Rožių žiemojimas – tai vienas svarbiausių darbų, lemiančių jų išlikimą ir žydėjimo kokybę kitais metais. Tinkamai apsaugotos rožės pavasarį atželia greičiau, formuoja stipresnius ūglius ir gausiau žydi. Šiame gide dalinuosi agronominiais patarimais, kaip žingsnis po žingsnio paruošti rožes žiemai Lietuvos klimato sąlygomis, kada dengti, ką naudoti ir kokių klaidų vengti.
| Rožių savybės | |
|---|---|
| Tipas | Daugiametis krūmas |
| Aukštis | Priklauso nuo veislės – nuo 30 cm iki 2 m |
| Kilmė | Azija, Europa |
| Atsparumas šalčiui | Vidutinis (iki -20 °C), reikalingas pridengimas |
| Dirvos poreikiai | Derlinga, puri, neutralios reakcijos (pH 6–7) |
| Gyvenimo trukmė | 10–20 metų, priklausomai nuo priežiūros |
| Žydėjimo ypatumai | |
|---|---|
| Žydėjimo laikas | Birželis – rugsėjis |
| Žiedų spalvos | Labai įvairios – nuo baltos iki tamsiai raudonos |
| Kvapas | Stiprus, priklauso nuo veislės |
| Žiedų forma | Pilnaviduriai, taurės formos arba paprasti |
| Žydėjimo intensyvumas | 1–2 bangomis per sezoną |
Kada pradėti ruošti rožes žiemai
Ruošti rožes žiemai pradedu ne pagal kalendorių, o pagal orus. Lietuvoje orų svyravimai rudenį būna dideli, todėl svarbiausia stebėti temperatūrą ir augalo būklę. Tinkamiausias metas – kai naktimis temperatūra kelias dienas iš eilės nukrenta iki –1…–3 °C, o dienomis išlieka nežymiai teigiama. Tai ženklas, kad rožės jau sustabdė aktyvų augimą ir ruošiasi poilsio periodui.
Per anksti dengti rožių negalima – jei augalas dar vegetuoja, po danga jis gali pradėti pūti arba iššusti. Daug klaidų padaroma dengiant spalio pradžioje, kai dirva dar šilta ir šaknys aktyvios. Tokiu metu po agroplėvele ar eglišakėmis kaupiasi drėgmė, ir ūgliai pradeda juoduoti.
Visada pirmiausia laukiu, kol lapai natūraliai nukrenta, arba juos švelniai pašalinu. Lapų rinkimas ypač svarbus – ant jų dažnai būna grybelinių ligų sporų, kurios žiemą gali užkrėsti visą krūmą.
Trumpai apibendrinant:
- Spalio pabaiga – lapkritis – dažniausias metas pradėti darbus pietinėje ir vidurinėje Lietuvos dalyje.
- Lapkričio vidurys – pabaiga – tinkamas metas šiauriniuose regionuose, kai dirva jau pradeda šalti.
- Jei rudenį vyrauja lietingi orai, verta palaukti sausesnės dienos, kad rožių pagrindas nebūtų drėgnas prieš dengiant.
Tinkamas momentas rožėms uždengti yra tada, kai dirva dar neperšalusi, bet augalas jau nebeauga. Tokiu atveju žiemos apsauga ne tik sulaiko šaltį, bet ir stabilizuoja dirvos temperatūrą, apsaugodama šaknis nuo dažnų atitirpimų ir užšalimų.
Dirvos ir aplinkos paruošimas prieš žiemą
Prieš pradėdama dengti rožes, visada pirmiausia pasirūpinu aplinka aplink krūmą. Švarus, sausas ir purios struktūros dirvos pagrindas – vienas svarbiausių veiksnių, nuo kurio priklauso, kaip augalas peržiemos.
1. Pašalinu lapus ir žiedus
Kai rožės pradeda mesti lapus, kruopščiai surenku viską, kas guli prie krūmo pagrindo: lapus, nuvytusius žiedus, džiūstančias šakeles. Ant šių likučių dažnai būna juodojo dėmėtumo, rūdžių ar miltligės sporų, kurios lengvai išgyvena po sniegu ir pavasarį užkrečia jaunus ūglius.
Todėl viską surinkusi sudeginu arba išnešu iš sodo – niekada nekompostuoju, nes infekcijos gali išlikti kelerius metus.
2. Purenu dirvą ir patręšiu
Rudenį dirva aplink rožes turi būti puri ir sausa, kad geriau cirkuliuotų oras ir vanduo. Prieš šalnas ją švelniai purenu maždaug 5–8 cm gylyje, bet stengiuosi nepažeisti šaknų.
