Pamenu, kai vaikystėje vasarą su močiute eidavome į daržą rinkti paskutiniųjų braškių. Saulė kepina, žemė dar kvepia, o tarp lapų jau raitosi ilgi žali „ūsai“ – braškių dovana kitam sezonui. Močiutė visuomet sakydavo: „Jei nori turėti braškių ir kitąmet, nesnausk – pasodink jų vaikus laiku.“
Ir buvo teisi. Braškių ūsų sodinimas – paprastas, bet labai svarbus darbas, nuo kurio priklauso, ar kitą vasarą lysvės vėl pasidengs raudonais, saldžiais vaisiais.
Kad sodinimas pavyktų, reikia žinoti du dalykus: kada tai daryti ir kaip teisingai paruošti daigelius. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta, būtent čia dažniausiai pasitaiko klaidų – nuo netinkamo ūsų pasirinkimo iki neteisingos vietos dirvoje.
| Sodo braškė (Fragaria × ananassa) | |
|---|---|
| Augalo tipas | Daugiamečiai žoliniai augalai iš erškėtinių (Rosaceae) šeimos |
| Augimo aukštis | 15–30 cm |
| Dirvos poreikiai | Lengva, derlinga, drenuota, šiek tiek rūgšti (pH 5,5–6,5) |
| Šviesos poreikis | Saulėta vieta, apsaugota nuo vėjo |
| Laistymas | Reguliarus, bet neperteklinis – braškės nemėgsta užmirkimo |
| Dauginimo būdas | Ūsais (vegetatyviškai), rečiau sėklomis |
| Gyvavimo trukmė | 3–4 metai, po to lysvės rekomenduojama atnaujinti |
| Žydėjimo ypatumai | |
|---|---|
| Žydėjimo metas | Gegužės–birželio mėnesiais, priklausomai nuo veislės |
| Žiedų spalva | Balta arba švelniai rožinė |
| Žiedynų skaičius | 5–12 žiedų viename žiedyne |
| Augalų apdulkinimas | Dažniausiai savaiminis, tačiau geresniam derliui padeda bitės |
| Uogų formavimasis | Prasideda praėjus 3–4 savaitėms po žydėjimo |
| Uogų skonis | Salstelėjęs, su gaiviu rūgštelės atspalviu, priklauso nuo veislės ir dirvos |
Kas tie braškių ūsai ir kam jie reikalingi
Jei vasarą esi matęs, kaip braškių krūmai leidžia ilgus, žalius ūglius, – tai ir yra vadinamieji ūsai. Jie – tarsi braškės „vaikai“, per kuriuos augalas dauginasi. Ant tų ilgų stiebelių susiformuoja mažos šaknelės ir lapeliai, iš kurių vėliau išauga nauji daigai.
Pamenu, močiutė visada sakydavo: „Braškių ūsai – kaip šeimos palikuonys: jei nori gero derliaus, rūpinkis jų šaknimis.“ Ir ji neklydo.
Braškių ūsai – natūralus dauginimosi būdas, leidžiantis atnaujinti lysves be didelių išlaidų. Tereikia šiek tiek kantrybės ir tinkamai parinkto laiko.
Kam jie reikalingi:
Atnaujinti senas lysves
Kai senos braškės mažiau dera, nauji ūsai leidžia atgaivinti lysvę be papildomų išlaidų.
Padauginti mėgstamą veislę
Ūsais galima išlaikyti norimos veislės skonį ir savybes – kiekvienas daigelis toks pat kaip motininis augalas.
Išsaugoti stipriausius augalus
Atrinkus sveikus, stiprius ūglius, galima užsiauginti atsparius augalus kitam sezonui.
Kaip juos atpažinti:
Pirmieji ūsai pasirodo po derliaus nuėmimo
Liepos pradžioje, kai braškės baigia derėti, pradeda augti jauni ūsai – naujos kartos pradžia.
Ant ūso formuojasi keli mazgeliai
Kiekviename mazgelyje išauga mažas lapelis ir šaknelių kuokštelis – būtent iš jų gimsta naujas daigelis.
Sodinimui tinkamiausi pirmi mazgeliai
Pasirenkami tik pirmieji 1–2 mazgeliai, esantys arčiausiai motininio krūmo – jie būna stipriausi ir greičiausiai prigyja.
Silpnesnius, toliau esančius ūglius geriausia pašalinti – jie išaugina menkesnius daigus ir dažnai neperžiemoja.
