Spygliuočių kenkėjai: pušų ir dekoratyvinių spygliuočių kenkėjai

Spygliuočiai sode dažnai atrodo kaip ramybės simbolis. Pušys, eglės, tujos, kadagiai, kėniai ar dekoratyvinės spygliuočių formos visus metus palaiko žalią vaizdą, suteikia struktūros ir atrodo gana patikimai. Bet kai spygliai pradeda ruduoti, ūgliai džiūsta, ant žievės pasirodo sakai ar smulkios skylutės, tampa aišku, kad net ir spygliuotis nėra geležinis.

Spygliuočių kenkėjai gali būti labai skirtingi. Vieni siurbia sultis iš jaunų ūglių, kiti graužia spyglius, treti slepiasi po žieve, o ketvirti pažeidžia šaknis. Todėl vien pamačius rudą šaką dar neįmanoma pasakyti, kas tiksliai nutiko. Reikia apžiūrėti spyglius, šakeles, kamieną, žievę, sakų tekėjimą ir net dirvą aplink augalą.

Dažniausiai kenkėjai puola nusilpusius spygliuočius. Jei pušis ilgai kentėjo nuo sausros, dekoratyvinė tuja pasodinta į užmirkusią žemę, o kadagys auga per tankiai ir be oro judėjimo, kenkėjams kelias jau paruoštas. Kaip kaime sakydavo: „Kur medis vargsta, ten ir bėda greičiau kelią randa.“ Todėl spygliuočių apsauga prasideda ne nuo purškimo, o nuo teisingos vietos ir priežiūros.

Kodėl spygliuočiai tampa jautrūs kenkėjams

Pirma priežastis – sausra. Pušys dažnai laikomos sausrai pakantesnėmis, bet jaunos pušaitės, neseniai pasodintos tujos, kėniai ar dekoratyviniai spygliuočiai per ilgas sausras gali labai nusilpti. Kai augalas neturi pakankamai vandens, jis prasčiau atsigauna, spygliai ruduoja, o kenkėjai lengviau įsitaiso.

Antra priežastis – užmirkimas. Spygliuočiai nemėgsta, kai šaknys ilgai stovi vandenyje. Užmirkusioje dirvoje šaknims trūksta oro, augalas pradeda silpti, o tada jį gali pulti tiek kenkėjai, tiek ligos. Ypač jautrūs gali būti dekoratyviniai spygliuočiai, pasodinti sunkioje molingoje žemėje be geresnio drenažo.

Trečia priežastis – per tankus sodinimas. Tujos gyvatvorėje, kadagiai, dekoratyvinės eglutės ar pušaitės dažnai susodinamos taip, kad pradžioje atrodo gražiai ir pilnai, bet po kelių metų augalai susispaudžia. Oras blogiau juda, šakos ilgiau būna drėgnos, o pasislėpusius kenkėjus sunkiau pastebėti.

Pušų kenkėjai, kuriuos verta pažinti

Pušys gali būti pažeidžiamos kelių tipų kenkėjų. Vieni graužia spyglius, kiti pažeidžia ūglius, o dar kiti slepiasi po žieve. Jei pušis pradeda ruduoti nuo šakų galų, verta apžiūrėti jaunus ūglius. Jei spygliai apgraužti ar praretėję, gali būti spyglius graužiančių lervų požymis.

Pušiniai pjūkleliai gali smarkiai apgraužti spyglius. Jų lervos dažnai maitinasi grupėmis, todėl pažeidimai gali būti gana ryškūs. Iš pradžių spygliai atrodo apgraužti, vėliau šakos netenka žalumo ir medis praranda dekoratyvumą. Jaunos pušys nuo tokio puolimo nukenčia labiau negu dideli, stiprūs medžiai.

Pavojingi ir po žieve gyvenantys kenkėjai. Jei ant pušies kamieno matyti sakų lašai, smulkios skylutės, žievės pakitimai ar byrančios išgraužos, reikia sunerimti. Tokie požymiai gali rodyti, kad kenkėjas jau dirba ne ant spyglių, o medžio viduje. Tokiais atvejais svarbu veikti greitai ir įvertinti, ar medis dar gali būti išsaugotas.

Dekoratyvinių spygliuočių kenkėjai sode

Dekoratyviniai spygliuočiai sode dažnai auginami ne dėl miško vaizdo, o dėl formos: rutulinės tujos, koloninės kadagių veislės, žemaūgės pušaitės, kėniai, dekoratyvinės eglutės. Todėl net nedidelis pažeidimas kartais labai matosi. Viena ruda šaka ant kompaktiško augalo gali atrodyti kaip dėmė ant naujos staltiesės.

