Pamenu, kaip senelis kartodavo: „Jei nori sodybą greitai aprengti – sodink krūmus, o ne medžius.“ Ir jis buvo visiškai teisus. Greitai augantys krūmai yra tikras išsigelbėjimas tiems, kurie nenori laukti penkerių metų, kol sode atsiras pavėsis, gyvatvorė ar bent jau jaukumo pojūtis. Jie auga tarsi ant mielių, plečiasi į plotį ir aukštį, o tinkamai pasodinti ir prižiūrėti – gražiausiai sužaliuoja jau pirmaisiais metais.
Nesu kartą matęs, kaip tuščias sklypo kampas per vieną sezoną pavirsta į gyvą sieną iš karklų ar putinų. Atrodo, ką tik sodinai — o dabar jau turi kur slėptis nuo kaimyno žvilgsnio, nuo vėjo, ar tiesiog džiaugtis spalvinga žaluma. Tačiau tai, kaip tie krūmai augs pirmus metus, labai priklauso nuo to, kaip juos pasodinsi ir kokią dirvą paruoši. Čia ir slypi visas „greito augimo“ triukas.
| Greitai augančių krūmų savybės | |
|---|---|
| Augimo tempas | 40–120 cm per metus, priklausomai nuo rūšies |
| Tipiškas aukštis | 1–4 m per 2–3 metus |
| Pagrindiniai krūmai | Karklas, putinas, pūslenis, lanksvos, forsitija, pavilgiai |
| Atsparumas | Labai geras – dauguma lengvai pakenčia šalčius, karščius ir skurdžią žemę |
| Paskirtis | Greita gyvatvorė, sklypo ribų žymėjimas, pavėsio kūrimas, dekoratyviniai akcentai |
| Kuo jie naudingi? | |
|---|---|
| Greitas efektas | Užpildo erdves per 1 sezoną |
| Lengva priežiūra | Mažai reiklūs, lengvai prisitaiko prie dirvos |
| Ekologinė nauda | Pritraukia paukščius, vabzdžius, kuria pavėsį |
| Privatumas | Puikiai tinka natūraliai gyvatvorei formuoti |
Kokie krūmai laikomi greitai augančiais ir kuo jie ypatingi
Pamenu, kai pirmą kartą norėjau „uždengti“ vėjo perpučiamą sklypo kampą, kaimynas Juozas man tarė:
„Nori greito rezultato? Rinkis krūmus, kurie neauga — bėga.“
Ir jis neklydo. Yra tokių krūmų, kurie per vieną sezoną užauga tiek, kad atrodo, lyg būtų čia stovėję ne mėnesį, o visą dešimtmetį.
- Karklas (Salix spp.) — sparčiausias iš visų, gali paaugti net iki metro per sezoną. Puikiai tinka natūralioms gyvatvorėms, vėjo užtvaroms ir didesniems sodybų plotams. Atsparus šalčiams kaip tikra lietuviška siela.
- Lanksvos (Spiraea) — auga greitai, formuoja tankius, vešlius krūmus, žydi baltais ar rožiniais debesėliais. Ypač mėgstamos už jų paprastą priežiūrą ir dekoratyvumą.
- Pūslenis (Physocarpus opulifolius) — greitas ir ištvermingas, lapija nuo žalios iki bordo. Atrodo prabangiai, o priežiūros reikalauja tiek, kiek kaimo gaidys — minimaliai.
- Forsitija (Forsythia) — ankstyvo pavasario žvaigždė. Auga energingai, žydi ryškiai geltonai. Puikiai tinka kaip gyvatvorės dalis arba kaip spalvinis akcentas.
- Putinas (Viburnum opulus) — auga sparčiai, ypač derlingose dirvose. Jo balti žiedų kamuoliai vasarą atrodo lyg sniego gniūžtės, o rudenį džiugina raudonomis uogomis.
- Pavilgis (Amelanchier) — auga greitai ir elegantiškai. Pavasarį žydi baltai, vasarą subrandina melsvas saldžias uogas, o rudenį pasipuošia raudonais lapais.
- Sidabrakrūmis (Potentilla fruticosa) — vienas atspariausių ir greičiausiai vešančių krūmų, žydi visą vasarą geltonais ar oranžiniais žiedais. Puikiai tinka mažiems sklypams.
Šie krūmai yra „greito rezultato“ augalai — sodini šiandien, o jau kitąmet turi:
- pavėsį,
- apsaugą nuo vėjo,
- žydinčią sieną,
- spalvingą foną gėlynams,
- ar tiesiog akį džiuginantį augalą.
