Amarilis – viena iš tų gėlių, kuri sugeba sustabdyti žvilgsnį. Vienas svogūnas, vienas žiedstiebis – ir staiga namuose atsiranda didžiuliai, įspūdingi žiedai. Tačiau kad tas momentas įvyktų, reikia suprasti vieną dalyką: amarilis gyvena ciklu.
Per savo praktiką matau dvi dažniausias klaidas – per daug vandens ir per mažai ramybės. O iš tikrųjų amarilio priežiūra nėra sudėtinga, jei nuo pat sodinimo laikomės teisingos sekos. Šiame straipsnyje pereisime visą kelią: nuo svogūno pasodinimo iki žydėjimo.
| Amarilio savybės | |
|---|---|
| Botaninis pavadinimas | Hippeastrum |
| Kilmė | Pietų Amerika |
| Augalų tipas | Svogūninis, daugiametis |
| Svogūno dydis | Didelis, 8–12 cm ar daugiau |
| Auginimo vieta | Kambaryje |
| Gyvavimo ciklas | Žydėjimas → lapai → ramybė |
| Žydėjimo ypatumai | |
|---|---|
| Žydėjimo laikas | Žiema – ankstyvas pavasaris |
| Žiedų skaičius | 2–6 ant vieno žiedstiebio |
| Žiedstiebių kiekis | 1–2 (stiprus svogūnas gali daugiau) |
| Žiedų dydis | Iki 20 cm skersmens |
| Žydėjimo trukmė | 2–4 savaitės |
| Spalvos | Raudona, balta, rožinė, dryžuota |
Amarilio sodinimas: nuo ko pradėti?
Viskas prasideda nuo tinkamo pasodinimo. Net geriausias svogūnas gali nesužydėti, jei bus pasodintas neteisingai.
Pirmiausia renkuosi vazoną – jis turi būti tik 2–3 cm platesnis nei pats svogūnas. Amarilis nemėgsta per daug vietos. Jei vazonas per didelis, augalas energiją skirs šaknims, o ne žiedams.
Svogūno niekada neužkasu viso. Maždaug trečdalis turi likti virš žemės paviršiaus. Tai sumažina puvinio riziką ir padeda geriau kontroliuoti drėgmę.
Pasodinęs palaistau labai saikingai. Ir čia svarbiausia taisyklė – kol nepasirodo žiedstiebis, laistau minimaliai.
Laistymas ir šviesa iki žydėjimo
Šioje stadijoje daugiausia klaidų ir padaroma. Pasodinus amarilį labai norisi jį „pažadinti“ gausiu laistymu. Bet būtent čia reikia susilaikyti.
Kol nepasirodo žiedstiebis, laistau labai saikingai. Žemė turi būti vos vos drėgna, ne šlapia. Jei substratas bus nuolat drėgnas, svogūnas gali pradėti pūti dar net nepradėjęs augti.
Kai pasirodo žiedstiebis, laistymą pamažu didinu. Bet net ir tada galioja paprasta taisyklė – geriau šiek tiek per sausa nei per šlapia.
Šviesa
Amarilis mėgsta daug šviesos. Laikau jį šviesiausioje namų vietoje, bet be stiprios, svilinančios pietinės saulės pirmosiomis augimo savaitėmis.
Kai žiedstiebis pradeda augti, vazoną kartkartėmis pasuku. Tai padeda išvengti išlinkimo, nes augalas linkęs augti link šviesos šaltinio.
Priežiūra žydėjimo metu
Kai žiedai prasiskleidžia, pagrindinis tikslas – pratęsti jų grožį.
Laikau amarilį šviesioje, bet ne per karštoje vietoje. Per aukšta temperatūra (virš +23–24 °C) gali sutrumpinti žydėjimo laiką.
Laistau saikingai, vengdamas vandens kaupimosi lėkštelėje. Jei žiedstiebis labai aukštas ir sunkus, prireikus įstatau atramą.
Nuvytusius žiedus pašalinu, bet patį žiedstiebį nupjaunu tik tada, kai jis pradeda gelsti.
Priežiūra po žydėjimo – svarbiausias etapas
Čia prasideda tikrasis darbas, jei norime žiedų kitais metais.