Tujas ir kadagius dažnai vargina sultis siurbiantys kenkėjai. Tai gali būti amarai, skydamariai, erkutės. Jie pažeidžia jaunus ūglius, spygliškus lapelius ar šakeles, todėl augalas pamažu praranda spalvą, ruduoja, silpsta. Kartais ant šakelių galima pastebėti lipnių išskyrų, smulkių apnašų ar tarsi mažų skydelių.

Dekoratyvines eglutes ir kėnius gali pulti pjūkleliai, amarai, erkutės, skydamariai ar po žieve įsikuriantys kenkėjai. Jaunesni augalai jautresni, nes dar neturi stiprios šaknų sistemos ir greičiau reaguoja į sausras, karščius ar netinkamą dirvą.

Ypač svarbu reguliariai apžiūrėti tankius augalus iš vidaus. Iš išorės tuja ar kadagys gali atrodyti dar visai žalias, o viduje jau būti sausų šakelių, kenkėjų ar prastos oro apykaitos požymių. Jei krūmas toks tankus, kad rankos įkišti nesinori, vadinasi, ten labai patogu slėptis ne tik dulkėms.

Kaip atpažinti kenkėjus pagal spyglius, ūglius ir žievę

Spygliai pirmieji parodo, kad spygliuočiui kažkas nepatinka. Jei jie tampa blyškūs, pilkšvi, tarsi išsiurbti, gali būti erkučių ar kitų sultis siurbiančių kenkėjų požymis. Jei spygliai akivaizdžiai apgraužti, trumpėja, byra, verta ieškoti graužiančių lervų.

Ūglių džiūvimas gali rodyti tiek kenkėjus, tiek netinkamas sąlygas. Jei džiūsta tik šakų galai, verta apžiūrėti jaunus ūglius, ar nėra įsigraužimų, išgraužų, deformacijų. Jei džiūsta pavienės šakos, reikėtų patikrinti šakos pagrindą – ar nėra žievės pažeidimų, sakų, skylučių.

Žievė yra labai svarbi. Smulkios skylutės, byrančios pjuvenas primenančios išgraužos, sakų lašai ar atšokusi žievė gali rodyti rimtesnį kenkėjų puolimą. Tokie požymiai ypač svarbūs pušims ir eglėms. Jei po žieve gyvenantys kenkėjai stipriai pažeidžia kamieną, medis gali greitai nusilpti.

Dekoratyviniuose spygliuočiuose reikia žiūrėti ir į augalo vidų. Tankiose tujose ar kadagiuose kenkėjai gali slėptis ilgiau. Jei išorė dar žalia, o viduje pilna rudų šakelių, reikėtų įvertinti, ar tai natūralus senų šakelių džiūvimas, ar jau kenkėjų ir prastos priežiūros ženklas.

Kas slepiasi po žieve ir prie šaknų

Po žieve gyvenantys kenkėjai yra pavojingi todėl, kad jų ilgai nematyti. Kol jie dirba viduje, iš išorės medis dar gali atrodyti visai padoriai. Bet vėliau staiga pradeda ruduoti laja, šakos džiūsta, sakai teka, o žievėje matyti smulkios skylutės. Tada jau reikia reaguoti greitai.

Pušims ir eglėms pavojingi įvairūs žievę bei medieną pažeidžiantys kenkėjai. Jie dažniau puola nusilpusius medžius – po sausros, pažeistus, augančius netinkamoje vietoje. Todėl jei sode yra nudžiūvusių ar stipriai pažeistų spygliuočių, jų nereikėtų ilgai palikti šalia sveikų augalų.

Prie šaknų taip pat gali būti bėdų. Kai kurios lervos graužia šaknis, todėl augalas silpsta, nors viršuje kenkėjo nesimato. Jauni dekoratyviniai spygliuočiai nuo šaknų pažeidimų gali pradėti vysti, ruduoti, prastai augti. Tokiais atvejais svarbu ne tik apžiūrėti šakas, bet ir įvertinti dirvos būklę.

Ką daryti pastebėjus spygliuočių kenkėjus

Pirmiausia reikia įvertinti, kiek stipriai augalas pažeistas. Jei tai tik kelios ruduojančios šakelės ant tujos ar kadagio, galima jas iškirpti ir stebėti, ar pažeidimas neplinta. Jei ant pušies ar eglės kamieno matyti skylutės, sakai ir byrančios išgraužos, situacija rimtesnė – gali būti, kad kenkėjai jau įsitaisė po žieve.

Pažeistas šakas reikia pašalinti iki sveikos vietos. Nukirptų šakų nereikėtų palikti po augalu, nes jose gali likti kenkėjų ar ligų užkrato. Geriau išnešti iš sodo, o jei pažeidimas rimtas – sunaikinti. Čia tas pats kaip su supuvusiu obuoliu dėžėje: jei paliksi, greitai turėsi ne vieną bėdą, o visą kompaniją.

