Pamenu, kai pirmą kartą pasodinau magnoliją prie senojo sodo kampo, kaimynė Stasė tik palingavo galvą ir sako: „Vaikeli, magnolija – ne karklas, ją paglostyt reikia, ne tempt.“ Ir buvo teisi. Magnolija – iš tų augalų, kurie reaguoja į kiekvieną smulkmeną: dirvos rūgštingumą, drėgmę, oro temperatūrą ir, žinoma, trąšų laiką. Pavasaris joms yra tarsi naujas pabudimas, todėl teisingas tręšimas tiesiogiai lemia, ar krūmas žydės pilnu grožiu, ar tik kukliai pamėtys kelis žiedus.
Tam, kad magnolijos augtų vešliai ir stabiliai žydėtų, pirmiausia reikia suprasti jų jautrumą ir poreikius. Toliau pateikiu pagrindinę informaciją apie šiuos kaprizingus, bet itin gražius krūmus.
| Magnolijų savybės | |
|---|---|
| Botaninis pavadinimas | Magnolia spp. |
| Krūmo dydis | 1,5–6 m, priklausomai nuo rūšies |
| Kilmė | Azija, Šiaurės Amerika |
| Atsparumas šalčiui | –15 °C iki –30 °C (priklauso nuo veislės) |
| Dirvos poreikiai | Lengvai rūgšti, puri, humusinga, drėgna |
| Žydėjimo laikas | Balandis–gegužė |
| Pavasarinio tręšimo poreikiai | |
|---|---|
| Azotas | Stimuliuoja pavasarinį atsigavimą, bet tik labai saikingai |
| Fosforas | Reikalingas stipriems žiedpumpuriams formuoti |
| Kalis | Pagerina augalo atsparumą pavasarinėms šalnoms |
| Organinės medžiagos | Durpės, kompostas, humusas – gerina drėgmės sulaikymą |
| Laikas | Kovas–balandis, kai pumpurai dar neprasidarinėja |
Kada tręšti magnolijas pavasarį
Magnolijos bunda anksti, bet labai švelniai. Iš patirties žinau, kad jos nereaguoja į kalendorių — jos reaguoja į žemę. Kaime visada sakydavom: „Magnolija pasakys pati, kada laikas.“ Ir tai tiesa. Jei trąšas duosi per anksti ar per vėlai, krūmas nepasinaudos jų nauda.
Pagrindinis laikas tręšti magnolijas
- Kovas–balandžio pradžia, kai žemė jau atitirpusi, bet pumpurai dar nesprogę.
- Oro temperatūra turėtų būti nuolat teigiama.
- Dirva drėgna, bet ne permirkusi.
Tokiu metu magnolijos šaknys pradeda aktyviai dirbti ir gali iš karto pasisavinti maistines medžiagas.
Ko vengti?
- Netrečiu vasario pabaigoje — per šalta, šaknys dar miega.
- Netrečiu balandžio pabaigoje ar gegužę, nes tuo metu magnolija jau formuoja žiedus. Trąšos gali skatinti lapiją, o ne žiedus.
- Netręšiu šalnų laikotarpiu — šaknys nespėja stabiliai įsisavinti trąšų.
Papildoma pastaba iš praktikos
Jeigu magnolija jauna (1–3 metų), tręšimą darau šiek tiek vėliau — balandžio pradžioje, kad neperkraučiau jaunų šaknelių.
Kokias trąšas rinktis magnolijoms
Magnolijos jautrios, todėl bet kokios trąšos joms turi būti parinktos atsargiai. Tai ne tie krūmai, kuriems gali berti „kas po ranka“ — jos iš karto parodys nepasitenkinimą geltonais lapais, lėtu augimu ar net žiedpumpurių numetimu. Per daugelį metų pastebėjau, kad magnolijoms geriausiai tinka švelnios, subalansuotos trąšos, pritaikytos jų jautriai šaknų sistemai.
Tai saugiausias pasirinkimas magnolijoms. Šios trąšos suteikia švelnų, subalansuotą azoto, fosforo ir kalio kiekį, nekelia dirvos pH ir neperkrauna šaknų. Labai tinka pavasario pradžiai, kai magnolijai reikia švelnaus „starto“.
Tai natūrali ir saugi pagalba magnolijoms, ypač jaunoms. Kompostas gerina dirvos struktūrą, sulaiko drėgmę, suteikia organinių medžiagų ir nesukelia šaknų deginimo rizikos.
Magnolijos dažnai gelsta dėl magnio ar geležies trūkumo, ypač smėlingose dirvose. Papildai greitai sustabdo chlorozę ir atstato lapų spalvą. Naudojami tik tada, kai tikrai reikia.
Ko vengti?
Magnolijos labai jautrios šarminėms ir agresyvioms trąšoms. Todėl nenaudoju:
- pelenų,
- šviežio mėšlo,
- kalkinių trąšų,
- chloro turinčių trąšų.
Visos jos pakelia dirvos pH ir gali stabdyti žiedpumpurių formavimąsi.