Tręšimui rudenį renkuosi fosforo ir kalio trąšas, nes jos:
- stiprina šaknų sistemą,
- padeda augalui sukaupti atsargas žiemos laikotarpiui,
- pagerina atsparumą šalčiui.
Azoto trąšų rudenį nenaudoju – jos skatintų naujų ūglių augimą, o tai padidina iššalimo riziką.
3. Supilu žemės kauburėlį
Prieš pirmuosius šalčius aplink kiekvieną krūmą supilu 15–25 cm aukščio žemės kauburėlį. Tam naudoju lengvą, purią žemę arba kompostą be šaknų likučių. Šis sluoksnis saugo šaknies kaklelį – jautriausią rožės vietą.
Jei dirva molinga ir linkusi kaupti drėgmę, geriau naudoti smėlio ir durpių mišinį – jis praleidžia vandenį ir neleidžia susidaryti ledo plutai.
4. Aplinkos tvarka
Aplink rožyną nupjaunu žolę, sutvarkau takelius, pašalinu kritusius lapus. Žolės palikimas prie rožių pagrindo dažnai pritraukia peles ar kitus graužikus, kurie gali pažeisti žievę.
Tvarkingas plotas taip pat leidžia lengviau dengti ir nuimti dangą pavasarį, nes viskas būna pasiekiama ir aiškiai matoma.
Genėjimas prieš žiemą: kiek ir kada trumpinti
Rudeninis rožių genėjimas yra vienas svarbiausių etapų ruošiant krūmus žiemai. Tinkamai patrumpintos rožės mažiau nukenčia nuo šalčio, lengviau uždengiamos ir pavasarį atželia stipresniais ūgliais. Genėjimą visada atlieku tada, kai žydėjimas jau visiškai baigėsi, o naktimis ima laikytis pastovūs kelių laipsnių šalčiai. Lietuvoje tam tinkamiausias laikas – nuo spalio pabaigos iki lapkričio vidurio.
Genėjimo tikslas
Genėdama siekiu ne grožio, o augalo sveikatos. Pašalinu visus silpnus, pažeistus, į krūmo vidų augančius ar ligų paliestus stiebus. Taip pat pašalinu žiedynus ir lapus, jei jų dar likę. Tokiu būdu sumažinu drėgmės kaupimąsi ir užkertu kelią puviniui bei grybelinėms infekcijoms.
Tinkamas genėjimas padeda rožei „nurimti“ prieš poilsio periodą – augalas nustoja maitinti viršūnes ir nukreipia energiją į šaknų sistemą, kuri žiemą išlieka gyvybiškai aktyvi.
Kaip trumpinti pagal rožių tipą
Arbatinės-hibridinės rožės
Tai vienos jautriausių šalčiui rūšių. Jų stiebus trumpinu iki maždaug 25–30 cm aukščio. Palieku 3–5 stipriausius ūglius, augančius į išorę. Kirtimą darau švariu, aštriu sekatoriumi, virš pumpuro, kuris nukreiptas į išorę – taip pavasarį krūmas atželia tolygiai ir neperaugęs.
Krūminės rožės
Šios veislės atsparesnės, todėl stiebus patrumpinu tik trečdaliu jų ilgio – paprastai iki 40–50 cm. Pašalinu tik plonus, trapus ar senus ūglius. Per stiprus genėjimas gali susilpninti žydėjimą kitais metais.
Vijoklinės rožės
Vijoklines geniu labai saikingai. Pašalinu tik senas, daugiau nei dvejų metų šakas, kurios prarado žydėjimo galią, ir išpjaunu sausas ar silpnas ataugas. Ilgas stiebų ataugas palieku, bet jas lengvai prilenkiu prie žemės – taip jas paprasčiau pridengti eglišakėmis ar agroplėvele.
Miniatiūrinės rožės
Miniatiūrines ar žemai augančias rožes trumpinu minimaliai – iki 15–20 cm. Jų ūgliai žiemą paprastai užšąla tik viršutinėje dalyje, todėl stiprus genėjimas nereikalingas.
Kada geriausia atlikti genėjimą
Rožes visada geniu sausą, nešaltą dieną, kai oro temperatūra laikosi apie +5 °C. Po genėjimo niekada nepalieku šakelių ar lapų prie krūmo – juos surenku ir išnešu, kad ligų užkratai neperžiemotų dirvoje.