Jie neprašo daug, bet grąžina greitai — ir tai, kaime sakydavo, yra geriausia investicija: „Sodink, kas auga greitai — turėsi džiaugsmo ilgai.“
Kaip paruošti dirvą greitai augantiems krūmams
Greitai augantys krūmai — kaip energingi vaikai: jei duosi gerą pradžią, jie bėgs pirmyn be didelių pastangų. Bet jei pradžia bus prasta, vėliau teks vytis su kastuvu ir laistytuvu rankoje. Todėl dirvos paruošimas čia svarbus ne mažiau nei pats sodinimas.
Pamenu, kaip senelis sakydavo:
„Krūmui žemė – kaip žmogui batai. Jeigu ankšta ar kieta, niekur nenueis.“
Ir ta tiesa man įstrigo visam gyvenimui. Tad štai, kaip paruošti dirvą taip, kad krūmas startuotų su vėjeliu.
Supurenti – pirmas žingsnis į greitą augimą
Dirva turi būti puri, kad šaknys galėtų lengvai skverbtis gilyn. Greitai augantys krūmai šaknis leidžia smarkiai, todėl jiems patinka žemė, kuri nekietėja lyg molio dubuo po lietaus.
Aš visada perkasu bent 40–50 cm gylį — tiek, kiek kastuvas leidžia. Tai atrodo paprasta, bet rezultatas akivaizdus: krūmas pradeda augti energingiau ir sparčiau.
Įmaišyti maisto – bet ne per daug
Greitai augantys krūmai mėgsta maistingą startą, bet nereikia persistengti. Jei perdaug patręši, jie eis „į ūgį“, bet neturės tvirtos struktūros.
Naudoju paprastą kaimišką formulę:
- komposto kibiras vienai sodinimo duobei;
- sauja medžio pelenų (ypač tinka karklui, pavilgiui, putinui);
- šiek tiek smėlio, jei žemė molinga.
Pelenai krūmui duoda kalio, o kompostas — energijos augimui. Bet svarbiausia: jokių „cheminių bombų“ pirmais metais. Krūmas turi leisti natūralias, tvirtas šaknis.
Svarbiausia taisyklė — neužmirkstanti dirva
Greitai augantys krūmai mėgsta drėgmę, bet ne balas. Vanduo turi susigerti per kelias valandas. Jei laikosi ilgiau — problema.
Ką aš darau tokiose vietose?
- pridedu drenažo žvyro,
- pakeliu sodinimo vietą 10–20 cm aukščiau,
- supilu kauburėlį iš purios žemės.
To pakanka, kad krūmas nestovėtų „su kojomis vandenyje“.
PH ir derlingumas – ar reikia jaudintis?
Gera žinia: dauguma greitai augančių krūmų nėra jautrūs dirvos pH.
Jiems tinka:
- nuo silpnai rūgščios,
- iki neutralios,
- net šiek tiek kalkingos žemės.
Mano patirtis paprasta: jei žemė normali daržui — ji tiks ir krūmui.
Maža kaimiška gudrybė
Prieš sodindamas krūmą, aš visada įkloju į duobę saują senos žolės ar lapų. Jie suyra ir „pašildo“ žemę, o jauniems krūmams patinka šiltesnis startas.
Močiutė juokaudavo:
„Duok krūmui pagalvę – jis tada ir miegos, ir augs geriau.“
Taip paruošta dirva tampa tarsi minkštas patalas — krūmas jame jaučiasi patogiai, tvirtai įsišaknija ir pradeda augti visu pajėgumu jau nuo pirmųjų savaičių.
Kaip teisingai sodinti greitai augančius krūmus
Greitai augantys krūmai yra kaip jaunatviškas vėjas — duok kryptį, ir jis pats bėgs pirmyn. Tačiau tam, kad jų augimas būtų gražus ir tvarkingas, labai svarbu, kaip ir kur tu juos pasodinsi. Ne kartą esu matęs, kaip vienas krūmas „sprogsta“ augimu jau pirmą vasarą, o kitas, pasodintas keliais metrais toliau, vos kruta. Paslaptis slypi ne krūme, o sodinime.
Tinkama vieta – pusė darbo
Greitai augantys krūmai mėgsta šviesą, todėl jiems parenku vietą, kur saulė užsuka ne kelioms minutėms, o visai dienai. Kai kurie, kaip pavilgis ar putinas, pakenčia pusiau pavėsį, tačiau dauguma — lanksvos, pūsleniai, karklai — saulėje jaučiasi kaip namie.
Kaimiškas pastebėjimas:
„Jei ant žemės visada metas šešėlis, ant krūmo niekada nebus vešėjimo.“
Todėl vietą renku ne pagal tai, kur „gražiau atrodys“, o pagal tai, kur krūmas turės daugiausia šviesos ir erdvės.
Sodinimo gylis — paprasta taisyklė, kurią verta prisiminti
Krūmas turi būti pasodintas tiek pat giliai, kiek augo vazone.