Kai žinai, kurie ūsai verti dėmesio, belieka išsirinkti tinkamą momentą jų sodinimui.
Kada geriausia sodinti braškių ūsus
Nors atrodytų, kad braškių ūsus galima sodinti bet kada, kai tik jie pasirodo, iš tikrųjų sėkmę lemia laikas. Jei pasodinsi per anksti – daigeliai gali neįsišaknyti. Jei per vėlai – jie nespės sustiprėti prieš žiemą.
Pamenu, močiutė visada stebėdavo ne tik orą, bet ir mėnulį. Sakydavo: „Kai mėnulis auga, braškės irgi ima šaknis leisti – tada metas joms gyvybę duoti.“ Ir keista, bet tas patarimas visada pasiteisindavo.
Optimalus metas sodinimui:
Pirmieji ūsai pasirodo po derliaus nuėmimo
Liepos pradžioje, kai baigiasi uogų sezonas, pradeda augti nauji ūgliai – braškių ūsai. Jie pasiruošę įsišaknyti ir duoti naują derlių kitąmet.
Ant ūso formuojasi keli mazgeliai
Kiekviename mazgelyje išauga mažas lapelis ir šaknelių kuokštelis – būtent iš jų formuojasi nauji daigeliai.
Sodinimui tinkamiausi pirmi mazgeliai
Pasirenkami tik pirmieji 1–2 mazgeliai, esantys arčiausiai motininio krūmo – jie stipriausi, sveikiausi ir greičiausiai prigyja.
Kodėl ne anksčiau?
Iki liepos pabaigos ūsai dar per silpni – jų šaknys neišsivysčiusios, todėl daigeliai gali žūti nuo karščio ar sausros.
Kodėl ne vėliau?
Rugsėjo pabaigoje dirva ima vėsti, šaknys nespėja sustiprėti, todėl augalas prastai peržiemoja.
Pavasarinis sodinimas taip pat galimas, bet tik jei turi peržiemotų daigų. Vis dėlto dauguma sodininkų renkasi vasarinį sodinimą, nes tada jauni krūmeliai iki rudens spėja sustiprėti ir kitą sezoną jau duoda pirmas uogas.
Pagal mėnulio kalendorių:
Jei vadovaujiesi senais sodininkų papročiais – sodink ūsus per prieaugantį mėnulį, kai augalai sugeria daugiausiai gyvybinės energijos.
Tad trumpai tariant – liepos 25–rugpjūčio 15 d. – pats tinkamiausias metas braškių ūsų sodinimui. Per šį laiką daigeliai spėja suformuoti stiprią šaknų sistemą ir pasiruošti pirmajai žiemai.
Kaip teisingai paruošti ūsus sodinimui
Braškių ūsų paruošimas – tai tarsi mažas sodininko ritualas. Jei viską padarysi ramiai ir apgalvotai, nauji daigeliai prigis greitai ir augs stiprūs.
1. Pasirink tinkamus ūglius
Atrink stipriausius, sveikus ūsus iš produktyviausių krūmų. Pirmieji mazgeliai – patys geriausi sodinimui, tolesnius pašalink.
2. Leisk įsišaknyti
- Lysvėje: prilenk ūsą prie žemės, prispausk vieliniu segtuku, palaistyk.
- Vazonėlyje: po mazgeliu padėk mažą indelį su žeme ir laistyk, kol įsišaknys.
3. Nukirpk nuo motininio krūmo
Kai daigelis turi matomas šakneles (po 2–3 savaičių), atsargiai nukirpk ūsą palikdamas 2–3 cm kotelį.
4. Laikyk drėgną, bet ne šlapią
Žemė turi būti tolygiai drėgna. Venk perteklinio vandens – jis sukelia šaknų puvinį.
5. Pasodink laiku
Kai šaknys sustiprėja, sodink į paruoštą vietą. Karštu oru geriausia – vakare arba debesuotą dieną.
Braškių ūsų sodinimo eiga žingsnis po žingsnio
Kai jau turi stiprius, įsišaknijusius ūsus, metas imtis svarbiausio – teisingo sodinimo.
Nuo to, kaip paruoši dirvą ir pasodinsi daigelius, priklausys, ar braškės prigis ir duos gausų derlių.
1. Paruošk dirvą
Pureniama, pagerinama kompostu ar durpėmis; vieta saulėta, neužmirkstanti.
2. Nustatyk atstumus
Palik 30–40 cm tarp augalų ir apie 60 cm tarp eilučių – daugiau oro ir šviesos.
