Amarilis – vienas įspūdingiausių svogūninių augalų, kuriuos galime auginti namuose. Kai jis pražysta, atrodo, kad ant palangės pastatėte tropinę gėlę – didžiuliai, 20 cm skersmens žiedai tiesiog prikausto žvilgsnį. Bet tiesa tokia: šis augalas turi aiškias taisykles. Jei jų laikotės – žydės kasmet. Jei ignoruojate – augins tik lapus.
Per daugelį metų esu auginęs dešimtis amarilių – nuo paprastų raudonų iki įspūdingų dryžuotų veislių. Ir galiu pasakyti labai paprastai: amarilio sėkmė slypi ne trąšose ir ne stebuklinguose mišiniuose. Viskas prasideda nuo teisingo sodinimo ir supratimo, kad jam būtinas ramybės periodas.
| Amarilio (Hippeastrum) savybės | |
|---|---|
| Botaninis pavadinimas | Hippeastrum spp. |
| Augalo tipas | Daugiametis svogūninis augalas |
| Kilmė | Pietų Amerika |
| Aukštis žydėjimo metu | 40–70 cm |
| Svogūno dydis | 6–12 cm (kuo didesnis – tuo daugiau žiedų) |
| Auginimo vieta | Vazonuose patalpose, vasarą galima auginti lauke |
| Gyvavimo trukmė | 10 ir daugiau metų tinkamai prižiūrint |
| Žydėjimo ypatumai | |
|---|---|
| Žydėjimo laikas | Žiema–ankstyvas pavasaris (valdoma ramybės periodu) |
| Žiedų skaičius | 2–6 žiedai ant vieno žiedstiebio |
| Žiedų dydis | 15–25 cm skersmens |
| Spalvos | Raudona, balta, rožinė, dryžuota, dvispalvė |
| Žydėjimo trukmė | 2–4 savaitės |
| Žydėjimo sąlyga | Būtinas 8–10 savaičių ramybės periodas |
Kas iš tikrųjų yra amarilis?
Čia verta trumpam sustoti. Tai, ką Lietuvoje vadiname amariliu, botaniškai dažniausiai yra Hippeastrum, o ne tikrasis Amaryllis belladonna. Skirtumas nėra tik pavadinime.
Tikrasis amarilis kilęs iš Pietų Afrikos ir žydi rudenį, dažnai be lapų. O mūsų namuose auginamas hippeastrumas kilęs iš Pietų Amerikos ir dažniausiai žydi žiemą arba ankstyvą pavasarį.
Kodėl tai svarbu praktiškai?
Nes jo augimo ciklas aiškus:
- Žydėjimas
- Lapų augimas ir energijos kaupimas
- Ramybės periodas
- Naujas žydėjimas
Jei praleidžiate trečią etapą – ramybę – ketvirto tiesiog nebus.
Per savo praktiką galiu pasakyti labai tiesiai: jei amarilis nežydi, 90 % atvejų jis tiesiog nebuvo išleistas pailsėti. Ir čia mes patys kalti – per ilgai laistome, per ilgai tręšiame, per ilgai „glostome“.

Amarilio sodinimas vazone: nuo svogūno iki pirmųjų žiedų
Jei reikėtų išskirti vieną etapą, kuris nulemia visą tolimesnį rezultatą, tai būtų sodinimas. Atrodo paprasta – turi svogūną, įdedi į žemę ir lauki. Tačiau amarilis atleidžia nedaug klaidų. Jei pradžioje persistengsite su vandeniu ar parinksite netinkamą vazoną, žiedų galite taip ir nesulaukti.
Kada sodinti amarilį?
Amarilio žydėjimą galima planuoti. Jei svogūnas jau turėjo 8–10 savaičių ramybės periodą sausoje ir vėsioje vietoje, sodinti galite tada, kai norite pradėti augimo ciklą. Nuo pasodinimo iki žydėjimo dažniausiai praeina apie 6–8 savaitės.
Iš savo patirties galiu pasakyti – jei noriu žiedų žiemą, sodinu lapkritį ar gruodį. Jei noriu žydėjimo ankstyvą pavasarį, sodinu sausį ar vasarį. Amarilis šiuo atveju gana paklusnus, jei tik laikotės ciklo.
Koks vazonas tinkamiausias?
Viena dažniausių klaidų – per didelis vazonas. Amarilis geriausiai žydi tada, kai jaučia nedidelę „ankštumą“. Tarp svogūno ir vazono sienelės pakanka vos kelių centimetrų tarpo. Per didelėje talpoje augalas pirmiausia stiprins šaknų sistemą, o ne formuos žiedstiebį.
