Pelargonijos – vienos populiariausių balkonų ir terasų gėlių, vertinamos dėl ilgo žydėjimo ir gana nesudėtingos priežiūros. Daugelis augintojų jas daugina ne sėklomis, o atžalomis, nes tai greitas ir patikimas būdas išlaikyti mėgstamą augalo veislę.
Pelargonijų dauginimas atžalomis populiarus todėl, kad:
- nauji augalai greitai prigyja
- išlaikomos motininio augalo savybės
- nereikia sudėtingų priemonių
- augalai greičiau pradeda žydėti
Tinkamai atliktas dauginimas leidžia iš vieno augalo išauginti net kelias naujas pelargonijas vieno sezono metu.
| Pelargonijų savybės | |
|---|---|
| Botaninis pavadinimas | Pelargonium |
| Augalo tipas | Dekoratyvinė žydinti gėlė |
| Išskirtinumas | Ilgas ir gausus žydėjimas |
| Populiari auginimo vieta | Balkonai, terasos, palangės |
| Žydėjimo laikas | Nuo pavasario iki rudens |
| Dauginimo būdas | Atžalomis arba auginiais |
| Dauginimo ypatumai | |
|---|---|
| Geriausias laikas | Pavasaris arba vasaros pabaiga |
| Atžalos ilgis | 7–12 cm |
| Šaknų formavimasis | Dažniausiai per 2–4 savaites |
| Dirva | Lengva ir puri |
| Laistymas | Saikingas |
| Priežiūros sudėtingumas | Nesudėtingas |
Kaip paimti pelargonijos atžalą
Pelargonijų dauginimui labai svarbu pasirinkti tinkamą atžalą, nes nuo jos kokybės dažnai priklauso, kaip greitai augalas įsišaknys. Geriausia rinktis sveikus, stiprius ir aktyviai augančius ūglius, kurie neturi ligų požymių ar pažeidimų.
Atžala dažniausiai kerpama nuo augalo viršūnės, naudojant švarias ir aštrias žirkles arba sekatorių. Tinkamiausias ūglis paprastai būna apie 7–12 cm ilgio ir turi kelis sveikus lapelius. Geriau vengti labai silpnų arba jau žydinčių šakelių, nes jos daugiau energijos skiria žiedams, o ne šaknų formavimui.
Nupjovus atžalą, apatinius lapelius rekomenduojama pašalinti. Tai padeda sumažinti puvimo riziką ir leidžia augalui lengviau formuoti naujas šaknis. Kai kurie augintojai taip pat leidžia pjūvio vietai kelias valandas pradžiūti – ypač jei aplinka drėgnesnė arba augalas bus sodinamas tiesiai į žemę.
Paruoštą atžalą galima sodinti į lengvą ir purų substratą arba šaknydinti vandenyje. Svarbiausia pradžioje neperlaistyti ir laikyti šviesioje, šiltoje vietoje.
Kur geriausia įšaknydinti pelargonijų atžalas
Pelargonijų atžalas galima šaknydinti:
- vandenyje
- lengvoje žemėje
- durpių substrate
Tačiau dažniausiai geriausi rezultatai pasiekiami sodinant tiesiai į lengvą ir purią žemę.
Labai svarbu:
- neperlaistyti
- užtikrinti šilumą
- laikyti šviesioje vietoje
- vengti kaitrios tiesioginės saulės
Per daug drėgmės dažnai tampa pagrindine problema, nes jaunos atžalos gali pradėti pūti dar nesusiformavus šaknims.
Kada pelargonijų atžalos pradeda augti
Pelargonijų atžalos dažniausiai pradeda formuoti pirmąsias šaknis per 2–4 savaites, tačiau tikslus laikas priklauso nuo aplinkos sąlygų ir pačios atžalos stiprumo. Greičiausiai prigyja sveiki, tvirti ūgliai, laikomi šiltoje ir šviesioje vietoje.
Pirmieji ženklai, kad atžala sėkmingai įsišaknijo, dažniausiai būna:
- naujų lapelių augimas
- standesnis stiebas
- aktyvesnis augimas viršūnėje
Kol šaknys dar silpnos, augalas gali atrodyti beveik nepasikeitęs. Tai visiškai normalu, nes pradžioje didžioji energijos dalis skiriama būtent šaknų formavimui, o ne lapų augimui.
Labai svarbu šiuo laikotarpiu neperlaistyti. Per daug drėgmės dažnai tampa pagrindine priežastimi, kodėl atžalos pradeda pūti dar nespėjusios normaliai įsišaknyti. Taip pat nereikėtų jaunų augalų iš karto laikyti kaitrioje tiesioginėje saulėje.
Kai šaknys sustiprėja, pelargonijos pradeda augti gana sparčiai. Tada augalas tampa atsparesnis, ima formuoti daugiau lapų ir po kurio laiko gali pradėti krauti pirmuosius žiedus. Tinkamai prižiūrimos jaunos pelargonijos gana greitai virsta pilnaverčiais ir gausiai žydinčiais augalais.alais.
