir pasižiūriu ilgiau. Degmedžiai savo ruožtu džiugina ryškiais raudonais ar oranžiniais lapais rudenį. Tai puikus pasirinkimas tiems, kurie nori spalvinio kontrasto ir modernesnio dizaino.

Raugerškiai — mažai žalių rankų darbo, daug efekto

Raugerškiai — tikri darbštuoliai. Jie kompaktiški, spalvingi, lengvai formuojami, atsparūs ir dažnai renkasi juos tie, kurie nori struktūros kieme. Geltonlapiai, raudonlapiai, marginti — kiekvienas turi savo charakterį. Raugerškiai taip pat puikiai tinka gyvatvorėms ar koridoriams tarp gėlynų.

Sedulos — kai norisi spalvų ir žiemą

Sedulos išskirtinės tuo, kad jos puošia ne tik vasarą, bet ir žiemą. Jų ryškiai raudonos, geltonos ar oranžinės šakos sniego fone atrodo įspūdingai. Tai viena priežasčių, kodėl jos taip dažnai sodinamos viešose erdvėse ir privačiuose kiemuose. Prižiūrėti jas lengva, o vizualinis efektas — milžiniškas.

Populiariausi dekoratyviniai medeliai Lietuvos soduose

Jeigu dekoratyviniai krūmai sode kuria tūrį ir struktūrą, tai dekoratyviniai medeliai suteikia aukštį, akcentus ir tą ypatingą „sodo brandos“ jausmą. Jie dažnai tampa pagrindiniais kompozicijos veikėjais, kurie akį traukia visais metų laikais. Lietuvoje yra keletas rūšių, kurios ne tik pritampa, bet ir atrodo taip, lyg būtų čia augusios šimtmečius.

Magnolijos — elegancija, kuri pavasarį tampa spektakliu

Magnolija yra vienas įspūdingiausių dekoratyvinių medelių, kai tik pradeda žydėti. Tai augalas, kurio žiedai — tarsi iš pasakos. Dideli, taurės formos, balti, rožiniai ar net alyviniai žiedai pavasarį atrodo kaip mini šventė kiekviename kieme. Lietuvoje magnolijos vis labiau populiarėja, nors ir reikalauja tinkamos vietos bei apsaugos nuo šiaurinių vėjų. Bet kai vieną pavasarį pamatysi tą žydėjimą, suprasi, kad kiekviena pastanga buvo verta.

Japoniniai klevai — spalvų meistrai

Japoniniai klevai sodui suteikia tokios elegancijos, kad kartais atrodo, jog jie kuria savo atskirą pasaulį. Jų lapai būna įvairiausių formų ir spalvų — nuo ryškiai raudonų iki švelniai žalių ar net bronzinių. Rudenį jie nusidažo taip įspūdingai, jog net kaimynai pradeda domėtis, kur tokį įsigijai. Nors japoniniai klevai šiek tiek jautresni šalčiui, tinkamai parinkus vietą ir uždengus jaunuolį pirmą žiemą, jie puikiai prigyja ir auga dešimtmečius.

Svyrantys gluosniai ir karklai — minkšta, romantiška nuotaika

Svyrantys gluosniai ar specialiai skiepytos svyrančios formos karklai labai mėgstami tų, kurie nori savo kieme sukurti švelnumo, tekėjimo ir judesio pojūtį. Šie medeliai puikiai dera prie vandens telkinių, gėlynų salelių ir modernių kiemų. Be to, jie gana greitai auga, todėl efektą matysi jau po kelių sezonų.

Raudonlapiai slyvmedžiai (Prunus cerasifera ‘Nigra’) — ryškus akcentas

Tai vienas ryškiausių akcentinių medžių, nes jo lapai išlieka purpuriniai nuo pavasario iki rudens. Pavasarį medis apsipila smulkiais rožiniais žiedais, kurie atrodo fantastiškai kontrastuojant su tamsiu lapų fonu. Slyvmedis nėra kaprizingas, gerai auga ir mieste, ir kaime, pakelia karščius, sausrą ir net lengvą kalkingą dirvą. Tai puikus pasirinkimas tiems, kurie nori sodui suteikti modernų, drąsų charakterį.

Šeivamedžiai (Sambucus) — egzotika be egzotikos rūpesčių

Šeivamedžiai turi tokį didingą, net šiek tiek paslaptingą įvaizdį. Ypač tamsialapės jų veislės, kurių lapai primena ažūrinius papartukus, o žiedai — subtilias, švelniai kvepiančias lėkštes. Nors atrodo egzotiškai, šeivamedžiai puikiai prisitaiko prie Lietuvos klimato, greitai auga ir gali būti naudojami tiek kaip soliterai, tiek gyvatvorėse. Jų austos formos suteikia sodui gylio ir struktūros.

