Pamenu močiutės palangę – vasarą ji tiesiog liepsnodavo raudonai. Pelargonijos stovėdavo rikiuotėje, vienos aukštesnės, kitos svyrančios, o žiedai tokie ryškūs, kad net pro kelią einantys žmonės atsisukdavo. Tada dar nesupratau, kodėl ši gėlė tokia mylima, bet dabar žinau – pelargonija yra viena patikimiausių ir atsidėkojančių augalų. Jei suteiksi jai tai, ko reikia, ji žydės be pertraukos nuo pavasario iki rudens.
Nors šiandien turime šimtus modernių balkoninių gėlių, pelargonija iš mados neišeina. Ji atspari, pakanti klaidoms, nebijo saulės ir gali ištverti trumpą sausrą. Tačiau jei norisi tikrai gausaus žydėjimo, reikia žinoti kelias paprastas, bet svarbias taisykles.
Pelargonijos charakteristika
Pelargonija nėra tik „raudona balkoninė gėlė“. Yra stačiažiedės, svyrančios, kvapniosios ir net margalapės veislės, kurios skiriasi ne tik spalva, bet ir augimo forma. Vienos auga kompaktiškais krūmeliais, kitos gražiai svyra iš balkonų lovelių, o kvapniosios vertinamos dėl aromatingų lapų. Todėl pelargonijų pasirinkimas gerokai platesnis, nei dažnai manoma.
Pelargonijos savybės
| Savybė | Aprašymas |
|---|---|
| Botaninis pavadinimas | Pelargonium |
| Augalo tipas | Daugiametis, Lietuvoje dažniausiai auginamas kaip vienmetis |
| Aukštis | 30–60 cm (priklausomai nuo veislės) |
| Žydėjimo laikas | Nuo gegužės iki pirmųjų šalnų |
| Šviesos poreikis | Saulėta vieta |
| Atsparumas šalčiui | Neatspari šalnoms |
| Tinkamumas | Balkonams, terasoms, gėlynams |
Pelargonija mėgsta saulę ir šilumą. Kuo daugiau šviesos gauna, tuo gausiau žydi. Pavėsyje ji augs, bet žiedų bus mažiau. Tai viena iš pagrindinių taisyklių, kurią verta įsiminti.
Kaime sakydavo: „Kur saulė – ten pelargonija džiaugiasi.“ Ir tikrai – ši gėlė nebijo kaitros taip, kaip daugelis kitų balkoninių augalų.
Kas yra pelargonija ir kuo ji skiriasi nuo snapučio
Labai dažnai girdžiu sakant: „Pasodinau snapučius į balkoną.“ O žiūriu – stovi gražiausios pelargonijos. Painiava tarp šių augalų sena ir suprantama, nes abu priklauso tai pačiai augalų šeimai – snaputiniams (Geraniaceae). Tačiau pelargonija (Pelargonium) ir tikrasis snaputis (Geranium) – tai skirtingi augalai.
Pelargonija kilusi iš Pietų Afrikos, todėl mėgsta šilumą ir saulę. Snaputis dažniau auga lauko gėlynuose, yra atsparesnis šalčiui ir gali peržiemoti lauke. Pelargonija Lietuvoje dažniausiai laikoma sezonine – prieš žiemą ją reikia saugoti nuo šalnų.
Dar vienas skirtumas – žiedų forma. Pelargonijos žiedai dažnai asimetriški, su dviem išsiskiriančiais viršutiniais žiedlapiais. Snapučio žiedai simetriški.
Kaime sakydavo: „Ne visi giminaičiai vienodi.“ Su pelargonijomis ir snapučiais – būtent taip.
Kada ir kaip sodinti pelargonijas
Pelargonijos nemėgsta šalčio. Skubėti jų sodinti į lauką nereikia. Aš visada laukiu, kol praeina šalnų pavojus – paprastai gegužės antroje pusėje. Net ir trumpa naktinė minusinė temperatūra gali pažeisti lapus.
Sodinti galima tiek į balkonų dėžes, tiek į vazonus ar tiesiai į gėlyną. Svarbiausia – geras drenažas. Dugne visada dedu keramzito ar žvyro sluoksnį, kad vanduo neužsistovėtų.
Atstumai tarp augalų taip pat svarbūs. Jei sodinsite per tankiai, pelargonijos prasčiau vėdinsis, gali atsirasti grybelinių problemų.
Kaime sakydavo: „Duok vietos – ir žydės.“ Pelargonijoms ši taisyklė labai tinka.
Dirva ir vieta – kur jos žydi gausiausiai
Pelargonijos mėgsta lengvą, purią, maistingą dirvą. Per sunkioje, molingoje žemėje jos gali skursti. Geriausiai tinka specialus balkoninių gėlių substratas arba komposto ir lengvos žemės mišinys.
Vieta turi būti saulėta. Bent 5–6 valandos tiesioginės saulės per dieną – idealu. Jei laikysite pavėsyje, pelargonija augs, bet žiedų bus mažiau, o stiebai gali ištįsti.
Vėjuota vieta joms nebaisi, tačiau lietaus perteklius gali būti problema. Ilgai mirkstanti dirva – viena dažniausių silpno žydėjimo priežasčių.
