Pamenu, kaip dar vaikystėje ant palangės stovėjo mamos gėlės – pelargonijos, fikusai, net citrina. Atrodė, viskas gražu, kol vieną dieną lapai pradėjo blizgėti, suktis, o pirštai po prisilietimo liko lipnūs. Mama tik atsiduso: „Na va, amarai atkeliavo.“ Kambarinių gėlių amarai – labai dažna problema, ypač kai augalai auga šiltuose, ramiuose namuose be natūralių priešų.
Didžiausia bėda ta, kad amarai namuose plinta dar greičiau nei lauke. Jie neturi nei lietaus, nei vėjo, nei vabzdžių, kurie juos naikintų. Todėl svarbu laiku atpažinti amarus, suprasti, iš kur jie atsirado, ir pasirinkti tinkamus naikinimo būdus, pritaikytus būtent namų sąlygoms.
Kaip atpažinti amarus ant kambarinių gėlių
Kambarinių gėlių amarai dažniausiai išlenda tada, kai augalas jau kurį laiką „kenčia tyliai“. Iš pradžių atrodo, kad gėlė tiesiog nebe tokia vešli, lapai kažkokie suglebę, bet tik geriau įsižiūrėjęs pamatai, kur slypi bėda. Kaip sakydavo seniau: „Jei lapas blizga – ne nuo grožio.“
Pats pirmas ženklas – lipnūs lapai ir stiebai. Prisilietus pirštai lieka tarsi patepti sirupu. Tai amarų išskiriama medaus rasa, kuri namuose dar labiau pastebima, nes lieka ant palangių, vazonų kraštų ar net grindų.
Antras labai aiškus požymis – susisukę, deformuoti lapai. Ypač tai matyti ant jaunų ūglių. Lapai ne tik raitosi, bet ir nebeauga normaliai, tampa trapūs. Žiedpumpuriai gali visai neišsiskleisti arba nukristi dar neprasiskleidę.
Trečias signalas – patys amarai, kuriuos dažnai pamatysi tik apvertęs lapą. Jie būna žali, juodi, pilkšvi ar net balsvi, susitelkę grupelėmis. Namuose jie nebijo nei vėjo, nei lietaus, todėl laikosi labai tvirtai.
Galiausiai – skruzdėlės, nors tai rečiau pasitaiko butuose. Jei gyveni name ar pirmame aukšte ir matai skruzdėles ant palangės – beveik garantuota, kad kažkur netoliese „ganosi“ amarai.
Tipiški amarų požymiai namų sąlygomis
| Požymis | Ką pastebėsi praktiškai |
|---|---|
| Lipnūs lapai | Medaus rasa ant augalo ir aplink jį |
| Susisukę ūgliai | Jauni lapai nebeauga normaliai |
| Matomi vabzdžiai | Smulkūs amarai lapų apačioje |
| Neatsiveriantys žiedai | Pumpurai nudžiūsta dar neprasiskleidę |
Natūralūs būdai, kaip išnaikinti amarus ant kambarinių gėlių
Namuose visada norisi pradėti nuo švelnesnių sprendimų. Ir tai logiška – čia nėra lietaus, kuris nuplautų purškalus, nėra vėjo, o augalai dažnai stovi šalia mūsų kasdienės erdvės. Iš patirties galiu pasakyti: jei amarai pastebėti laiku, natūralūs būdai namuose veikia net geriau nei lauke.
Muiluotas vanduo
Ūkiško muilo tirpalas – vienas patikimiausių sprendimų kambarinėms gėlėms. Jis ardo amarų kūno paviršių, todėl jie greitai žūva. Purškiu ne tik lapų viršų, bet ypač apačią ir jaunus ūglius.
Rankinis nuvalymas
Jei amarų dar nedaug, juos galima tiesiog nuvalyti drėgna šluoste ar vatos diskeliu. Tai ypač veiksminga stambialapiams augalams – fikusams, monsteroms, hibiskams.
Česnako arba svogūno nuoviras
Aitrus kvapas amarams itin nemalonus. Toks purškimas nekenkia augalui, bet padeda nutraukti amarų plitimą. Kvapas namuose trumpalaikis, bet rezultatas dažnai jaučiamas greitai.
Reguliarus praplovimas po dušu
Kartą per savaitę augalą galima atsargiai perlieti drungnu vandeniu. Tai nenužudo visų amarų, bet nuolat mažina jų kiekį ir neleidžia kolonijai atsikurti.
Kada ir kaip naudoti insekticidus kambarinėms gėlėms
Būna momentų, kai visi „švelnūs“ bandymai jau išbandyti, o amarai vis tiek grįžta. Tokiais atvejais namuose insekticidai nėra blogis, jei jie parinkti teisingai ir naudojami atsakingai. Kaip sakydavo seniau: „Jei piktžolė nepasiduoda – reikia imti rimčiau.“
Svarbiausia taisyklė – rinktis tik kambarinėms gėlėms tinkamas priemones ir laikytis nurodymų. Čia nereikia stiprių, lauko sąlygoms skirtų preparatų.
Insekticidai, tinkami naudoti namų sąlygomis
| Priemonės tipas | Kuo naudinga namuose |
|---|---|
| Kontaktiniai purškalai | Veikia iš karto, tinka pavieniams augalams |
| Sisteminiai insekticidai | Veikia per augalo sultis, apsauga ilgesnė |
| Natūralūs insekticidiniai purškalai | Mažesnis kvapas, saugesni gyvenamosiose patalpose |
Kaip purkšti, kad nepakenktum nei sau, nei augalui
Purškiant namuose svarbiausia ne skubėjimas, o tvarka. Augalus visada purškiu vakare, kai jie negauna tiesioginės saulės. Jei įmanoma – pernešu į vonią ar balkoną, kad preparatas nepatektų ant baldų ar palangių.
Po purškimo patalpą pravėdinu, o augalą palieku ramybėje bent parą. Dažniausiai pakanka vieno purškimo, bet jei amarai buvo įsisenėję, po 7–10 dienų procedūrą galima pakartoti.
Iš savo patirties pasakysiu atvirai – teisingai parinktas insekticidas namuose dažnai sutaupo daugiau nervų nei nuolatinis purškimas „iš eilės“.
Amarų naikinimo kambarinėse gėlėse privalumai ir trūkumai
Kambarinių gėlių amarai – tai ne problema, kuri „praeina savaime“. Šiltoje, ramioje namų aplinkoje jie dauginasi labai greitai ir gali per trumpą laiką apnikti ne vieną, o kelis augalus. Todėl sprendimas juos naikinti dažniausiai yra būtinas, o ne pasirinkimas.
Vis dėlto svarbu suprasti, kad kiekvienas naikinimo būdas – tiek natūralus, tiek cheminis – turi savo privalumų ir tam tikrų ribojimų. Vienais atvejais pakanka švelnių priemonių ir kantrybės, kitais – tenka imtis greitesnių ir efektyvesnių sprendimų, ypač kai augalas jau silpsta.