Krūminiai medeliai (pvz., svyrantys vyšnių ar dekoratyvinių obelų formatai)

Tai tas tipas, dėl kurio kartais sustoju medelyne ir mintyse sakau: „Man jų visų reikia.“ Svyrančios vyšnios, žemaūgės dekoratyvinės obelys, koloninės formos — jos puikiai tinka mažiems sklypams, kiemo centrui ar tiesiog gražiems žydėjimo akcentams. Daugelis jų pavasarį žydi taip, kad atrodo lyg pasislėptum po žiedų debesiu. O rudenį papuošia mažais dekoratyviniais vaisiais.

Kaip pasirinkti dekoratyvinius augalus pagal kiemo stilistiką ir sąlygas

Kiekvienas sodas yra tarsi atskiras pasaulis — su savo šviesa, dirvožemiu, vėjais, šeimininko gyvenimo ritmu ir estetika. Todėl dekoratyvinius krūmus ir medelius verta rinktis ne tik pagal tai, kas gražu, bet ir pagal tai, kas tinka būtent tavo kiemui. Per savo praktiką matau, kaip sodo charakterį pakeičia teisingas augalų išdėstymas, tinkamos spalvos ir formos. Čia pasidalinsiu tuo, kas man padeda sukurti harmoningą, funkcionalų ir ilgalaikį augalinį dizainą.

Saulėta ar pavėsinga vieta — nuo to prasideda viskas

Jeigu užduotų klausimą „kiek saulės reikia tavo sodui?“, mano atsakymas būtų labai paprastas: žinoti, kur saulė šviečia ilgiau, yra pusė viso planavimo darbo. Saulėtas kiemas leis džiaugtis tokiomis rūšimis kaip hortenzijos paniculata, forzitijos, svyrantys karklai, japoniniai klevai ar raudonlapiai slyvmedžiai. Tuo tarpu pavėsį mėgstantys augalai, kaip rododendrai, kai kurios sedulų veislės ar šeivamedžiai, tikrai jausis geriau po medžių laja ar šiaurinėje pusėje.

Jei sodas mišrus, dažnai naudoju principą: šviesias, žydinčias rūšis sodinu ten, kur daugiau saulės, o ryškius lapinius akcentus (tamsialapius, geltonlapus) — į lengvą pavėsį, kad spalva neišbluktų. Tai kuria balansą, kuris akiai labai malonus.

Dirvožemis: ne priešas, o rodiklis

Nors daug kas bando keisti dirvožemį, aš pirmiausia žiūriu, ką jis pasako apie sodą. Jei dirva rūgšti — puikios sąlygos rododendrams, azalijoms, spygliuočiams. Jei dirva neutrali ar kalkinga — alyvos, raugerškiai, sedulos ir putinai čia jausis tiesiog puikiai. Lengva, smėlinga žemė tinka pušims, kai kurioms dekoratyvinėms obelims, o sunkesnė molinga — hortenzijoms, šeivamedžiams.

Jei dirva tikrai prasta, ją pagerinti įmanoma, bet nereikia slėpti fakto: augalui vis tiek geriau ten, kur natūraliai tinka.

Kiemo stilius: klasika, modernus, natūralistinis ar kaimiškas?

Stilius nulemia labai daug. Jei kiemas modernus — švarios linijos, tamsūs tonai, minimalizmas — dažniausiai renkuosi ryškių spalvų lapinius augalus: tamsialapius šeivamedžius, raudonlapius slyvmedžius, dekoratyvines sedulas, kolonines formas.

Klasikiniam sodui puikiai tinka hortenzijos, alyvos, putinai, rožynai ir gluosniai. Natūralistiniai sodai reikalauja mažiau formavimo, todėl čia puikiai tinka dekoratyvinės žolės, sedulos, kukmedžiai, laisvai augančios krūmų grupės.

Kaimiško stiliaus sodybos yra žavingos tuo, kad jose vietos turi ir alyvos, ir erškėčiai, ir senosios hortenzijų bei rožių veislės. Tokiuose soduose gali susilieti ir laukinė natūra, ir subtili estetika.

Augalų paskirtis: akcentas, uždanga ar fonas

Kartais žmonės renkasi augalus vien todėl, kad jie gražūs, bet pamiršta jų paskirtį sode. Todėl aš visada klausiu savęs: koks šio augalo vaidmuo?

• Jei nori akcento — rinkis japoninį klevą, pūkenį, tamsialapį šeivamedį, margalapį krūmą ar įspūdingai žydintį medelį.
• Jei reikia uždangos nuo kaimynų — idealios sedulos, raugerškiai, kukmedžiai, putinai.
• Jei kuriasi fonas gėlynui — hortenzijos, spygliuočiai ir lengvos struktūros krūmai tam tinka puikiai.

Tinkamai parinkus augalų paskirtis, kiemas tampa aiškus, neperkrautas ir labai harmoningas.

