Pamenu, kai pirmą kartą kaime pamačiau briuselinius kopūstus, visi daržininkai spoksojo į aukštus stiebus, apkibusius mažais „rutuliukais“, ir juokėsi: „Čia gi žali karoliai, ne kopūstai!“ Tačiau paragavus jų keptų su sviestu, supratome, kad šios daržovės vertos dėmesio. Nors iš pradžių briuseliniai kopūstai atrodė egzotiškai, jie gana gerai prisitaiko prie mūsų lietuviško klimato – svarbu žinoti kelias gudrybes, kad derlius būtų gausus.
| Briuselinių kopūstų savybės | |
|---|---|
| Botaninis pavadinimas | Brassica oleracea var. gemmifera |
| Augalas | Dvimetis, bet dažniausiai auginamas kaip vienmetis |
| Aukštis | 60–100 cm |
| Kilmė | Belgija (Briuselio apylinkės) |
| Atsparumas šalčiui | Atsparūs iki -7 °C, tinka vėlyvam rudeniniam derliui |
| Vegetacijos laikotarpis | 120–180 dienų |
| Maistingumo vertė (100 g) | |
|---|---|
| Energija | 43 kcal |
| Angliavandeniai | 9 g |
| Skaidulos | 3,8 g |
| Baltymai | 3,4 g |
| Vitaminas C | 85 mg |
| Vitaminas K | 177 µg |
| Folio rūgštis | 61 µg |
| Kalis | 389 mg |
Augalo ypatybės ir nauda
Briuseliniai kopūstai iš tiesų yra įdomus augalas – iš vieno stiebo, kuris gali siekti net metrą, išauga dešimtys mažų, kietų galvučių, primenančių miniatiūrinius kopūstus. Kaime juos dažnai vadina „mažaisiais kopūstėliais“, o vaikai mėgsta juos dėl to, kad jie atrodo tarsi daržovių žaisliukai.
Kuo briuseliniai kopūstai skiriasi nuo kitų kopūstų
Skirtingai nuo baltagūžių ar žiedinių kopūstų, briuseliniai formuoja ne vieną didelę gūžę, o daug mažų galvučių palei stiebą. Tai reiškia, kad vienas augalas gali duoti iki kelių kilogramų derliaus, priklausomai nuo priežiūros ir sąlygų. Be to, jie pasižymi šiek tiek kartoku, riešutus primenančiu skoniu, kuris ypač atsiskleidžia kepant ar troškinant.
Maistinė vertė ir poveikis sveikatai
Briuseliniai kopūstai yra tikras vitaminų ir mineralų šaltinis. Juose gausu vitamino C, K, folio rūgšties, kalio bei skaidulų, todėl jie puikiai tinka imunitetui stiprinti ir virškinimui gerinti. Pas mus kaime senoliai mėgo juokauti: „Kas valgo kopūstus – tam vaistininko nereikia.“ Taip pat šie kopūstai yra mažai kaloringi, todėl tinka sveikos mitybos šalininkams.
Naudojimas virtuvėje
Virtuvėje briuseliniai kopūstai yra itin universalūs – galima juos virti, kepti, troškinti, dėti į sriubas ar net kepti orkaitėje su sviestu bei prieskoniais. Neretai jie tampa puikiu garnyru mėsos ar žuvies patiekalams.
Trumpai tariant, tai augalas, kuris ne tik papuošia daržą, bet ir praturtina stalą maistingais, sveikatai palankiais patiekalais.
Briuselinių kopūstų darbų kalendorius
Briuseliniai kopūstai yra ilgos vegetacijos augalai, todėl labai svarbu laikytis darbų grafiko – nuo sėjos iki derliaus nuėmimo. Jei viską darysite tinkamu metu, augalai augs stiprūs, o gūželės – vienodos ir sultingos. Kaime sakydavo: „Kopūstas nemėgsta skubos, bet nemėgsta ir užmaršties.“ Todėl toks kalendorius padės nepamiršti, ką reikia atlikti kiekvieną mėnesį.