Taip pat svarbus stabilumas. Žydėjimo metu stiebas gali siekti 60–70 cm aukštį, o žiedai sunkūs. Lengvas plastikinis vazonas gali tiesiog apvirsti. Todėl dažniau renkuosi molinį ar keraminį, su drenažo skylėmis.
Koks substratas geriausias?
Amarilis nepakenčia užmirkimo. Jei šaknys ilgiau stovi šlapioje žemėje, svogūnas pradeda pūti, o tai jau beveik negrįžtamas procesas.
Naudoju purų, laidų vandeniui substratą žydintiems augalams ir įmaišau šiek tiek perlito arba smulkaus keramzito. Dirva turi būti lengva, ne per sunki ir ne per daug suspausta. Jei suspausite žemę aplink svogūną per stipriai, šaknims bus sunkiau vystytis.
Kaip giliai sodinti svogūną?
Svarbu neužkasti viso svogūno. Viršutinė jo dalis turi likti matoma. Apie trečdalis svogūno lieka virš substrato, o likusi dalis – po žeme. Tai ne tik sumažina puvinio riziką, bet ir leidžia lengviau stebėti augimo procesą.
Pirmasis laistymas
Čia dažnai suveikia noras „pasirūpinti“. Tačiau amariliui pradžioje reikia labai mažai vandens. Pasodinęs tik lengvai sudrėkinu žemę. Toliau laukiu, kol pasirodys žiedstiebis arba aiškūs augimo požymiai. Jei pradėsite gausiai laistyti iškart, svogūnas gali pradėti minkštėti ir pūti.
Per tiek metų supratau vieną paprastą taisyklę – geriau per mažai nei per daug. Amarilis kur kas lengviau atleidžia trumpą sausros periodą nei perteklinę drėgmę.
Amarilio priežiūra vazone: šviesa, laistymas ir tręšimas
Kai tik pasirodo žiedstiebis, amarilis pereina į aktyvią fazę. Šiuo metu jam svarbiausia – šviesa ir saikinga, bet reguliari priežiūra. Jei šiame etape persistengsite arba, priešingai, apleisite, kitų metų žydėjimas gali būti silpnas.
Šviesa – be kompromisų
Amarilis mėgsta labai šviesią vietą. Aš jį laikau ant pietinės arba pietvakarinės palangės. Jei šviesos per mažai, stiebas ištįsta, tampa silpnas ir gali net išlinkti.
Svarbu kartkartėmis pasukti vazoną, nes stiebas linksta į šviesą. Jei to nedarysite, augalas gali augti kreivai.
Žiemą, kai dienos trumpos, natūralios šviesos kartais nepakanka. Tokiu atveju papildomas apšvietimas tikrai padeda, ypač jei norite tvirto ir kompaktiško žiedstiebio.
Laistymas – augimo fazėje jau kitaip
Kai matosi aiškus augimas, laistymo režimas keičiasi. Žemė turi būti šiek tiek drėgna, bet niekada šlapia. Aš laistau tik tada, kai viršutinis substrato sluoksnis pradeda džiūti.
Vandens nepilu tiesiai ant svogūno. Laistau aplink kraštus, kad drėgmė pasiektų šaknis, bet nesikauptų prie kaklelio. Tai paprasta detalė, bet ji gali išgelbėti nuo puvinio.
Po žydėjimo daugelis padaro klaidą – sumažina priežiūrą. Tačiau būtent tada prasideda svarbiausias etapas.
Tręšimas – investicija į kitų metų žiedus
Kol amarilis žydi, tręšti nebūtina. Bet kai žiedai nuvysta ir pradeda augti lapai, prasideda energijos kaupimo fazė.
Lapų augimo metu aš tręšiu kas dvi savaites skystomis trąšomis žydintiems augalams. Svarbu, kad trąšose būtų pakankamai kalio ir fosforo, nes būtent jie atsakingi už būsimo žydėjimo formavimą.
Kuo sveikesni ir stipresni lapai vasaros metu, tuo įspūdingesnis bus žydėjimas kitą sezoną. Čia veikia labai aiški taisyklė – lapai maitina svogūną, o svogūnas maitina žiedus.

Amarilio persodinimas: kada ir kaip tai daryti teisingai
Amarilis nemėgsta būti dažnai judinamas. Jei vazonas tinkamo dydžio, jis gali augti toje pačioje vietoje 2–3 metus be jokio streso. Tačiau ateina momentas, kai persodinimas tampa būtinas.
Kada jau laikas persodinti?
