Atrodo, paprastas klausimas: „ką daryti su tais braškių lapais?“ Bet pasakysiu nuoširdžiai – nė viena kita detalė braškynuose man per metus nesukelia tiek vidinių svarstymų. Kirpti ar nekirpti? Kada? Kaip? O gal visai palikti?
Per vieną sezoną galima susidurti su keliomis skirtingomis lapų būsenomis: pavasarį jie būna švelnūs ir šviesiai žali, vasaros vidury – tamsūs ir dideli, o po derliaus – dažnai pasidengia dėmėmis ar geltonuoja. Rudenį darosi dar įdomiau: vieni jau paraudę, kiti – dar žali, o kai kurie – pusiau supuvę. Ir visi šie etapai kelia vieną natūralų klausimą – ar reikia tuos lapus šalinti, ar geriau palikti juos augalui pačiam „sutvarkyti“?
Šiame straipsnyje:
- paaiškinsiu, kodėl braškių lapai svarbūs ir ką jie reiškia augalui,
- kada ir kokius lapus reikia šalinti – ir kada to nedaryti,
- kaip tai daryti saugiai, kad nepakenktum širdžiai ar šaknims,
- ir kaip lapų spalva gali būti puikus rodiklis augalo būklei įvertinti.
Jeigu bent kartą netyčia nupjovei braškės šerdį vietoj lapo – šis straipsnis tau padės išvengti klaidų ateityje.
Kodėl braškių lapų klausimas toks svarbus?
Dažniausiai pradedantieji braškių augintojai galvoja, kad lapai – tai tik fonas, papildoma žaluma, ir jeigu augalas dera, tai viskas gerai. Tačiau lapai yra vienas iš jautriausių augalo dalių: jie greitai reaguoja į drėgmės, maistinių medžiagų, temperatūros ir šviesos pokyčius.
Lapai – tai augalo „kvėpavimo“ ir fotosintezės sistema
Kiekvienas braškės lapas gamina energiją. O energija – tai, kuo maitinami žiedai ir formuojamos uogos. Jei lapų per mažai – žiedų vystymasis sulėtėja. Jei lapai pažeisti – fotosintezė trinka. Jei lapai geltoni ar dėmėti – sumažėja anglies dvideginio pasisavinimas, augalas pradeda badauti.
Pastebėjau, kad braškės su stipria, sveika lapija dera 20–30 % ilgiau. Jos ne tik duoda daugiau uogų, bet ir išlaiko didesnę uogos kokybę karščio metu.
Tanki lapija – puiki terpė ligoms ir kenkėjams
Per tankiai suaugę lapai – ypač drėgną vasarą – tampa puikia aplinka grybeliams. Labai dažnai būtent iš lapijos prasideda:
- baltasis pelėsis (Botrytis cinerea),
- dėmėtligės (Cercospora, Mycosphaerella),
- šaknų ir šerdies puviniai, kuriuos vėliau sunku sustabdyti.
Taip pat braškių erkės labai mėgsta slėptis tarp senesnių, besilankstančių lapų. Todėl jų nešalinant galima net nepastebėti, kaip plinta infekcija.
Per mažai lapų – augalas lieka neapsaugotas
Lapai saugo šerdį nuo:
- saulės nudegimų,
- stipraus vėjo,
- šalnų pavasarį ir rudenį.
Jei augalas paliekamas be pakankamos lapijos, ypač po per stipraus kirpimo – širdelė (augimo taškas) lieka atvira. Tai viena dažniausių priežasčių, kodėl braškės blogai žiemoja arba „neatsibunda“ pavasarį.
Kada braškių lapus reikėtų šalinti?
Braškės lapai keičiasi viso sezono metu, bet tai dar nereiškia, kad kiekvienas pasikeitimas reikalauja griebtis žirklių. Lapų šalinimas yra ne rutina, o tikslinga priemonė – ir tik tam tikrais etapais.
Po derliaus nuėmimo – kai augalas išsekęs
Pats geriausias laikas pašalinti senus lapus yra tuomet, kai baigiasi pagrindinis derlius. Įprastai tai – liepos pabaiga ar rugpjūčio pradžia. Šiuo metu seni lapai dažnai būna pažeisti ligų, apsilamdę ar paprasčiausiai išgyvenę savo „naudingo tarnavimo laiką“.