| Veikla | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Sėja daigams | ✓Kovo pabaigoje pradedu sėti briuselinius kopūstus daigams. | ✓Balandį tęsiu daigų auginimą šiltnamyje ar ant palangės. | ||||||||||
| Sodinimas į dirvą | ✓Gegužės pabaigoje sodinu daigus į daržą, kai nebėra šalnų. | ✓Birželio pradžioje vėluojančius daigus taip pat galima sodinti. | ||||||||||
| Priežiūra | ✓Reguliarus laistymas ir pirmas tręšimas po įsodinimo. | ✓Birželį pašalinu piktžoles, prilaistau per sausras. | ✓Liepos mėnesį patręšiu kalio ir fosforo trąšomis. | ✓Rugpjūtį nuskabau viršūnę, kad gūželės sustiprėtų. | ||||||||
| Derliaus nuėmimas | ✓Rugpjūčio pabaigoje pradeda formuotis pirmos gūželės. | ✓Rugsėjį skinu pirmąsias derlingas gūželes. | ✓Spalį–lapkritį skinu pagrindinį derlių. | ✓Lapkričio pabaigoje dar galima skinti, jei nėra didelių šalčių. |
Kada sėti ir sodinti briuselinius kopūstus Lietuvoje?
Briuseliniai kopūstai nėra lepūs kaip pomidorai ar agurkai, tačiau jų vegetacijos laikotarpis gana ilgas, todėl tinkamas sėjos laikas – itin svarbus. Kaip sakydavo kaime: „Kas anksti pradeda – tas ilgai valgo.“
Kada pradėti sėją
Briuseliniai kopūstai auginami iš daigų. Daigus geriausia pradėti sėti kovo pabaigoje – balandžio pradžioje, šiltnamyje arba ant palangės. Taip užtikrinama, kad jie spės sustiprėti iki persodinimo.
Kada sodinti į dirvą
Į atvirą dirvą sodinama, kai daigai turi 4–6 tikruosius lapelius, o oro temperatūra stabiliai laikosi virš +10 °C. Lietuvoje tai paprastai būna gegužės pabaigoje – birželio pradžioje. Kadangi augalas mėgsta ilgą vegetacijos laikotarpį, per vėlai pasodinus galima nesulaukti derliaus.
Atsparumas šalčiui
Briuseliniai kopūstai mėgsta vėsesnį klimatą ir yra daug atsparesni šalnoms nei kiti kopūstai. Jie gali pakęsti net iki –7 °C šalnas, todėl kartais derlius renkamas net iki lapkričio ar gruodžio. Sakoma, kad pirmosios šalnos netgi pagerina jų skonį – galvutės tampa saldesnės.
Trumpai tariant, briuselinius kopūstus reikia pradėti auginti iš daigų anksti pavasarį, o persodinti tada, kai nebelieka stiprių šalnų. Tai daržovė, kuri mėgsta ilgą kelionę iki derliaus, bet moka atsidėkoti skoniu.
Dirvos paruošimas ir vietos pasirinkimas
Briuseliniai kopūstai nėra labai lepus augalas, bet dirva jiems – kaip patogus guolis. Jei pasodinsime į netinkamą vietą, derlius bus menkas, o patys augalai – skurdūs. Kaip kaime sakydavo: „Kopūstas žemę myli, bet vandeny skęsti nenori.“
Koks dirvožemis tinkamiausias
Šiems kopūstams labiausiai tinka derlingas priemolis, purus, bet gerai sulaikantis drėgmę. Labai svarbu, kad dirva nebūtų per lengva (smėlis) arba per sunki (molinga). Optimalus dirvos pH – nuo 6,5 iki 7,5. Jei žemė rūgšti, būtina kalkinti, nes rūgšti dirva skatina ligas ir mažina derlių.
Dirvos tręšimas ir paruošimas
Prieš sodinimą verta į dirvą įterpti perpuvusio mėšlo ar komposto, kad augalai gautų pakankamai maistinių medžiagų. Svarbiausia nepersistengti su azoto trąšomis, nes tuomet augs lapai, o gūželės liks menkos. Be to, azoto perteklius gali sukelti ligas.
Geriausia vieta darže
Briuseliniai kopūstai mėgsta saulėtą vietą, kur nėra stovinčio vandens. Jie užauga aukšti, todėl geriau sodinti prie daržo pakraščių, kad neužstotų saulės mažesniems augalams. Verta laikytis sėjomainos taisyklių – nesodinti po kitų kryžmažiedžių (pvz., baltagūžių kopūstų, brokolių, žiedinių kopūstų), kad nesikauptų ligų sukėlėjai.
Trumpai tariant, briuseliniai kopūstai mėgsta saulę, purią, nerūgščią ir maistingą dirvą – tuomet jie užaugina daug mažų, gardžių galvučių.