Kai žiedai nuvysta, žiedstiebį nupjaunu, bet lapų neliečiu. Būtent lapai maitina svogūną ir leidžia jam sukaupti energiją.
Šiuo laikotarpiu:
- Amarilį laikau labai šviesioje vietoje.
- Laistau reguliariai, bet neperlaistau.
- Kas 2–3 savaites tręšiu žydintiems augalams skirtomis trąšomis.
Vasarą, jei yra galimybė, išnešu į balkoną ar terasą, apsaugotą nuo lietaus. Natūrali šviesa stipriai pagerina svogūno būklę.
Ramybės periodas – žydėjimo garantas
Jei reikėtų išskirti vieną svarbiausią dalyką amarilio priežiūroje, tai būtų ramybės periodas. Be jo svogūnas paprasčiausiai nesuformuos žiedpumpurių.
Vasaros pabaigoje arba ankstyvą rudenį pradedu „stabdyti“ augalą. Pirmiausia nustojama tręšti. Tada palaipsniui mažinu laistymą, kol visiškai jį nutraukiu.
Lapai pradeda gelsti ir džiūti – tai normalu. Svarbu jų nenupjauti per anksti. Leidžiu jiems natūraliai nudžiūti, nes paskutinę energiją jie dar perduoda svogūnui.
Kai lapai visiškai sudžiūvę, nupjaunu ir svogūną pernešu į vėsesnę, tamsesnę vietą. Ideali temperatūra – apie +10–15 °C. Ramybės periodas turi trukti mažiausiai 8 savaites. Jei jis trumpesnis, žydėjimas gali būti silpnas arba jo visai nebus.
Amarilio „pažadinimas“
Praėjus ramybės laikotarpiui, svogūną išnešu į šviesą ir šiltesnę vietą. Jei reikia, pakeičiu viršutinį žemės sluoksnį arba persodinu (jei to nebuvo daroma 2–3 metus).
Laistyti pradedu labai saikingai. Kol nepasirodo žiedstiebis, vandens duodu minimaliai. Kai tik pasimato augimo ženklai, laistymą pamažu didinu.
Jei pirmiausia auga žiedstiebis – viskas padaryta teisingai. Jei iš pradžių lenda tik lapai, dažniausiai ramybė buvo per trumpa arba svogūnas dar per silpnas.
Dažniausios klaidos auginant amarilį
Per daug vandens. Tai absoliuti klasika. Svogūnas pradeda minkštėti, atsiranda puvinys.
Per didelis vazonas. Amarilis mėgsta būti šiek tiek ankštai.
Per trumpas ramybės periodas. Be šio etapo žiedų galima ir nesulaukti.
Per mažai šviesos lapų augimo metu. Tuomet svogūnas nesukaupia pakankamai energijos kitam sezonui.
Amarilio priežiūros kalendorius
Kad viskas būtų aišku ir nesusimaišytų etapai, žemiau pateikiu paprastą metinį ciklą. Jis padeda suprasti, kad amarilis nėra „žiemos gėlė“, o visų metų projektas.
| Etapas | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Žydėjimas | ✓Dažniausiai žydi sausį – laikau šviesoje ir saikingai laistau. | ✓Vasaris – žiedų pikas. Šalinu nuvytusius žiedus. | ✓Gruodį gali prasidėti ankstyvas žydėjimas. | |||||||||
| Lapai ir stiprinimas | ✓Po žydėjimo leidžiu augti lapams ir pradedu tręšti. | ✓Balandį daug šviesos ir reguliarus tręšimas. | ✓Gegužę galima išnešti į lauką apsaugotoje vietoje. | ✓Birželį svogūnas aktyviai kaupia energiją. | ✓Liepos mėnesį tęsiu priežiūrą ir laistymą. | |||||||
| Ramybė | ✓Rugpjūtį mažinu laistymą. | ✓Rugsėjį visiškai nutraukiu laistymą ir leidžiu lapams nudžiūti. | ✓Spalį laikau vėsioje vietoje be laistymo. | ✓Lapkritis – tęsiama ramybė. |