Aš sprendžiu pagal tris požymius. Pirmas – šaknys pradeda lįsti per drenažo skyles. Antras – svogūnas akivaizdžiai padidėjęs ir beveik remiasi į vazono sieneles. Trečias – susiformuoja keli „vaikučiai“, kurie pradeda konkuruoti dėl vietos.
Geriausias metas persodinti – po ramybės periodo, prieš pradedant naują augimo ciklą. Tada augalas mažiausiai patiria streso.
Kaip persodinti, kad nepakenktume?
Išėmęs svogūną pirmiausia apžiūriu šaknis. Jei randu minkštų, patamsėjusių vietų, jas pašalinu steriliu įrankiu. Sveikos šaknys turi būti tvirtos, šviesios.
Jei yra atžalų, jas galima atskirti. Tačiau neskubu to daryti, jei jos dar mažos. Mažus „vaikučius“ palieku, kol jie pasiekia bent kelių centimetrų skersmenį. Per anksti atskyrus, jie silpnai vystosi.
Persodinant laikau tą pačią taisyklę – viršutinė svogūno dalis lieka virš žemės. Substratas turi būti šviežias, purus ir laidus vandeniui.
Po persodinimo nelaistau gausiai. Duodu augalui kelias dienas prisitaikyti, tik lengvai sudrėkinu dirvą.
Amarilio auginimas lauke vasarą
Daugelis nežino, kad amarilis puikiai jaučiasi lauke šiltuoju sezonu. Ir galiu pasakyti iš savo patirties – vasara lauke dažnai lemia kur kas stipresnį kitų metų žydėjimą.
Kada išnešti į lauką?
Amarilį į lauką išnešu tik tada, kai nebėra šalnų pavojaus. Paprastai tai gegužės pabaiga arba birželio pradžia. Temperatūra naktimis turi būti stabili ir nebekristi žemiau 10 °C.
Iš pradžių laikau pusiau pavėsyje, kad lapai neprisviltų. Po savaitės ar dviejų galima perkelti į šviesesnę vietą.
Sodinti į gruntą ar palikti vazone?
Esu bandęs abu variantus. Patogiau palikti vazone – rudenį paprasčiau sugrąžinti į patalpas. Tačiau pasodintas į gruntą amarilis dažnai užaugina stipresnius lapus, nes turi daugiau vietos šaknims.
Svarbiausia – gera drenažo sistema. Jei vasara lietinga ir dirva sunkesnė, svogūnas gali pradėti pūti.
Laistymas ir priežiūra lauke
Lauke augantis amarilis paprastai gauna pakankamai lietaus, bet sausros metu reikia papildomai palaistyti. Tręšimą tęsiu iki rugpjūčio pabaigos. Nuo rugsėjo jau leidžiu augalui palaipsniui ruoštis ramybei.
Ramybės periodas: svarbiausias etapas žydėjimui
Jei reikėtų išskirti vieną paslaptį, kuri garantuoja žydėjimą – tai ramybės periodas. Be jo amarilis gali auginti lapus metų metus, bet žiedų taip ir nesulauksite.
Kada pradėti ramybės laikotarpį?
Rugsėjo pabaigoje ar spalį nustojų tręšti ir palaipsniui mažinu laistymą. Lapai pradeda gelsti – tai normalu. Nereikia panikuoti.
Kai lapai visiškai nudžiūsta, juos pašalinu ir vazoną pernešu į vėsesnę, tamsesnę vietą. Temperatūra turėtų būti apie 10–15 °C.
Kiek laiko turi ilsėtis?
Mažiausiai 8 savaites. Idealu – 10 savaičių. Per šį laiką nelaistau arba tik minimaliai sudrėkinu, kad svogūnas visiškai neišdžiūtų.
Po poilsio laikotarpio pernešu į šviesą, pradedu laistyti – ir ciklas prasideda iš naujo.

Amarilio ligos ir problemos
Per metus esu gavęs turbūt šimtus klausimų: „Kodėl mano amarilis nežydi?“, „Kodėl minkštėja svogūnas?“, „Kodėl lapai gelsta vasarą?“
Gera žinia – amarilis nėra lepus. Bloga žinia – jis labai aiškiai parodo, kai kažką darome neteisingai.
Amarilis nežydi
Tai dažniausia problema. Ir beveik visada priežastis ta pati – nebuvo tikro ramybės periodo. Jei svogūnas negavo bent 8 savaičių sauso ir vėsaus poilsio, žiedpumpuriai tiesiog nesusiformuoja.
Kartais priežastis būna per silpnas svogūnas. Jei vasarą lapai buvo silpni, mažai šviesos arba netręšėte, augalas nesukaupė pakankamai energijos. Amarilis negali žydėti „iš oro“ – jis žydi iš sukauptų atsargų.