Jei kenkėjų mažai ir jie aiškiai matomi, galima pradėti nuo mechaninių priemonių: nuplauti, nupurtyti, pašalinti pažeistas vietas, pagerinti oro judėjimą. Tankius dekoratyvinius spygliuočius verta prasklaidyti ir apžiūrėti iš vidaus. Kartais ten slepiasi daugiau problemų negu išorėje matyti.

Jeigu kenkėjai plinta greitai arba pažeisti vertingi augalai, reikia rinktis tikslines augalų apsaugos priemones pagal konkretų kenkėją. Nereikėtų purkšti „nuo visko“, nes tai dažnai neduoda gero rezultato. Erkutėms, skydamariams, amarams ar po žieve gyvenantiems kenkėjams reikalingi skirtingi sprendimai.

Prevencija: kaip sustiprinti pušis ir dekoratyvinius spygliuočius

Geriausia apsauga nuo spygliuočių kenkėjų yra stiprus augalas. Jei pušis, tuja, kadagys ar dekoratyvinė eglė auga tinkamoje vietoje, gauna pakankamai drėgmės ir nėra nuolat žalojama, ji daug geriau atsilaiko. Kenkėjai dažniau įsitaiso ten, kur augalas jau silpnas.

Jaunus spygliuočius per sausras verta laistyti. Ypač pirmus kelerius metus po pasodinimo. Trumpas pašlakstymas paviršiuje mažai padeda. Geriau palaistyti rečiau, bet gausiau, kad vanduo pasiektų šaknis. Mulčias aplink augalą padeda išlaikyti drėgmę, bet jo nereikia pilti prie pat kamieno.

Svarbu saugoti žievę. Trimeriai, žoliapjovės, kastuvai ir net per stipriai pririšti kuolai gali pažeisti kamieną. Per žaizdas augalas silpsta, o kenkėjams lengviau įsikurti. Kartais kenkėjų bėda prasideda nuo visai žemiško dalyko – nuo vieno neatsargaus mosto trimeriu.

Taip pat nereikėtų šalia sveikų spygliuočių ilgai laikyti pažeistos medienos, sausų šakų ar užpultų rąstų. Tokia mediena gali tapti kenkėjų veisimosi vieta. Jei medis jau stipriai pažeistas ir jame įsitaisę po žieve gyvenantys kenkėjai, jį reikia tvarkyti atsakingai.

Dažniausios klaidos prižiūrint spygliuočius

Viena klaida – manyti, kad spygliuočiams nieko nereikia. Taip, jie atrodo ištvermingi, bet jauni augalai be vandens per sausrą gali labai nukentėti. O nusilpęs augalas yra lengvas taikinys kenkėjams.

Kita klaida – per tankus sodinimas. Iš pradžių visi nori greito vaizdo, todėl tujos, kadagiai ar eglutės susodinami tankiai. Po kelerių metų augalai susispaudžia, vidus džiūsta, oro mažai, o kenkėjų pastebėti sunku. Grožis trumpam, problemos ilgam.

Trečia klaida – aklai purkšti nežinant kenkėjo. Jei nežinome, kas pažeidžia augalą, priemonė gali būti neveiksminga. Reikia bent apytiksliai suprasti, ar tai erkutės, amarai, skydamariai, graužiančios lervos ar po žieve gyvenantys kenkėjai.

Ketvirta klaida – palikti užpultas šakas ir medieną sode. Jei kenkėjai jau įsitaisė, pažeistas dalis reikia pašalinti ir nelaikyti šalia sveikų augalų. Kitaip sode paliekame ne šiukšles, o problemos sandėlį.

Kai spygliai perspėja pirmi

Spygliuočių kenkėjai dažnai pasirodo ne iš karto visu gražumu. Iš pradžių matome tik blyškėjančius spyglius, ruduojančią šakelę, lipnias išskyras, sakus ar mažas skylutes žievėje. Jei šiuos ženklus pastebime anksti, dar galima sumažinti žalą ir apsaugoti kitus augalus.

Svarbiausia suprasti, kur yra problema: ant spyglių, ūgliuose, po žieve ar prie šaknų. Pušų ir dekoratyvinių spygliuočių kenkėjai skiriasi, todėl ir priemonės turi būti taiklios. O geriausia apsauga vis tiek prasideda nuo stipraus augalo – tinkamos vietos, laistymo per sausras, neužmirkusios dirvos, mulčio ir reguliarios apžiūros. Sveikas spygliuotis nėra nepažeidžiamas, bet jis turi daugiau jėgų atsilaikyti.

Dažniausiai užduodami klausimai apie spygliuočių kenkėjus