3. Pasodink teisingu gyliu
Šaknys turi būti po žeme, bet šerdelė likti paviršiuje, kad neimtų pūti.
Dažna klaida – per giliai įkasti daigai nebeauga.
4. Palaistyk ir mulčiuok
- Po pasodinimo gausiai palaistyk, kad žemė priglustų.
- Mulčiuok šiaudais ar pjuvenomis – išlaikysi drėgmę, sumažinsi piktžoles.
5. Apsaugok pirmą savaitę
Reguliariai laistyk, o per kaitrą pridenk – mažiau streso daigams.
6. Patikrink prigijimą
Po 2–3 savaičių turi pasirodyti nauji lapeliai. Neprigijusius pakeisk.
Priežiūra po pasodinimo
Kai braškių daigeliai jau dailiai susodinti, atrodo, kad darbas baigtas – bet iš tiesų viskas tik prasideda.
Pirmasis mėnuo po pasodinimo lemia, ar braškės prigis ir ar kitąmet džiugins uogomis.
Kaip sakydavo senoliai: „Kas jauną braškę prižiūri, tas senatvėje uogas renka.“
Laistymas
Po pasodinimo braškes reikia laistyti kas kelias dienas – ypač jei karšta ar vėjuota.
Dirva turi būti drėgna, bet ne šlapia, nes užmirkus šaknys gali pradėti pūti.
Laistyti geriausia ryte arba vakare, kai saulė nebeplyšta į nugarą.
Tręšimas
Pirmąsias dvi savaites braškėms užtenka dirvoje esančių maistinių medžiagų.
Po to galima duoti silpnos trąšų tirpalo (geriausia – organinio, pvz. dilgėlių ar komposto nuoviro).
Pertręšus braškės ima auginti lapus, o ne šaknis, todėl saikas – būtinas.
Mulčiavimas
Mulčiuoti verta iš karto po sodinimo – šiaudais, žole ar pjuvenomis.
Tai padeda išlaikyti drėgmę, apsaugo nuo piktžolių ir vėliau – nuo purvo ant uogų.
Mulčo sluoksnis turėtų būti 3–5 cm storio.
Apsauga nuo saulės ir šalnų
Jei vasara karšta, jauni daigeliai gali „nusvilt“.
Padėk jiems – uždenk agroplėvele arba laikinai pridenk žaliu tinklu.
Rudeniop, kai pradeda vėsti, pridengimas apsaugos šaknis nuo šalnų.
Kenkėjų ir ligų stebėjimas
Braškių ūsai – jautrūs lapų dėmėtumui ir erkių pažeidimams.
Kas savaitę apžiūrėk lapus, ypač apatines puses. Pastebėjęs ligos požymius – pašalink pažeistus lapus.
Profilaktikai galima nupurkšti dilgėlių ar česnakų nuoviru – senas, bet veiksmingas būdas.
Paruošimas žiemai
Rudenį, kai augalai sustiprėja, palik tik sveikus lapus, pašalink piktžoles ir papildyk mulčą.
Tai padės braškėms ramiai peržiemoti ir pavasarį greitai atsigauti.
Braškių ūsų sodinimo privalumai ir trūkumai
Kaip ir visi sodo darbai, braškių dauginimas ūsais turi savo dvi puses.
Iš vienos – tai natūralus, pigus ir labai veiksmingas būdas atnaujinti lysves.
Iš kitos – procesas reikalauja šiek tiek laiko, kruopštumo ir vietos.
Močiutė mėgdavo sakyti: „Kas ūsą teisingai pasodins, tas uogą gardžiai valgys.“
- Natūralus ir ekonomiškas būdas dauginti mėgstamas braškių veisles.
- Ūsais išauginti daigeliai greitai prigyja ir dera jau kitą sezoną.
- Augalai išlieka genetiškai identiški motininiam krūmui – išsaugomas skonis.
- Galima pasirinkti tik sveikus, stiprius daigus – mažesnė ligų rizika.
- Tinka net pradedantiesiems sodininkams, nereikia sudėtingos priežiūros.
- Reikalauja laiko ir kantrybės – reikia sekti, kada ūsai subręsta.
- Karštu ir sausu oru dalis daigų gali neprigyti.
- Ligos iš motininių augalų gali persiduoti jauniems daigams.
- Norint gauti pakankamai ūsų, reikia palikti daugiau vietos lysvėje.
- Netinkamu metu pasodinti daigai gali nušalti ar neperžiemoti.
