Pušų tręšimas pavasarį – kaip sustiprinti spyglius ir augimą

Pušys – vieni ištvermingiausių spygliuočių, tačiau net jos pavasarį reikalauja dėmesio. Po ilgos žiemos šaknys dar būna vangios, o spygliai praradę intensyvią spalvą. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad būtent pavasarinis tręšimas suteikia pušims naują impulsą – jos greičiau atželia, sustiprėja ir vėl įgauna sodrią, tamsiai žalią spalvą.

Tinkamai parinktos trąšos ne tik skatina augimą, bet ir padeda medžiui atsigauti po šalnų, sustiprina atsparumą ligoms bei dervų gamybą – tai natūralus pušies imunitetas.

Kada geriausia tręšti pušis pavasarį

Pavasaris – svarbiausias laikas sustiprinti pušis po žiemos, kai šaknys jau pradeda aktyviai dirbti, o spygliai ima atsinaujinti. Tačiau labai dažna klaida – trąšas barstyti per anksti, kai dirva dar šalta arba šlapia. Tokiu atveju maisto medžiagos tiesiog „neprabunda“ kartu su augalu.

Tinkamiausias metas tręšti pušis yra balandžio vidurys – gegužės pradžia, kai dirvos temperatūra pakyla bent iki +8 °C ir pasirodo pirmieji nauji ūgliukai. Tai ženklas, kad šaknys jau aktyvios ir gali pilnai įsisavinti maisto medžiagas.

Jeigu pavasaris šaltas ir ilgas, verta trąšas atidėti savaitei ar dviem. Geriau šiek tiek vėliau nei per anksti – taip išvengsite šaknų pažeidimo.

Labai svarbu, kad prieš tręšimą dirva būtų šiek tiek drėgna, bet ne permirkusi. Jei tręšiate sausą dirvą, pirmiausia ją palaistykite. Trąšas visuomet barstykite ratu aplink medžio lają, o ne prie pat kamieno – būtent ten driekiasi aktyvios šaknys.

Tiems, kas pušis augina vazonuose ar dekoratyviniuose plotuose, rekomenduoju tręšti mažesnėmis dozėmis, bet dažniau – kartą per mėnesį iki birželio pabaigos. Tokiu būdu išvengsite druskų kaupimosi dirvoje ir užtikrinsite tolygų augimą.

Kuo tręšti pušis – trąšų rūšys

Pušų trąšos turi būti subalansuotos ir pritaikytos būtent spygliuočiams. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad pušys labai jautriai reaguoja į netinkamas medžiagas – ypač į per didelį azoto kiekį. Todėl trąšų pasirinkimas turi būti apgalvotas, o jų naudojimas saikingas.

1. Organinės trąšos. Pušys natūraliai auga smėlingose, gana skurdžiose dirvose, todėl pernelyg turtingas maistinių medžiagų dirvožemis joms netinka. Jei norite pagerinti dirvos struktūrą, naudokite kompostą ar durpių mišinį. Svarbu vengti mėšlo – jis per stiprus spygliuočiams.

2. Mineralinės trąšos. Geriausiai tinka specialiai spygliuočiams skirtos kompleksinės trąšos, turinčios mažiau azoto, bet daugiau kalio, magnio ir sieros. Tokios trąšos stiprina spyglių struktūrą, gerina jų spalvą ir didina atsparumą sausroms. Aš pati dažnai naudoju trąšas, kuriose NPK santykis būna apie 6-10-12, praturtintas magniu.

3. Lėtai tirpstančios trąšos. Tai vienas geriausių sprendimų, jei norite stabilaus poveikio. Jos maitina pušis palaipsniui, todėl išvengiama maisto medžiagų pertekliaus. Tokios trąšos veikia 2–3 mėnesius, todėl jų pakanka vieno tręšimo pavasarį.

4. Mikroelementinės trąšos. Jei pušų spygliai šviesėja ar gelsta, verta naudoti mikroelementų papildus su geležimi, magniu ir cinku. Jie atkuria chlorofilo gamybą ir grąžina spygliams sodrią spalvą. Geriausia šias trąšas naudoti skystu pavidalu – purškiant ant spyglių.

Svarbiausia – trąšas visada barstykite aplink kamieną, maždaug 30–50 cm atstumu nuo jo, ir po to lengvai palaistykite. Tai užtikrina, kad veikliosios medžiagos pasieks aktyvią šaknų zoną ir bus įsisavintos tolygiai.