Priežiūra augimo metu
Briuseliniai kopūstai – kantrūs augalai, bet be tinkamos priežiūros jie derliaus nepadovanos. Kaip sakydavo senoliai: „Kopūstą pamirši – galvą nusiminsi.“ Tad nors jie ištvermingi, kelios paprastos taisyklės padės užauginti tvirtus ir gausiai derančius stiebus.
Laistymo ypatumai
Šie kopūstai mėgsta drėgmę, tačiau neperlaistykite – stovintis vanduo gali pakenkti šaknims. Geriausia palaikyti pastovią dirvos drėgmę, ypač vasarą, kai formuojasi galvutės. Sausros metu būtina gausiai palaistyti bent kartą per savaitę.
Tręšimo patarimai
Kad briuseliniai kopūstai augtų tvirti ir derlingi, naudinga du kartus papildomai patręšti: pirmą kartą praėjus kelioms savaitėms po pasodinimo, o antrą – kai pradeda formuotis mažos gūželės. Geriausiai tinka kompostas, pelenai ar kompleksinės trąšos su kaliu bei fosforu. Azoto trąšų duokite saikingai – kitaip turėsite tik didelius lapus, o ne derlių.
Lapų šalinimas ir genėjimas
Kai ant stiebo pradeda formuotis gūželės, apatinius lapus galima pašalinti – tai pagerina oro cirkuliaciją ir skatina galvučių augimą. Rugsėjį ar spalio pradžioje viršūnę verta nuskabyti, kad augalas nebeaugintų naujų lapų, o visą energiją atiduotų gūželėms.
Trumpai tariant, priežiūra nesudėtinga – vanduo, šiek tiek trąšų ir laiku pašalinti lapai. Už tai briuseliniai kopūstai atsidėkos tvirtu stiebu, apkibusiu mažais, kietais „rutuliukais“.
Derliaus nuėmimas ir laikymas
Briuseliniai kopūstai yra vėlyvi daržo gyventojai – derliaus sulauksime tik rudens pabaigoje. Kaime sakydavo: „Jei nori žiemą žalią sriubą – palauk, kol šalna kopūstą pakutens.“ Ir tai tiesa – pirmosios šalnos jų skonį net pagerina.
Kada rinkti derlių
Derlius paprastai pradedamas imti spalio–lapkričio mėnesiais. Mažos gūželės skinamos nuo stiebo palaipsniui, pradedant nuo apačios. Optimalus jų dydis – apie 2–4 cm skersmens. Jei paliksime per ilgai, jos gali suminkštėti arba prarasti skonį.
Kaip nuimti
Galvutes geriausia skinti rankomis arba naudoti mažas žirkles. Jei norite greitesnio derliaus nuėmimo, galima nupjauti visą stiebą ir laikyti jį šaltai – taip kopūstėliai bus naudojami palaipsniui.
Laikymo sąlygos
- Šaldytuve: švieži briuseliniai kopūstai išsilaiko 1–2 savaites.
- Šaldiklyje: prieš užšaldant reikia trumpai apvirti (blanširuoti) – taip jie išsilaiko iki 10–12 mėnesių.
- Rūsyje: jei laikomi ant stiebo, vėsioje ir drėgnoje patalpoje, gali išsilaikyti iki 1,5 mėnesio.
Trumpai tariant, briuselinius kopūstus galima rinkti beveik iki žiemos, o tinkamai laikant – turėti jų visus metus.
Privalumai ir trūkumai
Kaip ir kiekvienas augalas, briuseliniai kopūstai turi savo pliusų ir minusų. Senoliai mėgdavo sakyti: „Kiekvienas daržovės lapas turi ir saulės, ir šešėlio.“ Tad pasižiūrėkime, kuo šie kopūstai džiugina, o kur reikia kantrybės.
- Labai maistingi – daug vitamino C, K, folio rūgšties ir skaidulų.
- Atsparūs šalčiui – gali derėti net po pirmųjų šalnų.
- Ilgai duoda derlių, galima skinti palaipsniui.
- Tinka šaldymui ir ilgalaikiam laikymui.
- Universalūs virtuvėje – tinka sriuboms, troškiniams, kepimui.
- Ilgas vegetacijos laikotarpis (120–180 dienų) – reikia kantrybės.
- Reikalauja gero dirvos paruošimo ir pakankamos priežiūros.
- Per daug azoto – užauga lapai, bet ne gūželės.
- Ne visi mėgsta šiek tiek kartoką jų skonį.