Jei jų nepašalinate, jie ne tik nebeatlieka jokios funkcijos, bet ir tampa idealia terpe grybinėms infekcijoms bei kenkėjams. Be to, stipriai išderėję krūmeliai gauna impulsą atsinaujinti – nauji, sveiki lapai greičiau formuojasi, jei seni pašalinami.
Aš pats po kiekvieno sezono laukiu savaitę nuo paskutinės uogos, ir tik tada pradedu apžiūrą. Kirpti pradeda tik tada, kai matau, jog žalių, aktyvių lapų lieka mažiau nei trečdalis.
Rudenį – tik jei to tikrai reikia
Rudens kirpimas – slidus reikalas. Dalis sodininkų jį daro automatiškai, bet ne visais atvejais tai būtina. Jei augalas žalias, lapai sveiki, geriau jų nelieskite – jie puikiai apsaugo širdelę nuo vėlyvų šalnų ar stipraus vėjo.
Lapus rudenį verta šalinti tik tada, kai jie stipriai dėmėti, pažeisti, susisukę ar iš dalies supuvę nuo drėgmės. Priešingu atveju, galite padaryti daugiau žalos nei naudos.
Kada geriau nelieskite nieko?
Pavasarį, kai tik pradeda atgyti šaknys ir pasirodo pirmieji nauji lapai, geriau neskubėkite kirpti to, kas liko po žiemos. Tie seni, pusiau nudžiūvę lapai dažnai dar turi apsauginę funkciją – ypač jei grįžta šalnos.
Taip pat nesinori imtis žirklių, jei augalas silpnas po žiemos ar tik ką persodintas. Braškės turi ribotus resursus, o per didelis stresas per anksti gali jas išbalansuoti visam sezonui.
Kaip teisingai šalinti braškių lapus?
Vien iš to, kaip žmogus šalina braškių lapus, galima pasakyti, ar jis sodina uogas metams, ar sodininkauja ilgalaikėje perspektyvoje. Aš pats pradėjau nuo to, kad „sušienaudavau“ visą lysvę žoliapjove. Paskui stebėjausi, kodėl kitąmet tik pusė krūmų sugrįžta.
Įrankiai – žirklės, rankos ar žoliapjovė?
Geriausia – aštrios sodo žirklės arba tiesiog rankos (su pirštinėmis). Taip galima valdyti kiekvieną pjūvį ir išvengti šerdies pažeidimo.
Žoliapjovės ar trimeriai tinka tik tada, kai braškynas labai didelis, o augalai tvarkingai susodinti linijomis. Bet net ir tada rizikuojate nupjauti per giliai arba net visai sunaikinti šaknų kaklelį.
Pats esu praradęs dalį lysvės, kai per karštą vasarą pjaunant žoliapjove per arti „pradariau“ šerdį. Tai nėra tik grožio reikalas – tai augalo gyvybės centras.
Kiek kirpti – kiek palikti?
Lapų pjūvio gylis labai svarbus. Niekada nešalinkite lapų „iki nulio“. Reikia palikti bent 2–3 centimetrų ilgio lapkočius, kad nepažeistumėte šerdies. Kirpimas turėtų būti kiek įstrižas, švarus, be „suplėšytų“ kraštų.
Palikti kelis sveikus lapus – visada geriau nei palikti visai pliką augalą. Jie padeda atsigauti ir greičiau formuoti naują lapiją.
Ką daryti su nupjautais lapais?
Nupjauti lapai neturėtų būti paliekami lysvėje – ypač jei matyti dėmėtumas, pelėsis ar vabzdžių pažeidimai. Tai potencialūs infekcijų šaltiniai.
Jei turite komposto krūvą, švarūs lapai gali keliauti ten. Bet jei augale buvo ligų – geriau sudeginti arba išnešti iš sklypo.
Ką rodo braškių lapų spalvos ir forma?
Nors daug kas galvoja, kad braškės „kalba“ tik per žiedus ar derlių, iš tikrųjų svarbiausias jų signalas yra lapai. Išmokęs pastebėti jų pokyčius, gali užbėgti ligoms ar tręšimo klaidoms už akių.