Tręšimo eiga žingsnis po žingsnio

Kad pavasarinis tręšimas būtų veiksmingas, svarbu laikytis aiškios sekos. Pušys – nelepios, bet joms itin svarbus tikslus trąšų panaudojimo momentas ir tinkama dozė. Štai paprasta, patikrinta schema:

1. Dirvos paruošimas. Prieš tręšiant dirvą lengvai supurenkite aplink kamieną, kad pagerintumėte oro patekimą ir maisto medžiagų sklaidą. Dirva turi būti drėgna, bet ne peršlapusi. Jei žemė sausa – palaistykite dieną prieš tręšimą.

2. Trąšų paskleidimas. Trąšas berkite ne prie pat kamieno, o aplink lajos perimetrą. Būtent čia yra aktyviausios šaknys, kurios pasisavina maisto medžiagas. Naudokite rankomis arba barstytuvu – tolygus paskirstymas svarbus, kad pušis nepergautų per vieną pusę.

3. Laistymas po tręšimo. Visada po trąšų paskleidimo pušis gausiai palaistykite. Tai padės ištirpinti granules ir pernešti maisto medžiagas į šaknų zoną. Geriausia tręšti dieną prieš lietų – taip sutaupysite laiko ir vandens.

4. Papildomas maitinimas. Jei pavasaris vėsus ar pušys atrodo nusilpusios, galima purkšti lapines trąšas – jos greitai atkuria spalvą ir aktyvina fotosintezę. Procedūrą geriausia atlikti vakarais arba apsiniaukusią dieną, kad spyglių nenudegintų saulė.

5. Stebėjimas. Po dviejų savaičių pastebėsite pirmuosius rezultatus – spygliukai tampa intensyvesnės spalvos, o ūgliai storesni. Jei efektas menkas, galima pakartoti lengvą maitinimą su kalio turinčiomis trąšomis.

Tokiu būdu pušys sustiprėja tolygiai, be streso, o jų augimas išlieka subalansuotas visą sezoną.

Dažniausios klaidos tręšiant pušis ir kaip jų išvengti

Net ir patyrę sodininkai klysta tręšdami spygliuočius. Pušys – jautrios dirvos pokyčiams, todėl netinkamas tręšimas gali pakenkti labiau nei visai netręšimas.

Pirmoji klaida – pertręšimas azotu. Daugelis galvoja, kad azotas suteiks daugiau žalumos, tačiau pušims jo reikia labai mažai. Per didelis kiekis paskatina pernelyg intensyvų ūglių augimą, o spyglių struktūra susilpnėja. Dėl to medis tampa mažiau atsparus šalčiui ir sausroms.

Antra klaida – trąšų barstymas prie pat kamieno. Pušies šaknys, kurios įsisavina maistines medžiagas, driekiasi toliau nuo stiebo – maždaug po lajos pakraščiu. Todėl trąšas visuomet reikia paskirstyti ratu aplink medį, ne prie pat kamieno.

Trečia klaida – tręšimas šaltu arba per šlapiu oru. Jei dirva dar įšalusi, šaknys negali įsisavinti trąšų. O jei dirva permirkusi, maisto medžiagos išplaunamos giliau, nei siekia šaknys. Todėl geriausia tręšti, kai žemė šiek tiek drėgna ir sušilusi.

Ketvirta – vien mineralinių trąšų naudojimas. Pušys puikiai vertina organikos priedus – durpes ar kompostą, kurie palaiko natūralų mikrobiologinį balansą. Be organikos dirva laikui bėgant tampa „pavargusi“ ir trąšų veikimas silpnėja.

Ir galiausiai – tręšimas per vėlai. Nuo liepos pabaigos azoto turinčių trąšų jau naudoti negalima – medis turi pasiruošti ramybės periodui. Vėlyvas tręšimas išprovokuoja naujų ūglių augimą, kurie nespėja sumedėti ir žiemą nušąla.

Laikantis šių paprastų taisyklių, pušys ne tik išlaikys sodrią spalvą, bet ir taps atsparesnės ligoms bei aplinkos poveikiui.

Trąšų palyginimas

Pušų priežiūros kalendorius

Dažniausiai užduodami klausimai