Jeigu per giliai — jis lėtins augimą, jeigu per sekliai — linguos nuo vėjo ir išdžius greičiau.
Kad neužmirščiau, visada pažvelgiu į seną žemės liniją ant stiebo ir leidžiu jai būti mano „matlankiu“.
Atstumai tarp krūmų — pasodink taip, kad nesipyktų
Greitai augantys krūmai plečiasi tiek į viršų, tiek į šonus. Jei pasodinsime per arti, jie susigrums dėl šviesos. Jei per toli — gyvatvorė netaps siena, o liks „retomis durimis“.
| Krūmo tipas | Rekomenduojamas atstumas |
|---|---|
| Lanksvos, pavilgiai, pūsleniai | 70–120 cm |
| Forsitijos | 1,5 m |
| Putinas | 1,5–2 m |
| Karklas | 1–2 m (gyvatvorei galima tankiau) |
Kada sodinti? Pavasaris ar ruduo?
Pavasaris dažnai būna geriausias startas — tada dirva drėgna, o krūmai pradeda augti iškart.
Rudenį sodinu tuomet, kai noriu, kad krūmai įsišaknytų ramiai, be vasaros karščių streso.
Abu variantai teisingi, svarbu tik nepavėluoti: rudenį sodinti reikia dar turint šiltą žemę.
Mano sodinimo ritualas (kaip darydavo ir tėvas)
Užuot sudėjęs viską į ilgus sąrašus, aprašysiu taip, kaip iš tiesų darau:
Pirmiausia — iškasu duobę platesnę, nei reikia, ir įdedu purios žemės sluoksnį, kad šaknys turėtų „minkštą lovą“.
Tada įpilu saują pelenų ir truputį komposto.
Įstatęs krūmą visada patikrinu, kad šaknys nesusuktos į kuokštą. Jei yra, švelniai išskleisiu.
Užpildęs žemę ją lengvai suspaudžiu delnais — kad neliktų oro kišenių.
Gausiai palaistau, nes pirmasis laistymas svarbiausias iš visų.
Močiutė visada šypsodavosi ir sakydavo:
„Pirmą vandenį krūmui pilk kaip žmogui arbatos — iš širdies.“
Priežiūra pirmuosius metus – laistymas, tręšimas ir formavimas
Pirmieji metai greitai augantiems krūmams yra kaip pirmieji mokyklos metai vaikui — jei jie praeina sėkmingai, toliau viskas einasi lengvai. Todėl šiuo laikotarpiu svarbiausia ne kiek darbų padarysi, o kaip kruopščiai duosi krūmui pradžią.
Pamenu, kaip senelis sakydavo:
„Jaunas krūmas kaip jaunas arkliukas — jei išmokai teisingai vest, jis ir pats paskui bėgs tiesiai.“
Laistymas – svarbiausia taisyklė: nei per daug, nei per mažai
Pirmus metus krūmas daugiausia energijos skiria šaknims, todėl žemė turi būti nuolat drėgna, bet ne tyvuliuojanti. Geriausias būdas:
- laistyti gausiai, bet retai (1–2 kartus per savaitę, jei nėra lietaus);
- laistyti prie šaknų, o ne ant lapų;
- sausromis mulčiuoti pagrindą — tai palaiko drėgmę ilgiau.
Po gero laistymo visada matau, kaip lanksvos ar pūsleniai tarsi atsitiesia — šaknys gauna stiprų impulsą.
Tręšimas – tik lengvas pastiprinimas
Pirmais metais trąšų nereikia daug. Jei sodinant buvo įdėta komposto, to užtenka ilgam.
Vienintelis tręšimas, kurį darau:
- pavasarį plonas komposto sluoksnis aplink krūmą;
- vasarą — tik jei matau, kad krūmas prastokai auga (tai retas atvejis).
Cheminių trąšų nenaudoju, nes jos skatina labai staigų augimą, bet krūmas įgyja „minkštas“ šakas, kurios vėliau lengvai lūžta.
Formavimas – pirmieji metai lemia krūmo charakterį
Greitai augantys krūmai formuoja savo „kūną“ labai intensyviai, todėl lengvas formavimas būtinas.
Aš vadovaujuosi taisykle:
- jei šaka auga kreivai, į vidų arba trukdo kitiems — pašalinu anksti;
- jei ūgliai labai ilgi ir ploni — patrumpinu galus, kad krūmas tvirtėtų;
- gyvatvorės atveju — pirmą vasarą nukerpu ⅓ viršūnių, kad krūmas šakotųsi.
Tai nėra sudėtinga — užtenka pažvelgti ir pagalvoti, kur krūmas atrodytų gražiau ir tvirčiau.
Močiutė kartodavo:
„Nupjauk ne tai, kas gražu, o tai, kas sutrukdys grožiui augti.“