Geltonėjantys lapai – ne visada blogai, bet dažniausiai signalas
Jei lapai šviesėja nuo kraštų ir gelsta palaipsniui – tai beveik visada ženklas, kad trūksta azoto arba yra šaknų problemų (per daug drėgmės, blogas aeravimas).
Kartais gelsta tik senesni, apatiniai lapai – tai natūralus senėjimo procesas, ypač po derliaus. Bet jei tai vyksta visame krūme – metas imtis veiksmų.
Mano praktika rodo, kad po intensyvių liūčių geltonavimas dažnai susijęs su išplautomis maistinėmis medžiagomis. Tokiu atveju padeda švelnus papildomas tręšimas.
Dėmės – kai kurios pavojingos, kai kurios – tik kosmetika
Rudos, pilkšvos ar purpurinės dėmės gali reikšti grybelines ligas – dažniausiai dėmėtligę. Ypač jei jos turi aiškius kontūrus ar randasi šalia lapų gyslų. Tokiu atveju svarbu greitai pašalinti pažeistus lapus ir apdoroti augalus vario ar sieros pagrindu veikiančiu fungicidu.
Jei dėmės smulkios, be ryškių kraštų, gali būti saulės nudegimo ar mechaninio pažeidimo pasekmė – tokių bijoti nereikia.
Paraudavimas rudenį – norma ar problema?
Rudenį braškių lapai gali raudonuoti natūraliai – tai dalis pasiruošimo žiemai, kai keičiasi pigmentacija ir sumažėja fotosintezės intensyvumas. Tačiau jei paraudimas pasirodo jau vasarą – tai ženklas, kad kažkur stringa fosforo pasisavinimas arba augalui per šalta, per šlapia.
Tokiu atveju verta patikrinti dirvožemio pH ir vėdinimą – galbūt dirva per tanki, netinkamai aeruojama ar šaknys tiesiog uždusę nuo drėgmės pertekliaus.
Ar galima palikti visus lapus žiemai?
Braškių lapai rudenį tampa savotiška „apsaugine antklode“. Jie gali padėti augalui išgyventi šaltąjį sezoną, bet kartais – ir pakenkti, jei oro sąlygos permainingos, o pačios braškės silpnos. Tad reikėtų vertinti pagal aplinkybes.
Kada lapai tampa natūralia apsauga?
Jei ruduo sausas, be grybinių ligų, o lapai išlieka žali ir sveiki – juos tikrai galima palikti. Jie padeda:
- apsaugoti šerdį nuo staigių šalnų,
- sulaikyti drėgmę viršutinėje dirvos dalyje,
- sumažinti temperatūrų šokinėjimą šaknų zonoje.
Aš pats tokiais atvejais net neapgeniu lapų – tik pašalinu visiškai sausus, trupančius ar pažeistus.
Kada lapai žiemą kenkia?
Visai kita situacija – kai ruduo drėgnas, o lapija jau stipriai pažeista dėmių, pelėsio ar yra stipriai susisukusi. Tokie lapai ne tik nenaudingi – jie tampa puikia terpe plisti infekcijoms po sniegu, ypač kai šaltis ir atodrėkis kaitaliojasi.
Be to, tanki, sena lapija po sniego sluoksniu blogai kvėpuoja, o tai sukuria „šiltnamio efektą“, skatinantį bakterines ir grybelines infekcijas dar prieš pavasarį.
Iš savo patirties galiu pasakyti – kai palikau visą lapiją vienoje lysvėje, o kitą – švelniai išvaliau ir mulčiavau, pavasarį pastaroji atsibudo 2–3 savaitėmis greičiau.
Optimalus sprendimas – selektyvus šalinimas
Geriausia taktika rudenį – ne radikalus pjovimas „iki šaknų“, o selektyvus pašalinimas. Jei lapas sveikas – paliekame. Jei jis:
- rudas,
- dėmėtas,
- supuvęs arba susisukęs,
– jį pašalinam. Tokiu būdu išsaugome natūralią apsaugą, bet sumažiname ligų riziką.