Laistymas ir tręšimas – balansas tarp sausros ir pertekliaus
Pelargonija – viena iš tų gėlių, kurios geriau pakelia trumpą sausrą nei nuolatinę drėgmę. Dažniausia klaida – perlaistymas. Jei dirva nuolat šlapia, šaknys pradeda dusti, lapai gelsta, o žiedų mažėja.
Aš laistau tada, kai viršutinis žemės sluoksnis pradžiūsta. Karštomis vasaros dienomis tai gali reikšti laistymą kasdien, bet svarbu, kad vanduo neužsistovėtų lėkštelėje po vazonu.
Tręšimas – kitas svarbus aspektas. Pelargonijos žydi gausiai, todėl joms reikia maisto medžiagų. Naudoju žydinčių augalų trąšas kas 10–14 dienų. Per daug azoto turinčios trąšos paskatins lapų augimą, bet žiedų bus mažiau.
Kaime sakydavo: „Neperšerk – ir žiedas laikysis.“ Su pelargonijomis tai labai tikslu.
Kaip genėti ir šalinti nužydėjusius žiedus
Jei nori, kad pelargonija žydėtų be pertraukos, reikia reguliariai šalinti nužydėjusius žiedynus. Aš niekada nenukerpu tik žiedo – pašalinu visą žiedkotį iki pagrindo. Taip augalas nešvaisto energijos sėklų formavimui ir greičiau išleidžia naujus pumpurus.
Kartais verta ir patrumpinti per ilgus stiebus – ypač jei augalas ištįso. Tai paskatina šakojimąsi ir tankesnį augimą.
Reguliarus „tvarkymas“ – tai viena svarbiausių žydėjimo paslapčių.
Gausaus žydėjimo paslaptys
Pelargonija žydi ne atsitiktinai – žiedų gausą lemia tinkama šviesa, subalansuotas tręšimas, saikingas laistymas ir reguliarus nužydėjusių žiedų šalinimas. Jei augalas gauna pakankamai saulės, nėra perlaistomas ir nepertręšiamas azotu, jis energiją skiria pumpurų formavimui, o ne vien lapų auginimui. Iš patirties galiu pasakyti, kad vos tik pradedi persistengti su vandeniu ar trąšomis, pelargonija iškart „parodo charakterį“ – žiedų sumažėja, spalva blanksta. Todėl svarbiausia čia ne perteklius, o saikas ir nuosekli priežiūra.
Veiksmai, kurie skatina gausų žydėjimą
| Veiksmas | Kodėl svarbu | Rezultatas |
|---|---|---|
| Saulėta vieta | Skatina pumpurų formavimąsi | Daugiau žiedų |
| Reguliarus nužydėjusių žiedų šalinimas | Augalas neeikvoja energijos sėkloms | Ilgesnis žydėjimas |
| Subalansuotas tręšimas | Užtikrina maisto medžiagas žydėjimui | Ryškesnės spalvos |
| Saikingas laistymas | Apsaugo šaknis nuo puvinio | Stipresnis augalas |
Dažniausios klaidos auginant pelargonijas
Pelargonijos laikomos „lengvomis“ gėlėmis, bet ir jos turi savo ribas. Per daugelį metų mačiau ne vieną balkoną, kur pelargonijos buvo vešlios gegužę, bet liepos pabaigoje jau liūdnai gelto. Dažniausiai kaltos ne ligos, o paprastos priežiūros klaidos.
Viena iš jų – perlaistymas. Kita – per daug azoto trąšose. Trečia – nužydėjusių žiedų nešalinimas. Atrodo smulkmenos, bet jos lemia visą sezono rezultatą.
Pelargonijų auginimo klaidos
| Klaida | Pasekmė | Sprendimas |
|---|---|---|
| Perlaistymas | Geltonuojantys lapai, šaknų puvinys | Leisti dirvai pradžiūti tarp laistymų |
| Per daug azoto | Daug lapų, mažai žiedų | Naudoti žydinčių augalų trąšas |
| Nenuimami nužydėję žiedai | Sumažėjęs naujų pumpurų formavimasis | Reguliariai šalinti visą žiedkotį |
| Per mažai saulės | Silpnas žydėjimas | Perkelti į šviesesnę vietą |
Kaip peržiemoti pelargonijas
Nors Lietuvoje pelargonijos dažniausiai auginamos kaip vienmetės, iš tiesų jos yra daugiametės. Jei nori išsaugoti mėgstamą veislę, ją galima peržiemoti.
Prieš pirmąsias šalnas pelargonijas reikia įnešti į patalpą. Galima patrumpinti stiebus, pašalinti silpnus ūglius. Laikymo temperatūra turėtų būti apie 8–12 °C, o laistymas – minimalus. Žiemą augalas ilsisi, todėl nereikia nei tręšti, nei skatinti augimo.
Pavasarį pelargoniją galima atnaujinti – patrumpinti, pakeisti dalį žemės ir palaipsniui pratinti prie šviesos.
Kaime sakydavo: „Kas išsaugo šaknį – tas turi žiedą.“ Su pelargonijomis tai labai tinka.