Svogūnas minkštėja arba pūva
Tai beveik visada perlaistymo pasekmė. Ypač pavojinga, jei vanduo patenka ant svogūno kaklelio ir užsilaiko.
Jei svogūnas tik pradeda minkštėti, galima išgelbėti: išimti iš žemės, pašalinti pažeistas vietas, apibarstyti fungicidu ar medžio anglimi ir leisti kelias dienas pradžiūti prieš sodinant iš naujo.
Jei minkštėjimas stiprus ir apima didžiąją dalį svogūno – dažniausiai išgelbėti jau nepavyksta.
Lapai gelsta ne ramybės metu
Jei tai vyksta vasarą, dažniausios priežastys yra šviesos trūkumas arba maisto medžiagų stoka. Kartais kaltas ir per mažas vazonas – šaknys tiesiog nebeturi vietos.
Svarbu atskirti natūralų rudens geltonavimą nuo problemos. Rudenį gelstantys lapai reiškia, kad augalas ruošiasi poilsiui. Vasarą – tai signalas, kad kažkas negerai.
Kenkėjai
Dažniausiai pasitaiko tripsai ar amarai, ypač jei augalas vasarą laikomas lauke. Pastebėjus pažeidimus, reaguoti reikia greitai. Silpnas, pažeistas amarilis sukaups mažiau energijos ir kitais metais gali nežydėti.
Amarilio privalumai ir trūkumai
Dabar – labai praktiškai. Amarilis tikrai vertas vietos namuose, bet jis nėra „pasodink ir pamiršk“ tipo augalas.
- Įspūdingi, dideli žiedai, kurie tampa pagrindiniu akcentu namuose.
- Ilgaamžis augalas – tas pats svogūnas gali žydėti daugelį metų.
- Galima kontroliuoti žydėjimo laiką.
- Vasarą gali augti lauke ir stiprėti natūraliomis sąlygomis.
- Lengvai dauginamas atžalomis.
- Be ramybės periodo dažniausiai nežydi.
- Labai jautrus perlaistymui.
- Reikalauja gero apšvietimo.
- Žydėjimas trunka palyginti trumpai.
Amarilio darbų kalendorius
Amarilis gyvena ciklais. Jei laikysitės ritmo, jis žydės stabiliai daugelį metų. Jei „numosite ranka“ bent viename etape – kitą sezoną galite likti tik su lapais.
| Veikla | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Žydėjimas | ✓Dažnai žydi, jei sodintas rudenį. Laikau šviesoje ir saikingai laistau. | ✓Žydėjimo pikas. Nevartoju vazono, kad neišlaužtų stiebo. | ✓Gali pradėti žydėti, jei poilsis baigtas rugsėjį. | ✓Aktyvus žydėjimo laikotarpis. | ||||||||
| Lapų augimas ir tręšimas | ✓Po žydėjimo leidžiu augti lapams, pradedu tręšti kas 2 savaites. | ✓Aktyvus augimas – svarbu šviesa ir maisto medžiagos. | ✓Galima išnešti į lauką po šalnų. | ✓Kaupia energiją kitų metų žydėjimui. | ✓Tęsiu tręšimą, stebiu kenkėjus. | ✓Paskutiniai tręšimai iki mėnesio pabaigos. | ||||||
| Ramybės periodas | ✓Pradedu mažinti laistymą. | ✓Lapai gelsta, perkeliu į vėsią vietą. | ✓Ilsisi 8–10 savaičių sausoje aplinkoje. | |||||||||
| Žydėjimas | ✓Dažnai žydi, jei sodintas rudenį. Laikau šviesoje ir saikingai laistau. | ✓Žydėjimo pikas. Nevartoju vazono, kad neišlaužtų stiebo. | ✓Gali pradėti žydėti, jei poilsis baigtas rugsėjį. | ✓Aktyvus žydėjimo laikotarpis. | ||||||||
| Lapų augimas ir tręšimas | ✓Po žydėjimo leidžiu augti lapams, pradedu tręšti kas 2 savaites. | ✓Aktyvus augimas – svarbu šviesa ir maisto medžiagos. | ✓Galima išnešti į lauką po šalnų. | ✓Kaupia energiją kitų metų žydėjimui. | ✓Tęsiu tręšimą, stebiu kenkėjus. | ✓Paskutiniai tręšimai iki mėnesio pabaigos. | ||||||
| Ramybės periodas | ✓Pradedu mažinti laistymą. | ✓Lapai gelsta, perkeliu į vėsią vietą. | ✓Ilsisi 8–10 savaičių sausoje aplinkoje. |

