Kaip teisingai tręšti, kad nepažeistume šaknų
Magnolijos turi labai specifinę šaknų sistemą – jos paviršinės, jautrios ir lengvai pažeidžiamos. Iš šono atrodo, kad krūmas tvirtas, bet po žeme viskas labai trapu. Todėl tręšiant svarbu ne tik tai, ką duodame, bet ir kaip duodame. Kaime visada kartojom: „Magnolija pyksta iškart, jeigu su ja elgiesi grubiai.“
Trąšas dedu tik aplink lajos kraštą
Magnolijų šaknys auga horizontaliai, plačiai. Todėl tręšti reikia ne prie pat stiebo, o palei lajos kraštą — būtent toje vietoje yra aktyviausios šaknelės.
Trąšos prie kamieno gali nudeginti jautrią šaknų kaklelio zoną.
Tręšiu tik drėgną dirvą
Jei pavasaris sausas, pirmiausia žemę palaistau, tada beriu trąšas, o po to vėl švelniai sudrėkinu.
Ant sausos dirvos barstomos trąšos gali „prilipti“ prie šaknų ir nudeginti.
Nieko nekasu giliai
Magnolijos šaknys yra labai arti žemės paviršiaus, todėl trąšas įmaišau tik lengvai, paviršutiniškai, vos keliais milimetrais.
Jokio kastuvo, jokio gilaus purenimo — tik lengvas grėbliukas.
Po tręšimo visada uždedu mulčą
Tai dviguba nauda:
- apsaugo šaknis nuo išdžiūvimo,
- neleidžia trąšoms per greitai išsiplauti,
- palaiko lengvai rūgščią terpę, kurios magnolijos reikalauja.
Tam naudoju:
- rūgščias durpes,
- kompostą,
- spyglių sluoksnį,
- smulkią žievę.
Vengiu stiprių, greito veikimo trąšų
Magnolijoms svarbiausia lėtas, stabilus maitinimas, o ne staigus „šokas“.
Todėl nenaudoju didelių dozių azoto — jis gali skatinti lapiją, bet ne žiedų pumpurus.
Dažniausios klaidos tręšiant magnolijas
Magnolijos iš prigimties yra jautrios – jos neklausia, ką duodame, bet iškart parodo, jei kas nepatiko. Per daugelį metų supratau, kad dauguma nesėkmių įvyksta ne dėl trąšų sudėties, o dėl netinkamo laiko, per didelio kiekio ar šaknų „sujudinimo“. Kad skaitytojui būtų aiškiau, žemiau pateikiu išplėstinį klaidų sąrašą blokų forma, be bullet pointų.
Magnolijos „pabunda“ tik tada, kai žemė tikrai atšyla. Jei tręšiama kovą ar po pirmo atlydžio, šaknys dar neaktyvios ir trąšos išsiplauna. Augalas vėliau žydi silpniau, nes pavasarį realiai nepasisavino jokios naudos.
Balandžio pabaigoje ar gegužę magnolija jau mezga žiedpumpurius. Trąšos tokiu metu gali paskatinti lapų augimą, o ne žydėjimą. Dėl to žiedai būna menkesni, trumpiau laikosi ir dažnai prasiskleidžia netolygiai.
Magnolijos šaknų kaklelis labai jautrus. Tręšiant per arti stiebo, trąšos gali nudeginti audinius. Visada beriu tik aplink lajos kraštą — ten, kur yra aktyviausios šaknelės.
Pelenai, šviežias mėšlas, kalkinės trąšos ar dideli azoto kiekiai magnolijoms visiškai netinka. Šios medžiagos pakelia dirvos pH, o magnolijos gali sustabdyti augimą ir pradėti gelsti.
Jeigu žemė sausa, trąšos prilimpa prie šaknų ir jas nudegina. Iš praktikos žinau: pirmiausia dirvą palaistau, tada tręšiu, ir dar kartą lengvai palieju. Švelnus drėgmės sluoksnis apsaugo šakneles.
Magnolijos šaknys auga paviršiuje, todėl gilesnis purenimas pažeidžia jų tinklą. Trąšas įmaišau tik paviršiuje, lengvu grėbliuku, jokiu būdu — ne kastuvu ir ne giliai.
Magnolijų privalumai ir trūkumai tręšimo požiūriu
Magnolijos jautriai reaguoja į trąšas: pavasarinis maitinimas gali nepaprastai sustiprinti žydėjimą, tačiau per stiprios ar netinkamos trąšos gali joms ir pakenkti. Tinkamai patręštos magnolijos žydi gausiai, lapai būna sodrūs, o krūmas sustiprėja po žiemos. Tačiau neteisingai parinktas laikas ar trąšos gali išprovokuoti geltonavimą, silpnesnį žydėjimą ar lėtą augimą.
- Paskatina magnolijų žiedpumpurių formavimąsi ir gausų žydėjimą.
- Pagerina augalo atsparumą šalnoms ir pavasarinėms temperatūrų kaitoms.
- Padeda magnolijai greičiau atsigauti po žiemos ir sustiprinti naujus ūglius.
- Užtikrina stabilesnę magnolijos vegetaciją viso sezono metu.
- Per stiprios trąšos gali nudeginti paviršines šaknis.
- Netinkamos trąšos (pelenai, kalkės, mėšlas) pakelia dirvos pH ir gali sukelti chlorozę.
- Netinkamai parinktas tręšimo laikas sumažina žiedų kiekį.
- Per didelis azoto kiekis skatina lapų, o ne žiedų augimą.
