Pamenu, kaip rudenį kieme garuodavo didelis katilas – močiutė maišydavo raudoną, kvapnų padažą, o aplink lakstydavo katinas, trindamasis prie kojų, viliojamas kvapų. Sakydavo ji: „Kai pasidarysi padažo žiemai, jau nebereikės nei parduotuvės, nei reklamos – skonis pats save parduoda.“
Ir iš tiesų – šis pomidorų ir paprikos padažas yra ne tik gardus, bet ir tikra spalvingo rudens duoklė stiklainyje. Tinka prie mėsos, makaronų, troškinių, o kai kada ir tiesiog ant duonos riekės – kaip sako močiutė, „kai šilta duona ir kvapnus padažas, tai ir pietūs nebereikalingi“.
| Energinė vertė | ~ 52 kcal |
|---|---|
| Baltymai | ~ 1,2 g |
| Riebalai | ~ 1,5 g |
| Angliavandeniai (iš jų cukrūs) | ~ 8,6 g (cukrūs ~ 5 g) |
| Ląsteliena | ~ 1,8 g |
| Druska | ~ 0,7 g |
Ingredientai
Kai ruduo prisirpsta ir pomidorai rausta, o paprikos spindi kaip maži žibintai, žinau – atėjo metas pasiruošti žiemai. Kad padažas būtų tirštas, aromatingas ir „kaip močiutės“, imu paprastus, bet patikrintus ingredientus:
- 2 kg prinokusių pomidorų – kuo raudonesni, tuo sodresnis skonis.
- 1 kg saldžiųjų paprikų – rinkis raudonas, mėsingas, kad suteiktų spalvos ir saldumo.
- 3 vidutiniai svogūnai – suteikia natūralios karamelės poskonį.
- 5 skiltelės česnako – kaip močiutė sakydavo: „be česnako, tai ne padažas, o sriuba.“
- 100 ml aliejaus (geriausia saulėgrąžų ar rapsų).
- 2 valg. šaukštai cukraus – suvienodina rūgštumą.
- 1 valg. šaukštas druskos (pagal skonį).
- 50 ml obuolių acto (5 %) – natūrali konservavimo paslaptis.
- Prieskoniai pagal norą: žiupsnelis maltų juodųjų pipirų, truputis saldžiosios paprikos miltelių, galima įmesti kelis kvapiųjų pipirų žirnelius.
- (Nebūtina) – 1 mažas aitriosios paprikos gabalėlis, jei mėgsti lengvą aštrumą.
Paruošimo būdas
Pamenu, kaip močiutė sakydavo: „Padažas nemėgsta skubos – jį reikia virti kaip sekmadienį, kai visi namie, o oras kvepia daržais.“
Tad viską darau lėtai, su meile – taip, kaip darydavo ji.
- Paruošiu daržoves: pomidorus nuplaunu, kiekvieną įpjaunu kryželiu ir trumpam įmerkiu į verdantį vandenį – tada lengvai nusilupa odelė. Supjaustau stambesniais gabalais. Paprikas perpjaunu pusiau, išimu sėklas, supjaustau juostelėmis. Svogūnus ir česnaką nulupu, supjaustau smulkiai.
- Kepinu pagrindą: į didelį puodą (geriausia storadugnį) pilu aliejų, dedu svogūnus ir česnaką. Kepinu ant vidutinės ugnies, kol svogūnai suminkštėja ir įgauna švelniai auksinį atspalvį.
- Dedam pomidorus ir paprikas: sudedu pomidorus ir paprikas, išmaišau, sumažinu ugnį ir leidžiu viskam troškintis apie 40–50 minučių, kol daržovės visai suminkštėja. Retkarčiais pamaišau, kad nepridegtų.
- Pagardinu: kai masė tampa vientisa, sudedu cukrų, druską, pipirus, saldžiąją papriką ir kitus norimus prieskonius. Dar pavirinu 10–15 minučių, kad skoniai susigertų.
Jei nori švelnesnio – prieskonių mažiau, jei sodresnio – drąsiau. - Sutrinu ir užbaigiu: leisk padažui šiek tiek atvėsti, tada sutrinu trintuvu iki norimos konsistencijos – vieni mėgsta tirštą, kiti šiek tiek su gabalėliais.
Po to supilu actą, išmaišau ir dar 5 minutes pakaitinu, kad „užsifiksuotų“ skonis. - Supilstau į stiklainius: sterilizuotus stiklainius pripildau iki viršaus, užsuku dangtelius, apverčiu aukštyn kojom ir užkloju rankšluosčiu ar antklode. Taip palaikau 12–24 valandas.
Patarimai
Pamenu, kaip močiutė vis kartodavo: „Padažas ne moteris – jis nemėgsta dažnų rankų, bet reikalauja kantrybės.“
Ir buvo teisi — čia svarbiausia švelnumas, lėtas virimas ir pagarba daržovei.
- Paprikas rinkis stambias, storasienės rūšies: jos suteikia padažui ne tik spalvos, bet ir natūralaus saldumo.
- Pomidorai – tik prinokę: peržydėję bus per rūgštūs, o žali – nesuteiks sodrumo.
- Česnaką dėk tik pabaigoje: taip jis nepraras aromato ir išlaikys savo aštrumą.
- Cukraus nebijok: jis suvienodina pomidorų rūgštumą ir suteikia skonio pusiausvyrą – tai ne desertas, o harmonija.
- Neskubėk pilti acto: jei įdėsi per anksti – išgaruos rūgštelė, jei per vėlai – padažas gali būti per aitrus. Geriausia įmaišyti likus kelioms minutėms iki virimo pabaigos.
- Norint išgauti dūmo poskonį, galima paskrudinti vieną džiovintą čili ar šaukštelį rūkytos paprikos miltelių.
- Laikymas: stiklainius saugok vėsioje, tamsioje vietoje – rūsyje ar spintelėje. Atidarius – laikyk šaldytuve ir suvartok per savaitę.
Liaudiškas triukas: jei padažas po atidarymo atrodo kiek tirštas – įmaišyk šaukštelį karšto vandens ar šlakelį aliejaus, ir jis vėl bus kaip ką tik virtas.
Raudonas rudens stebuklas stiklainyje
Kai žiemos rytą atsuki šį padažo stiklainį, virtuvę akimirksniu užlieja vasaros kvapas – pomidorų saulė, paprikų saldumas ir močiutės kantrybės aromatas.
Pamenu, kaip ji vis sakydavo: „Kai stiklainyje uždarysi šiek tiek meilės, pavasarį ją atras tavo šaukštas.“ Ir tai tiesa – šis padažas nėra tik priedas prie mėsos ar makaronų, jis – prisiminimas apie sodą, kur kvepėjo žemė ir virė gyvenimas.