Augimo greitis ir priežiūra — realybės tikrinimas

Jeigu žmogus nori greito efekto, aš jam niekada nerekomenduoju augalų, kurie auga lėtai. Nes tada atsiranda nusivylimas. Lėtai augantys yra tam, kurie nori ilgalaikio, stilingo rezultato — kukmedžiai, kai kurios magnolijos, koloninės formos. Greitai augantys — sedulos, raugerškiai, karklai, putinai — puikiai tinka tiems, kurie nori greito, ryškaus efekto minimaliai prižiūrint.

Ir galiausiai, svarbiausia taisyklė, kurią visada kartoju: augalas turi patikti tau. Ne kaimynui, ne sodininkų forumui, o tau. Tik tada sodas auga su džiaugsmu.

Dažniausios klaidos renkantis dekoratyvinius krūmus ir medelius

Per daugelį metų, konsultuodamas sodininkus ir žiūrėdamas, kaip vystosi jų kiemai, supratau vieną paprastą tiesą: dažniausiai problemos kyla ne dėl blogo augalo, o dėl netinkamo pasirinkimo. Šiame skyriuje aprašau tas klaidas, kurias matau kartojamas vėl ir vėl — ir kurios lengvai išvengiamos, jei tik žinai, kur paspęstos „duobės“.

Nerealiai dideli lūkesčiai mažoje erdvėje

Kartais žmogus ateina į medelyną su didelėmis svajonėmis ir dar didesniu sąrašu. Ir tada prasideda: japoninis klevas, svyrantis gluosnis, pūkenis, magnolija ir, žinoma, hortenzijos. Tik dažnai paaiškėja, kad kiemas — vos kelių metrų pločio. Tai viena didžiausių klaidų: nesugebėjimas įvertinti, kiek vietos augalui reikės po 5 ar 10 metų.

Medžiai ir didesni krūmai nėra gėlės vazonėlyje — jie plečiasi, auga į plotį ir aukštį, todėl visada rekomenduoju pažvelgti į brandaus augalo dydį. Jei kiemas mažas — vienas medis gali visiškai pakeisti kompoziciją.

„Man gražu — sodinu“, neatsižvelgus į sąlygas

Tai turbūt labiausiai paplitusi klaida. Žmogui patiko magnolija? Jis ją pasodina pavėsyje, vėjuotoje vietoje arba molingoje dirvoje. Patiko rododendras? Jis sodinamas į šarminę, kalkingą žemę. Patiko japoninis klevas? Pasodinamas atviroje saulėje, kur lapai nudega.

Augalas gražus tik tada, kai jis auga tinkamomis sąlygomis. Kitaip visas grožis išgaruoja, o į jo vietą ateina nusivylimas ir ligos.

Per daug skirtingų rūšių vienoje vietoje

Kiek kartų esu matęs kiemus, kuriuose akivaizdžiai trūksta vieno dalyko — krypties. Sodininkas norėjo visko po truputį, ir dabar sodas atrodo tarsi „parodinis sklypas“, kuriame kiekvienas augalas šaukiasi dėmesio.

Labai dažnai užtenka trijų–keturių gerai parinktų krūmų arba dviejų akcentinių medelių, kad kiemas atrodytų profesionaliai suplanuotas. Daugiau nebūtinai reiškia geriau.

Nepaisomas augalų augimo greitis

Vieni augalai auga greitai, kiti — lėtai. Jei sudedi viską viename gėlyne, po poros metų greitai augantys užgoš lėtus. Dažniausiai taip nutinka su sedulomis, raugerškiais ar karklais, kurie per kelis sezonus padvigubėja, o šalia jų esantys lėtesni medeliai atrodo tarsi įkalinti.

Todėl aš visada žiūriu į augimo tempą — jis lemia, kaip derinsis vizualinė kompozicija per laiką.

Netinkamas atstumas nuo takų, langų ar tvorų

Kai kurie dekoratyviniai augalai atrodo nuostabiai tik tol, kol jie neįsiveržia į taką arba nepradeda remti šakomis į langą. Svyrantys medžiai, pūkeniai, slyvmedžiai ir hortenzijos gali išaugti didesni, nei tikiesi.

Visada sakau: žiūrėk ne į sodinuko dydį, o į jo „suaugusio gyvenimo“ charakterį. Nes šakos gali uždengti langą arba nustumti taką taip pat, kaip ir žmogus, kuris nuo vaikystės iki pilnametystės išauga dviem galvomis.

Augalų maišymas dėl spalvos, bet ne dėl struktūros

Spalva labai vilioja, tačiau struktūra — tai, kas daro sodą harmoningą. Dažna klaida — rinktis augalus vien pagal žiedų ar lapų spalvą, neatsižvelgiant į formą: ar augalas kupolo tipo, ar stulpinis, ar svyrantis, ar platus.

