Genėjimas

Slyvų genėjimo paslaptys: klaidos, kurių reikia vengti

Pamenu, kaip pas močiutę sode slyvos stovėjo palei daržą – didelės, plačiomis šakomis, o vaisiai taip gausiai kabojo, kad kartais šakos net linkdavo iki žemės. Senelis visada kartodavo, kad slyva labai kaprizinga: jei ją pjausi ne laiku ar per daug – ji supyks ir kitąmet derliaus beveik nebus. Tad slyvų genėjimas – tikra paslaptis, reikalaujanti ir kantrybės, ir žinių.

Kada genėti slyvas?

Kada genėti slyvas?

Slyvos labai jautriai reaguoja į genėjimą, todėl tinkamas metas čia yra svarbiausias dalykas. Kaip sakydavo kaime: „Slyvą skriausk atsargiai – ji tau vaisiais atsilygins.“

Pavasarinis genėjimas

Kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje, kai nebėra stiprių šalnų, slyvos pjaunamos tam, kad atsigautų po žiemos. Tuo metu šalinamos nulūžusios, sausos ir į lajos vidų augančios šakos. Tai geriausias metas jaunų medelių formavimui, kai norime, kad medis augtų taisyklingas.

Vasaros genėjimas

Liepos pabaigoje ar rugpjūtį slyvas galima patrumpinti, kad vaisiai gautų daugiau saulės. Senoliai sakydavo, kad vasaros genėjimas – tarsi „pataisymas“, nes medis jau subrandinęs derlių ir nebebijo, kad nuimsime dalį energijos. Tokiu būdu laja retėja, vaisiai būna stambesni ir saldesni.

Rudeninis genėjimas

Rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje slyvos genimos tik saikingai. Pašalinamos ligotos ar nulūžusios šakos, bet didesnio pjovimo reikia vengti. Jei slyvą per daug sukarpysi rudenį, ji gali „susirgti“ arba visai nespėti užsigydyti žaizdų prieš šalčius.

Slyvų genėjimo darbų kalendorius

Slyvų genėjimas priklauso ne tik nuo metų laikų, bet ir nuo konkrečių mėnesių. Senoliai visada žiūrėdavo į dangų ir sakydavo: „Kada medis bunda, tada ir žmogus turi prisiliesti.“ Kad būtų aiškiau, sudėliojau darbus pagal mėnesius.

Paspauskite ant ✓, kad sužinotumėte, ką daryti kiekvieną mėnesį
📱 Mobiliajame slinkite lentelę į šoną →
Veikla Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru
Formuojamasis genėjimas Kovas – jaunų slyvų formavimas: pasirenkamos pagrindinės šakos. Balandis – tęsiamas ūglių trumpinimas, kad laja nebūtų per tanki. Liepa – galima šiek tiek pakoreguoti lają, kad įeitų daugiau šviesos.
Sanitarinis genėjimas Kovas – pašalinamos sausos ir pažeistos šakos. Balandis – tikrinama, ar nėra į vidų augančių šakų. Liepos pabaigoje praretinama, kad nesikrautų drėgmė.
Atjauninantis genėjimas Kovas – senesnių šakų pašalinimas etapais (ne daugiau 1/3 per kartą). Rugsėjis – pašalinamos nereikalingos viršūnės po derliaus.

Genėjimo taisyklės ir paslaptys

Genėjimo taisyklės ir paslaptys

Slyvos nėra tokios atlaidžios kaip obelys ar kriaušės, todėl čia negalima pulti su pjūklu bet kaip. Senelis visada kartodavo: „Kas slyvą supjaustys kaip karkvabalį, tas be uogos sėdės.“ Ir jis buvo teisus.

Jaunų slyvų formavimas

Pirmieji treji metai po pasodinimo yra patys svarbiausi. Tada slyva „mokoma“, kokia turės būti jos laja. Jei paliksime viską savieigai – medis užaugs aukštas, šakos tankiai susipins, o vaisiai bus smulkūs. Todėl reikia pasirinkti 3–4 pagrindines šakas, augančias į skirtingas puses, o likusias patrumpinti arba pašalinti. Tokiu būdu slyva užauga tvirta, o vaisiai gauna daugiau šviesos.

Derančių slyvų priežiūra

Kai medis jau pradeda duoti derlių, genėjimas tampa reguliarus, bet saikingas. Vasarą reikia retinti lają – išpjauti šakas, kurios viena kitą užstoja. Taip vaisiai noksta greičiau, nepradeda pūti nuo drėgmės. Pavasarį pašalinamos sausos ar nušalusios šakelės. Svarbiausia – niekada nepjauti per daug iš karto. Jei nuimsi trečdalį lajos, medis jausis nuskriaustas ir kitąmet duos mažiau vaisių.

Skirtingų slyvų veislių jautrumas

Ne visos slyvos vienodai reaguoja į genėjimą. Europinės slyvos kiek atsparesnės – joms genėjimas būtinas, kad medis nebūtų per tankus. O kininių slyvų (vadinamųjų japoniškų) reikia dar labiau pasaugoti – jos labai greitai reaguoja į žaizdas ir gali pradėti džiūti. Todėl tokioms slyvoms pjauname tik būtiniausias šakas, o žaizdas užtepame sodo tepalu ar bent jau pelenais.

Dažniausios klaidos genint slyvas

Slyvos itin jautrios netinkamam genėjimui, todėl klaidos čia kainuoja brangiai – medis gali susirgti, neduoti vaisių ar net nudžiūti. Kaime visada sakydavo: „Slyvą pataisysi mažai – džiaugsies, bet jei per daug – verksi.“

Per daug išgenėta laja

Jeigu išpjaunama daugiau nei trečdalis šakų vienu kartu, medis patiria šoką. Geriau pjauti mažiau, bet reguliariai – tada slyva išlaiko pusiausvyrą.

