Pamenu, kai pirmą kartą pamačiau aukštąją araukariją – ji atrodė visai ne kaip įprasta eglė ar pušis. Šakos išsidėsčiusios tarsi tobulais aukštais, o visas augalas primena mažą, labai tvarkingą Kalėdų eglutę. Ne veltui daug kas ją taip ir vadina – kambarine eglute. Tačiau iš tikrųjų tai visai kitoks, labai senas augalas, kuris Žemėje augo dar tuo metu, kai čia vaikščiojo dinozaurai.
Aukštoji araukarija (Araucaria heterophylla) kilusi iš Norfolko salos Ramiajame vandenyne, kur ji gali užaugti net iki 50–60 metrų aukščio. Žinoma, namuose ji tokio dydžio nepasiekia, tačiau vis tiek išlieka labai dekoratyvus ir ilgaamžis augalas. Tinkamai prižiūrima araukarija gali augti dešimtmečius ir tapti tikra namų puošmena.
| Aukštosios araukarijos savybės | |
|---|---|
| Botaninis pavadinimas | Araucaria heterophylla |
| Kilmė | Norfolko sala, Ramusis vandenynas |
| Augalų tipas | Spygliuotis medis |
| Aukštis namuose | 1–2 m |
| Aukštis gamtoje | iki 60 m |
| Augimo tempas | Lėtas |
| Gyvenimo trukmė | Kelios dešimtys metų |
| Augimo vieta | Dažniausiai auginama kaip kambarinis augalas |
Kur geriausia auginti aukštąją araukariją
Pamenu, kaip vienas pažįstamas parsinešė araukariją ir pastatė ją tiesiai prie radiatoriaus. Po kelių mėnesių medis pradėjo gelsti ir mesti spyglius. Tada paaiškėjo paprasta tiesa – šis augalas nemėgsta karščio ir sausų patalpų.
Araukarija geriausiai jaučiasi šviesioje, bet ne per karštoje vietoje. Tai augalas, kuris mėgsta daug šviesos, tačiau tiesioginė saulė gali nudeginti jaunus spyglius.
Idealios sąlygos:
- ryški, bet išsklaidyta šviesa
- vėsesnė patalpa (16–22 °C)
- atokiau nuo radiatorių
- pakankama oro drėgmė
Jei araukarija laikoma labai šiltoje patalpoje, ji gali pradėti augti netaisyklingai – šakos išsikraipo, o medis praranda savo gražią formą.
Kokia dirva ir vazonas tinkamiausi araukarijai
Pamenu, kaip vieną kartą bandžiau persodinti araukariją į pirmą pasitaikiusį universalų žemių mišinį. Iš pradžių viskas atrodė gerai, bet po kelių mėnesių pastebėjau, kad spygliukai pradeda džiūti. Vėliau sužinojau, kad šiam augalui labai svarbi lengva ir gerai drenuota dirva. Jei žemė per sunki arba nuolat drėgna, šaknys gali pradėti pūti.
Araukarija nėra labai reikli, tačiau jos šaknys jautrios vandens pertekliui. Todėl svarbiausia – geras drenažas ir puri dirva, kuri leidžia šaknims kvėpuoti.
Tinkamiausia dirva araukarijai
| Dirvos savybė | Kokia turėtų būti | Kodėl svarbu |
|---|---|---|
| Dirvos struktūra | Lengva ir puri | Leidžia šaknims gauti pakankamai oro |
| Drenažas | Gerai praleidžiantis vandenį | Apsaugo nuo šaknų puvinio |
| Rūgštingumas (pH) | Šiek tiek rūgšti arba neutrali | Tokioje dirvoje augalas geriau įsisavina maistines medžiagas |
| Organinės medžiagos | Kompostas arba durpės | Padeda išlaikyti drėgmę ir maitina augalą |
| Drenažo sluoksnis | Keramzitas arba žvyras vazono dugne | Neleidžia vandeniui kauptis prie šaknų |
Koks vazonas geriausias araukarijai
Dar viena dažna klaida – per didelis vazonas. Araukarija auga gana lėtai, todėl per didelė talpa gali sukelti drėgmės perteklių dirvoje.
Geriausia rinktis:
- vidutinio dydžio vazoną su skylėmis dugne
- stabilų ir sunkesnį vazoną (medis auga aukštyn)
- ne per didelį – tik šiek tiek didesnį nei šaknų gumulas
Paprastai araukarija persodinama kas 2–3 metus, kai šaknys pradeda užpildyti visą vazoną.
Senesni sodininkai dažnai sako paprastai: jei augalas dar turi vietos vazone, geriau jo be reikalo netrikdyti. Araukarija mėgsta stabilumą ir ne visada gerai reaguoja į dažną persodinimą.