Gražiausi kiemai yra tie, kuriuose derinama forma, tekstūra ir aukščiai. Tik tada spalvos įgyja prasmę.

Dekoratyvinių krūmų ir medelių priežiūra visus metus

Nors dekoratyviniai augalai neretai atrodo tarsi „pasodink ir pamiršk“ kategorijos, realybėje jie mėgsta ritmą. Jie nereikalauja daug, bet reikalauja nuoseklumo. Kai augalai supranta, kad sodininkas rūpinasi jais reguliariai, jie atsilygina sveika, tankia laja, gausiu žydėjimu ir gražiomis formomis. Čia pasidalinsiu metų ciklu, kurio pats laikausi prižiūrėdamas savo ir klientų sodus.

Pavasaris — gyvybės startas ir sveikatos patikra

Pavasarį dekoratyviniai krūmai ir medeliai prabunda anksčiausiai. Tai metas, kai einu per sodą lyg gydytojas per apžiūrą. Patikrinu, ar nėra pažeistų, apdžiūvusių ar nušalusių šakų. Jei tokios yra — pjaunu be gailesčio, nes nudžiūvusios dalys tik stabdo augimo pradžią.

Pavasaris — ir tinkamiausias laikas formavimui. Būtent dabar koreguoju krūmų formą, patrumpinu per ilgas ar į vidų augančias šakas. Jei augalas žydi vasaros antroje pusėje (kaip daugelis hortenzijų), jį galima stipriau genėti. Jei žydi pavasarį (pvz., forsitijos, alyvos) — jų genėjimą palieku po žydėjimo.

Vasaros pradžia — aktyvus augimas ir maitinimas

Kai augalai įsibėgėja, jiems reikia pamaitinti „variklį“. Tai metas, kai lengvai patręšiu tuos krūmus ir medelius, kurie to reikalauja. Azoto nepadauginu — per daug jo skatina lapų masę, o sumažina žydėjimą. Vasaros pradžioje taip pat stebiu drėgmės režimą. Dekoratyviniai augalai nemėgsta permirkimo, bet sausra jiems irgi nepatinka: lapai tarsi praranda žvilgesį, o augalas tampa vangus.

Mulčiavimas vasarą — didžiulis pagalbininkas. Jis išlaiko drėgmę, slopina piktžoles ir palaiko dirvos struktūrą. Aš mulčiuoju visus jautresnius augalus, ypač japoninius klevus, hortenzijas ir jaunus medelius.

Vasaros pabaiga — pasiruošimas žydėjimui ir formai

Daug krūmų vasaros pabaigoje nustoja intensyviai augti, todėl tai geras laikas švelniai pakoreguoti jų formą. Niekada šiuo metu neatlieku stipraus genėjimo — augalas turi užbaigti sezoną ramiai. Tiesiog pašalinu tai, kas išsikreipę, pernelyg išsikišę arba akivaizdžiai trukdo estetinei linijai.

Ruduo — energijos kaupimas ir apsauga

Ruduo yra vienas gražiausių laikų dekoratyviniams augalams. Lapai keičia spalvas, o augalai visą energiją siunčia į šaknis. Šiuo metu stengiuosi netrukdyti jiems per daug, bet kartą per sezoną apžiūriu, ar nėra pažeistų ar sergančių šakų, ir jas pašalinu.

Rudenį taip pat sutvarkau aplinką: surenku nukritusius lapus, kurie gali slėpti ligų židinius. Jaunesnius medelius ir jautresnius krūmus mulčiuoju storesniu sluoksniu — taip apsaugau jų šaknų zoną nuo gilesnių šalčių.

Žiema — ramybė, bet ne visiška tyla

Žiema dekoratyviniams augalams yra poilsio metas, tačiau man — stebėjimo sezonas. Tikrinu, ar vėjas neišjudino jaunuolių, ar sniegas nesulaužė šakų. Jei matau pavojingai prisnigtą lają — švelniai nukratau sniegą, kad šakos nenulūžtų.

Kai kurie medeliai, ypač jaunystėje, mėgsta apsaugą nuo saulės nudegimų. Todėl balinu kamienus arba apsuku natūralia apsaugine juosta. Taip saugiau, o augalas pavasarį prabunda be streso.

Priežiūros ritmas — augalas visada pasako, ko jam reikia

Per tiek metų supratau labai svarbų dalyką: jei į augalą žiūri ne kaip į prievolę, o kaip į partnerį, jis pats tau pasufleruoja, kada jam trūksta drėgmės, kada — šviesos, kada — vietos. Kiekvieną kartą, kai nueinu pro sodą, akies krašteliu matau, kas vyksta. Toks pastovus, bet lengvas ryšys su augalais yra geriausia priežiūros forma.

Dekoratyvinių krūmų ir medelių darbų kalendorius

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)