Palikti kelmeliai

Kai šaka nukerpama per aukštai, lieka „kelmas“, kuris nebeužsitraukia ir tampa ligų vartais. Šaką reikia kirpti prie pat pagrindo, kad žaizda gerai sugytų.

Netinkamas laikas

Pjaunant per anksti rudenį, medis gali apšalti, o per vėlai pavasarį – sunkiai gyja ir mažiau dera. Laikas yra viena dažniausių klaidų, darančių žalą.

Nesubalansuotas genėjimas

Jei viena pusė smarkiai patrumpinama, o kita paliekama – medis tampa kreivas, gali pasvirti, šakos lūžta nuo vaisių svorio.

Aštrių įrankių trūkumas

Bukos žirklės ar pjūklas drasko žievę, o tai silpnina obelį ir palengvina kelią ligoms. Genėti slyvas reikia tik aštriais, švariais įrankiais.

Senolių išmintis apie slyvų genėjimą

Slyvos nuo seno buvo laikomos kaprizingais medžiais, todėl jų genėjimui kaime skirdavo ypatingą dėmesį. Kiekvienas turėjo savo išbandytą būdą, o patarimai dažniausiai buvo perduodami iš lūpų į lūpas. Senoliai mėgdavo sakyti: „Slyvą pataisysi saikingai – ji tau derliumi atsidėkos.“

Ne karpyk slyvos šlapiai

Močiutė visada sakydavo: „Slyvos nemėgsta ašarų.“ Tai reiškė, kad po lietaus ar didelės drėgmės slyvų geriau neliesti. Drėgmė sudaro palankias sąlygas ligoms, todėl žaizdos ant šakų sunkiai užsitraukia, o kartais net pradeda pūti.

Pelenų ir molio košė žaizdoms

Kai tik senelis nupjaudavo storesnę šaką, niekada nepalikdavo jos atviros. Vietoje brangaus sodo tepalo jis naudodavo paprastą priemonę – molio ar pelenų košę. Ši saugojo nuo grybelio ir šalčio, o medis greičiau atsigaudavo.

Genėjimas pagal mėnulio fazes

Buvo tikima, kad slyvas geriausia kirpti mažėjančio mėnulio metu. Sakydavo, kad tada medis mažiau „kraujuoja“, žaizdos užsitraukia greičiau, o slyva atsilygina gausesniu derliumi.

Saikingas genėjimas

Slyvoms netinka drastiškas genėjimas. Senoliai pabrėždavo, kad geriau kasmet šiek tiek patrumpinti, nei vienu kartu nuimti pusę lajos. Tokiu būdu medis išlaiko sveikatą ir gausiai dera daugelį metų.

Slyvų genėjimo privalumai ir trūkumai

Slyvos – ne tik saldūs vaisiai, bet ir jautrūs medžiai, kuriems reikia tinkamos priežiūros. Kaime visada buvo kalbama: „Kas slyvą tinkamai pakarpo, tas uogienės turės visiems metams.“ Tačiau genėjimas turi dvi puses – jis gali padėti, bet gali ir pakenkti.

  • Medis gauna daugiau šviesos, todėl vaisiai būna didesni ir saldesni.
  • Pagerėja oro cirkuliacija – mažiau plinta grybelinės ligos.
  • Laja tampa tvarkinga, šakos nelūžta nuo vaisių svorio.
  • Senos slyvos atjaunėja ir vėl pradeda derėti gausiau.
  • Medį lengviau prižiūrėti, skinti vaisius ir purkšti.
  • Per daug išgenėjus medis patiria stresą, sumažėja derlius.
  • Slyvos jautrios pjūvio žaizdoms – lengvai pažeidžiamos ligų.
  • Netinkamai atliktas genėjimas gali išbalansuoti lają.
  • Reikia turėti aštrius ir švarius įrankius – kitaip medis nukenčia.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kada saugiausia genėti slyvas?
Pavasarį nuo kovo pabaigos iki balandžio pradžios, kai nebėra stiprių šalnų ir dar neprasidėjo gausus sulos tekėjimas. Vasarą galima lengvai praretinti liepos pabaigoje–rugpjūtį. Rudenį – tik sanitarinis tvarkymas.
Kiek šakų galima pašalinti per vieną kartą?
Ne daugiau kaip trečdalį lajos. Per didelis išretinimas išprovokuoja vilkūglius ir silpnina derlių kitais metais.
Ar būtina tepti pjūvio vietas?
Storesnius pjūvius (>2–3 cm) verta padengti sodo tepalu arba molio/pelenų koše. Taip sumažinsite džiūvimą ir infekcijų riziką.
Kuo skiriasi europinių ir „japoniškų“ (kininių) slyvų genėjimas?
Europinės slyvos atlaidesnės – joms reikia reguliaraus retinimo. Kininės (vadinamos „japoniškomis“) jautresnės žaizdoms, todėl genimos saikingiau, pjūviai mažesni ir kruopščiai apsaugomi.
Ar galima slyvas genėti žiemą?
Ne. Žiemą pjūviai prastai gyja, didėja apšalimo ir išdžiūvimo rizika. Žiema – tik sodo planavimui, ne pjūklui.
Ką daryti, jei medis labai apleistas?
Atnaujinkite etapais per 2–3 metus: kasmet pašalinkite dalį senų šakų, formuokite naujas, gerai apšviestas ataugas. Taip medis nepatirs šoko ir pamažu sugrįš į derėjimą.

Susiję straipsniai

14

Parašyti Atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *