Moliūgų padažas žiemai – švelnus ir aromatingas gardumynas stiklainyje

Pamenu, kaip rudenį močiutės virtuvėje kvepėdavo kepinamu moliūgu – tas kvapas pripildydavo visus namus šilumos ir ramybės. Ji sakydavo: „Kai moliūgas atsiduria katile, žiema jau nebe tokia baisi.“
Iš to geltono, saulėto milžino ji gamindavo viską – sriubas, pyragus, košes, bet labiausiai visi laukdavome jos moliūgų padažo. Jis būdavo tirštas, švelnus ir salstelėjęs, tarsi saulės spindulys stiklainyje. Ir šiandien, kai gaminu pagal tą patį receptą, atrodo, lyg trumpam grįžčiau į tą vaikystės virtuvę, kur virė ne tik padažas, bet ir gyvenimas.

Ingredientai

Kai moliūgai rikiuojasi daržo kampe – geltoni, oranžiniai, lyg maži saulės gabalėliai – žinau, kad atėjo laikas juos suvirti į švelnų, kvapnų padažą. Močiutė vis sakydavo: „Jei moliūgas gerai iškeptas, padažas pats save pagardins.“ Ir ji nemelavo.

Šiam receptui reikės:

• 1,5 kg moliūgo minkštimo (be žievės ir sėklų)
• 500 g prinokusių pomidorų
• 2 vidutinės saldžiosios paprikos
• 2 vidutiniai svogūnai
• 3–4 skiltelės česnako
• 100 ml aliejaus (saulėgrąžų arba rapsų)
• 1 valgomasis šaukštas druskos
• 2 valgomieji šaukštai cukraus (arba pagal skonį)
• 50 ml obuolių acto (5 %)
• 1 arbatinis šaukštelis maltos saldžiosios paprikos
• ½ arbatinio šaukštelio maltų juodųjų pipirų
• 1/3 arbatinio šaukštelio ciberžolės (spalvai ir aromatui)
• (Nebūtina) žiupsnelis aitriosios paprikos, jei norisi šiek tiek „ugnies“

Močiutė mėgo sakyti: „Neskubėk gardinti prieš laiką – moliūgas pats atskleidžia, ko jam reikia.“
Todėl visus prieskonius geriausia dėti tik pabaigoje, kai skonis jau aiškiai susiformuoja.

Paruošimo būdas

Pamenu, kaip rudenį močiutė susirišdavo skarelę, užsikišdavo rankoves ir vis sakydavo: „Padažas bijo skubos – jam reikia šilumos, ne ugnies.“ Tad ir aš gaminu taip, kaip ji mokė – kantriai, be triukšmo, su meile.

1. Moliūgą paruošiu: nulupu žievę, išimu sėklas, minkštimą supjaustau vidutinio dydžio kubeliais. Moliūgo gabalėlius dedu į didelį puodą, įpilu maždaug pusę stiklinės vandens, kad neprisviltų, ir verdu ant mažos ugnies apie 15–20 minučių, kol suminkštėja.
2. Kepinu svogūnus ir česnaką: atskirai keptuvėje įkaitinu aliejų, dedu smulkintus svogūnus ir kepinu, kol jie tampa auksiniai. Pabaigoje įdedu česnaką – tik trumpam, kad nespėtų apkarsti.
3. Dedame daržoves: į moliūgą sudedu pomidorus ir paprikas (abu supjaustytus gabalėliais), uždengiu dangtį ir troškinu dar 20–25 minutes, kol visos daržovės suminkštėja ir susigeria viena į kitą.
4. Sutriname iki vientisos masės: kai viskas minkšta, imu rankinį trintuvą (močiutė naudodavo sietelį – sakydavo, „taip skonis švelnesnis“) ir sutrinu masę iki tiršto, kreminio padažo konsistencijos.
5. Gardinu prieskoniais: sudedu druską, cukrų, maltus pipirus, saldžiąją papriką ir ciberžolę. Pavirinu dar 10 minučių, kad prieskoniai „susidraugautų“ su moliūgu. Pabaigoje įpilu actą, išmaišau ir dar 5 minutes pakaitinu.
6. Supilstau į stiklainius: karštą padažą pilu į sterilizuotus stiklainius, sandariai užsuku, apverčiu dangteliais žemyn ir apklostau šiltu rankšluosčiu. Palieku per naktį, kad lėtai atvėstų.
7. Laikymas: stiklainius laikau vėsioje, tamsioje vietoje. Tinkamai paruoštas moliūgų padažas išsilaiko iki kito derliaus be jokių rūpesčių.

Patarimai

Pamenu, kaip močiutė vis sakydavo: „Moliūgas kaip žmogus – jei jį sušildysi, atvers visą savo gerumą.“
Tad moliūgų padažas pavyksta tik tada, kai jį ruošiam su kantrybe ir nuoširdumu.

• Rinkis prinokusį moliūgą: geriausiai tinka veislės su sodria oranžine minkštimo spalva – jos suteikia padažui natūralų saldumą ir gražią, šiltą spalvą. Peržydėję moliūgai būna beskoniai ir vandenyti.
• Nepersistenk su vandeniu: jei moliūgas labai sultingas, užteks vos kelių šaukštų vandens. Kitu atveju padažas bus per skystas. Geriau paskui atskiesti, nei vargti garinant skysčius.
• Ciberžolė – ne tik dėl spalvos: ji suteikia švelnų aromatą ir padeda išlaikyti ryškiai auksinę spalvą net ir po kelių mėnesių.
• Saldumą ir rūgštumą derink pagal savo skonį: moliūgai būna nevienodo saldumo, todėl cukraus kiekį galima koreguoti. Jei mėgsti rūgštesnį – šiek tiek padidink acto.
• Užkonservuok tinkamai: stiklainiai turi būti švariai išplauti ir gerai iškaitinti. Močiutė mėgo juos sterilizuoti orkaitėje: 120 °C temperatūroje 10–15 minučių. Dangtelius visada užpildavo verdančiu vandeniu.
• Laikymas: geriausia moliūgų padažą laikyti rūsyje arba spintelėje, kur vėsu ir tamsu. Atidarius – šaldytuve. Skonis išlieka puikus apie 7–10 dienų.

Senas posakis byloja: „Kas rudenį moliūgą į stiklainį įdeda, tas žiemą šiltai vakarieniauja.“

Auksinis rudens šypsnys stiklainyje

Kai žiemos vakare atidarau moliūgų padažo stiklainį, visada prisimenu tą dieną, kai močiutė kepė moliūgą senoje krosnyje. Virtuvėje pleveno saldus kvapas, o ji šyptelėjo:
„Rudenį įdėk į stiklainį tiek saulės, kiek telpa – tada ir žiemą bus šviesiau.“

Šis padažas man – ne tik maistas. Jis primena paprastus dalykus: kaip gera turėti kantrybės, pasidžiaugti tuo, ką užauginai, ir išsaugoti truputį rudens šviesos tamsiam metui.

Kai užsuki stiklainį, atrodo, lyg užrakintum gabalėlį saulės. O kai atidarysi – pajusi šilumą, kvapą ir prisiminimą.
Tad virkite šį padažą be skubos, su meile – ir kiekvienas šaukštas primins, kad net paprastas moliūgas gali tapti švelniu stebuklu.