Jei ruduo drėgnas, leidžiu stiebams kelias dienas pradžiūti, o tik tada dengiu. Tai ypač svarbu, kad po danga nesusidarytų pelėsis.
Rožių dengimo būdai ir medžiagos
Tinkamai pasirinktas dengimo būdas yra svarbiausia rožių žiemojimo sėkmės sąlyga. Mano tikslas – apsaugoti šaknų zoną ir apatinius stiebus nuo užšalimo, o ne sukurti šiltą kamerą, kurioje augalas pradėtų dygti. Danga turi saugoti nuo temperatūros svyravimų, bet leisti cirkuliuoti orui.
Kada dengti rožes
Rožes dengiu tik tada, kai naktinė temperatūra stabiliai nukrenta iki –1…–3 °C, o dienomis laikosi apie nulį. Jei uždengiama per anksti, šiluma ir drėgmė po danga skatina pumpurų brinkimą, o tai pavojinga – žiemą tokie ūgliai neišgyvena.
Tinkamiausias metas dengti daugumoje Lietuvos regionų – lapkričio vidurys, o šaltuose rajonuose – kiek vėliau, kai žemė pradeda kietėti nuo šalčio.
Dengimo medžiagų pasirinkimas
Eglišakės
Tai natūrali, kvėpuojanti ir patikima danga. Jas dedu laisvai, sudarydama oro tarpus. Eglišakės ne tik apsaugo nuo šalčio, bet ir neleidžia sniegui spausti augalo. Be to, pavasarį jos lengvai pašalinamos, nepažeidžiant jaunų ūglių.
Agroplėvelė (kvėpuojanti)
Naudoju balto atspalvio neaustinę plėvelę, kuri praleidžia orą ir šviesą, bet sulaiko šaltį. Svarbu nenaudoti paprastos plastikinės plėvelės – ji nekvėpuoja, po ja kaupiasi kondensatas, o augalas gali pradėti pūti.
Agroplėvelę įtempiu ant vielinio ar medinio karkaso, kad ji nesiliestų tiesiogiai prie šakų.
Mulčias ir durpės
Aplink rožių pagrindą supilu 15–20 cm sluoksnį sausų durpių ar komposto. Tai geras papildomas sluoksnis virš žemės kauburėlio. Jis saugo šaknis nuo temperatūros svyravimų ir padeda išlaikyti drėgmę.
Mulčią visuomet dedu ant sausos žemės, kad nesusidarytų pelėsio.
Sausi lapai
Jeigu dengiu nedidelį kiekį krūmų, naudoju sausų ąžuolo ar klevo lapų sluoksnį. Jie ne taip greitai supūva ir gerai sulaiko šaltį. Lapų sluoksnį visada uždengiu eglišakėmis arba agroplėvele, kad vėjas jų neišpūstų.
Kaip dengti pagal rožių tipą
- Arbatines-hibridines ir miniatiūrines rožes visada dengiu visiškai – tiek šaknų, tiek stiebų zoną. Ant žemės kauburėlio uždedu durpių sluoksnį, tuomet eglišakes, o virš jų – agroplėvelę.
- Krūmines rožes paprastai dengiu tik iki pusės – apsaugau šaknų kaklelį ir apatinę stiebo dalį.
- Vijoklines rožes prilenkiu prie žemės ir tvirtinu kabėmis. Virš jų sudedu eglišakių sluoksnį, o vėliau – plėvelę ar medžiaginę dangą. Tokiu būdu išsaugomi ilgieji stiebai, kurie pavasarį duoda gausų žydėjimą.
Dengimo patikrinimas
Po pirmųjų stipresnių šalnų visada apžiūriu, ar danga laikosi tvirtai, ar jos nepakėlė vėjas. Svarbiausia, kad po danga nebūtų drėgmės ir nesusidarytų ledas. Jei plėvelė pradeda liestis prie šakų, po ja dedu papildomą eglišakių sluoksnį.
Kai žiemos metu temperatūra pakyla virš nulio, trumpam pravėrusi danga leidžiu išgaruoti drėgmei – tai padeda išvengti pelėsio ir šaknų puvimo.
Dengimo metodo privalumai ir trūkumai
- Apsaugo šaknis ir stiebus nuo gilaus įšalo bei temperatūrų svyravimų.
- Padeda išlaikyti drėgmės balansą dirvoje ir stabdo šaknų džiūvimą.
- Lengviau išsaugo jaunas ar jautresnes veisles be didelių nuostolių.