Ką verta prisiminti dauginant pelargonijas
| Patarimas | Kodėl svarbu | Rezultatas |
|---|---|---|
| Rinktis sveikas atžalas | Silpni ūgliai sunkiau įsišaknija | Greitesnis prigijimas |
| Naudoti purią žemę | Šaknims reikia oro | Sveikesnės šaknys |
| Laistyti saikingai | Per didelė drėgmė skatina puvimą | Mažesnė ligų rizika |
| Laikyti šviesioje vietoje | Šviesa skatina augimą | Stipresni augalai |
| Vengti žydinčių ūglių | Augalas energiją skiria žiedams | Greitesnis šaknų formavimasis |
Dažniausios klaidos dauginant pelargonijas
Nors pelargonijų dauginimas laikomas gana paprastu, tam tikros klaidos gali smarkiai sumažinti sėkmės tikimybę. Dažniausiai problemos susijusios su pertekliniu laistymu arba netinkamomis sąlygomis.
Viena dažniausių klaidų – per drėgna žemė. Daugelis mano, kad jaunas augalas turi būti nuolat šlapias, tačiau dėl to atžalos dažnai pradeda pūti dar prieš įsišaknydamos.
Taip pat problemų gali sukelti:
- per mažai šviesos
- labai šalta aplinka
- per didelis vazonas
- žydinčių ūglių naudojimas
Jei atžala pradeda juoduoti ar minkštėti, dažniausiai tai ženklas, kad drėgmės per daug.
Kada persodinti jaunas pelargonijas
Jaunas pelargonijas persodinti rekomenduojama tada, kai jos jau būna sėkmingai įsišaknijusios ir pradeda aktyviau augti. Dažniausiai tai pastebima po kelių savaičių, kai augalas ima leisti naujus lapelius, stiebas tampa tvirtesnis, o augimas akivaizdžiai suaktyvėja.
Vienas aiškiausių ženklų, kad laikas persodinti, yra stiprėjanti šaknų sistema. Jei augalas pradeda augti greičiau arba šaknys matosi vazono apačioje, tai rodo, kad dabartinis indas tampa per mažas.
Persodinant svarbu:
- pasirinkti šiek tiek didesnį vazoną
- naudoti lengvą ir purią žemę
- pasirūpinti geru drenažu
Per didelis vazonas jaunam augalui nėra geras pasirinkimas, nes žemė ilgiau išlieka drėgna ir padidėja puvinio rizika. Dėl to pelargonijas geriausia persodinti palaipsniui, didinant vazono dydį po truputį.
Po persodinimo pirmomis dienomis augalo nereikėtų statyti į labai kaitrią saulę. Taip pat svarbu saikingai laistyti, kad šaknys lengviau prisitaikytų prie naujos vietos.
Tinkamai persodintos jaunos pelargonijos gana greitai sustiprėja, pradeda tankiau augti ir po kurio laiko gali pradžiuginti gausiu žydėjimu. žydėti.
Dažniausios problemos dauginant pelargonijas
| Problema | Priežastis | Ką daryti |
|---|---|---|
| Atžala pradeda pūti | Per daug drėgmės | Laistyti rečiau ir naudoti laidžią žemę |
| Neformuoja šaknų | Per mažai šilumos arba šviesos | Laikyti šiltesnėje ir šviesesnėje vietoje |
| Vysta lapai | Silpna arba pažeista atžala | Rinktis stipresnius ūglius |
| Lėtai auga | Trūksta maisto medžiagų | Persodinti į kokybišką substratą |
| Juoduoja stiebo apačia | Perlaistymas arba šaltis | Mažinti drėgmę ir saugoti nuo šalčio |
Pelargonijų dauginimo privalumai ir trūkumai
Pelargonijų dauginimas atžalomis laikomas vienu paprasčiausių būdų greitai pasidauginti mėgstamus augalus. Toks metodas leidžia išsaugoti konkrečios veislės spalvą, žiedų formą ir augimo savybes.
Tačiau nors procesas nėra sudėtingas, svarbu užtikrinti tinkamas sąlygas, nes jaunos atžalos gana jautrios pertekliniam drėkinimui.
- Paprastas dauginimo būdas
- Greitas įsišaknijimas
- Išlaikomos augalo savybės
- Nereikia sudėtingų priemonių
- Greitesnis žydėjimas nei auginant iš sėklų
- Atžalos jautrios perlaistymui
- Reikia pakankamai šviesos
- Silpni ūgliai sunkiau prigyja
- Šaltis gali sustabdyti šaknų formavimąsi
Ką svarbiausia prisiminti dauginant pelargonijas
Pelargonijų dauginimas atžalomis – vienas paprasčiausių ir patikimiausių būdų greitai pasidauginti mėgstamus augalus. Tinkamai parinktos atžalos dažniausiai gana greitai įsišaknija ir netrukus pradeda aktyviai augti.
Svarbiausia:
- rinktis sveikus ūglius
- neperlaistyti
- naudoti purų substratą
- užtikrinti pakankamai šviesos ir šilumos
Nors pats procesas nėra sudėtingas, kantrybė labai svarbi pirmosiomis savaitėmis, kol pradeda formuotis šaknys. Tinkamai prižiūrimos jaunos pelargonijos greitai sustiprėja ir jau po kelių mėnesių gali pradžiuginti gausiais žiedais.
Dažniausiai užduodami klausimai
Geriausias laikas – pavasaris arba vasaros pabaiga.
Taip, tačiau dažniausiai stabilesni rezultatai pasiekiami šaknydinant žemėje.
Dažniausia priežastis – per didelė drėgmė ir per dažnas laistymas.
Dažniausiai šaknys pradeda formuotis per 2–4 savaites.
Geriau rinktis nežydinčius ūglius, nes jie lengviau įsišaknija.