Aukštosios araukarijos laistymas ir drėgmė
Pamenu, kai viena pažįstama pasiskundė, kad jos araukarija pradėjo mesti šakeles. Ji sakė: „Laistau ją dažnai, kad tik nepradžiūtų.“ Bet kaip tik čia ir buvo problema. Araukarija nemėgsta nei visiškos sausros, nei per didelės drėgmės. Šiam augalui svarbiausia pusiausvyra.
Gamtoje araukarijos auga vietose, kur dirva drėgna, bet vanduo neužsistovi. Todėl ir namuose reikia stengtis sudaryti panašias sąlygas – žemė turi būti šiek tiek drėgna, bet ne šlapia.
Kaip teisingai laistyti araukariją
| Laikotarpis | Laistymo dažnis | Pastabos |
|---|---|---|
| Pavasaris | 1–2 kartus per savaitę | Prasideda aktyvus augimas |
| Vasara | 2 kartus per savaitę | Dirva turi būti nuolat šiek tiek drėgna |
| Ruduo | 1 kartą per savaitę | Augimas pradeda lėtėti |
| Žiema | Kas 10–14 dienų | Augalas ilsisi, reikia mažiau vandens |
Oro drėgmė – dažnai pamirštamas dalykas
Araukarija kilusi iš vietovių, kur oras gana drėgnas. Todėl sausas patalpų oras, ypač žiemą, gali būti viena dažniausių problemų.
Kad augalas jaustųsi geriau, galima:
- kartais apipurkšti spyglius vandeniu
- šalia vazono pastatyti indą su vandeniu
- laikyti augalą toliau nuo radiatorių
Pamenu, kaip močiutė sakydavo apie spygliuočius: „Jiems reikia ne tik vandens žemėje, bet ir oro drėgmės.“ Ir iš tikrųjų – araukarija daug gražiau atrodo, kai oras patalpoje nėra per sausas.
Aukštosios araukarijos priežiūra ir dažniausios klaidos
Pamenu, kaip vienas pažįstamas nusipirko mažą araukariją prieš Kalėdas – ji atrodė kaip tobula mini eglutė. Bet po kelių mėnesių medis pradėjo mesti šakeles. Paaiškėjo, kad augalas stovėjo šalia radiatoriaus ir buvo laistomas beveik kasdien. Araukarija nėra labai kaprizinga, tačiau ji nemėgsta staigių pokyčių ir netinkamų sąlygų.
Dažniausiai problemos atsiranda dėl kelių paprastų priežasčių: per sauso oro, per gausaus laistymo arba per šiltos patalpos. Šis augalas labiausiai mėgsta vėsesnę, šviesią ir drėgnesnę aplinką.
Dažniausios araukarijos problemos ir jų sprendimai
| Problema | Galima priežastis | Kaip išspręsti |
|---|---|---|
| Gelsta spygliukai | Per sausas oras arba per daug saulės | Padidinti oro drėgmę, patraukti augalą nuo tiesioginės saulės |
| Krenta šakelės | Per dažnas laistymas arba šaknų puvinys | Leisti dirvai šiek tiek pradžiūti tarp laistymų |
| Augimas sustojo | Per mažai šviesos | Perkelti augalą į šviesesnę vietą |
| Šakos išsikraipo | Šviesa krenta tik iš vienos pusės | Retkarčiais pasukti augalą |
| Ruduoja spyglių galiukai | Sausas oras arba per šilta patalpa | Apipurkšti vandeniu ir laikyti vėsesnėje vietoje |
Kaip sakydavo mano močiutė apie spygliuočius: „Jei medis jaučiasi gerai – jis pats pasako savo spalva.“ Jei araukarijos spygliai ryškiai žali ir šakos auga tvarkingai sluoksniais, vadinasi augalas jaučiasi puikiai.
Aukštosios araukarijos privalumai ir trūkumai
Aukštoji araukarija yra vienas iš tų augalų, kurie iš karto patraukia dėmesį. Tvarkinga piramidės forma, švelniai žali spygliai ir simetriškai išsidėsčiusios šakos suteikia augalui išskirtinį dekoratyvumą. Dėl to ji dažnai vadinama kambarine eglute ir neretai tampa pagrindiniu interjero akcentu.
Tačiau prieš renkantis šį augalą verta žinoti ne tik jo privalumus, bet ir tam tikrus iššūkius. Araukarija nėra labai sudėtinga prižiūrėti, tačiau ji mėgsta stabilias sąlygas ir nemėgsta didelių priežiūros klaidų.
- Labai dekoratyvus augalas, primenantis mažą eglę.
- Ilgaamžis – gali augti dešimtmečius.
- Lėtai auga, todėl nereikia dažnai persodinti.
- Puikiai tinka interjerui ir šventiniam dekorui.
- Lengvai prižiūrimas, jei sudaromos tinkamos sąlygos.
- Nemėgsta karšto ir labai sauso patalpų oro.
- Jautri perlaistymui.
- Blogai toleruoja dažną persodinimą.
- Augant reikia vis daugiau vietos.