- Padeda pavasarį greičiau atžėlti ir suformuoti stipresnius ūglius.
- Naudojant natūralias medžiagas, tai aplinkai draugiškas būdas apsaugoti augalus.
- Reikalauja papildomo darbo rudenį ir pavasarį, ypač kai krūmų daug.
- Per anksti ar per storai dengiant gali kauptis drėgmė ir prasidėti puvinys.
- Netinkamos dangos (pvz., paprasta plėvelė) gali pakenkti labiau nei padėti.
- Jei pavasarį laiku nenuimama, ūgliai išbąla ir tampa trapūs.
Rožių paruošimo žiemai darbų kalendorius
| Veikla | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Genėjimas | ✓Kovo pabaigoje geniu rožes – pašalinu silpnus, pažeistus ūglius ir sutrumpinu stiebus iki sveikos medienos. | ✓Balandžio pradžioje pabaigiu formuojamąjį genėjimą, palieku 3–5 stiprius ūglius. | ✓Spalį pašalinu nuvytusius žiedynus ir silpnus stiebus prieš dengimą. | ✓Lapkričio pradžioje trumpinu stiebus iki 25–40 cm, priklausomai nuo veislės. | ||||||||
| Tręšimas | ✓Balandžio mėnesį tręšiu kompleksinėmis trąšomis su azotu, fosforu ir kaliu. | ✓Gegužę pakartoju tręšimą – tai skatina ūglių augimą ir žydėjimą. | ✓Birželį tręšiu trąšomis su mikroelementais, ypač magniju ir geležimi. | ✓Liepos pabaigoje pereinu prie trąšų su didesniu kalio kiekiu – ruošiu augalus rudenėjimui. | ✓Rugpjūtį tręšiu paskutinį kartą – tik kalio ir fosforo trąšomis, be azoto. | |||||||
| Priežiūra ir apsauga | ✓Pavasarį stebiu, ar nėra šalnų pažeidimų, pašalinu nušalusias šakeles. | ✓Gegužę purškiu nuo miltligės ir dėmėtumo profilaktiškai natūraliomis priemonėmis. | ✓Birželį reguliariai stebiu lapus – tai laikas, kai plinta ligos. | ✓Liepos viduryje tikrinu, ar nėra amarų ar voratinklinių erkių. | ✓Rugpjūtį mažinu laistymą, kad augalai pasiruoštų ramybės periodui. | ✓Rugsėjį pašalinu žiedynus, kad rožės nebeskatintų naujų ūglių. | ||||||
| Dengimas ir žiemojimas | ✓Rugsėjį pradedu tvarkyti aplinką – surenku lapus, paruošiu dirvą. | ✓Spalį ir lapkritį dengiu rožes, kai naktimis –1…–3 °C. Naudoju eglišakes ir agroplėvelę. | ✓Gruodį patikrinu, ar danga tvirtai laikosi, ir ar po ja nesikaupia drėgmė. |
Dažniausios klaidos ruošiant rožes žiemai
Rožių žūtį žiemą dažniausiai lemia ne pats šaltis, o netinkamas pasiruošimas. Svarbiausia – neperlenkti nei laiko, nei priemonių.
Per anksti uždengtos rožės dažnai pradeda pūti, nes po šilta danga išlieka drėgmė. Dengti verta tik tada, kai naktimis kelioms dienoms įsitvirtina –1…–3 °C temperatūra, o žemė jau pradeda vėsti.
Kita klaida – netinkamos medžiagos. Paprasta plėvelė ar maišai nekvėpuoja, todėl po jais kaupiasi kondensatas. Geriausia naudoti kvėpuojančią agroplėvelę, eglišakes, sausas durpes ar lapus – jos saugo nuo šalčio, bet leidžia išgaruoti drėgmei.
Per storas sluoksnis taip pat pavojingas – po juo oras nevaikšto, o šakos ima pūti. Pakanka 15–25 cm žemės ar durpių kauburėlio ir lengvo dengiamojo sluoksnio viršuje.
Dar viena klaida – nepašalinti lapai ir žiedai. Ant jų išlieka ligų sporos, kurios pavasarį atsinaujina. Visus likučius būtina surinkti ir išnešti iš rožyno.
Pavasarį dengimą reikia nuimti palaipsniui. Jei dangą nuimsite per anksti – jaunus ūglius gali pakenkti šaltis, o jei per vėlai – jie išbals ir taps trapūs. Geriausia pirmiausia praverti, kad išgaruotų drėgmė, ir tik po kelių dienų pašalinti viską visiškai.
