Pamenu, kaip senelis ankstyvą pavasarį išeidavo į sodą su genėjamomis žirklėmis rankoje. Dar žemė būdavo šalta, sniego lopinėliai slėpdavosi pakraščiuose, o jis sakydavo: „Obelį reikia pakalbinti, nupjauti tai, kas nereikalinga, ir palikti, kad ji džiaugtųsi saule.“ Iš tiesų, obelų genėjimas – ne tik darbas, bet ir sena sodininkystės tradicija. Jis lemia, ar medis užaugins gausų, saldų derlių, ar šakos bus stiprios ir sveikos.
| Obelų savybės | |
|---|---|
| Botaninis pavadinimas | Malus domestica |
| Medžio aukštis | Nuo 2 m (koloninės) iki 10 m (seno tipo veislės) |
| Gyvavimo trukmė | 30–60 metų, priklausomai nuo priežiūros |
| Derėjimo pradžia | Po 3–6 metų nuo pasodinimo |
| Atsparumas šalčiui | Nuo vidutinio iki aukšto (priklauso nuo veislės) |
| Genėjimo ypatumai | |
|---|---|
| Pavasarinis genėjimas | Atliekamas prieš pumpurų brinkimą, kai nebėra šalčių |
| Rudeninis genėjimas | Atliekamas po lapų kritimo, bet prieš didelius šalčius |
| Genėjimo tikslai | Pagerinti oro cirkuliaciją, formuoti lają, skatinti vaisių kokybę |
| Genėjimo dažnumas | Kartą per metus, prireikus – papildomas vasaros genėjimas |
Kodėl svarbu genėti obelis?
Pamenu, kaip kaime žmonės juokaudavo: „Obelis be genėjimo – kaip žmogus be šukų: ir plaukai susivelia, ir gražumo nelieka.“ Ir išties, neprižiūrėta obelis greitai tampa tanki, šakos kryžiuojasi, vaisiai smulkėja, o ligos lengvai įsiveisia.
Genėjimas yra vienas svarbiausių darbų, norint išlaikyti sveiką, derlingą ir gražios formos obelį. Kiekvienas pjūvis daromas ne šiaip sau – jis padeda medžiui nukreipti energiją ten, kur labiausiai reikia: į naujus ūglius ar vaisių formavimąsi.
Genėdami mes siekiame trijų tikslų:
- Sveikatos – pašalindami ligotas ar pažeistas šakas, užkertame kelią infekcijoms.
- Derliaus – atlaisvinę lają, užtikriname, kad saulė pasiektų kiekvieną vaisių, todėl jie tampa sultingesni ir saldesni.
- Grožio – tvarkinga obelis ne tik džiugina akį, bet ir tampa patogesnė skinti bei prižiūrėti.
Kaip sakydavo mano tėvas: „Negenėta obelis duoda obuolių tiek, kiek nori pati, o genėta – tiek, kiek nori šeimininkas.“
Obelų darbų kalendorius
Senoliai visada sakydavo: „Sodo darbus žvaigždės nepasako, o mėnesiai – taip.“ Iš tiesų, kiekvieną mėnesį obelys reikalauja vis kitokios priežiūros: vieną kartą genėjimo, kitą – tręšimo ar laistymo. Kad būtų patogiau, sudėjau viską į aiškią lentelę.
| Veikla | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Genėjimas | ✓Kovas – pagrindinis genėjimas, šalinamos sausos ir kryžiuotos šakos. | ✓Balandis – formuojamasis jaunų obelų genėjimas. | ✓Liepos pabaiga – vasarinis korekcinis genėjimas. | |||||||||
| Tręšimas | ✓Kovo pabaigoje – pirmas tręšimas azotu. | ✓Balandį–gegužę – kompleksinės trąšos augimui skatinti. | ✓Birželį – daugiau kalio ir fosforo vaisiams. | ✓Rugpjūtį – tręšimą mažiname, medis ruošiasi žiemai. | ||||||||
| Laistymas | ✓Balandį – tik jei labai sausa. | ✓Gegužę–birželį – svarbiausias laistymas, kai mezgasi vaisiai. | ✓Birželį – per karščius naudoti mulčią. | ✓Liepos pabaigoje mažiname laistymą, kad vaisiai netrūkinėtų. | ✓Rugpjūtį – tik minimaliai. | |||||||
| Derliaus nuėmimas | ✓Liepos pabaigoje – ankstyvosios obelys. | ✓Rugpjūtį – vidutinio laiko veislės. | ✓Rugsėjį – dauguma desertinių veislių. | ✓Spalis – vėlyvosios, laikymui tinkamos obelys. |
Kada geriausia genėti obelis pavasarį?
Pavasarinis genėjimas yra pats svarbiausias, nes būtent tada galime geriausiai suformuoti medžio lają ir pasirūpinti jo sveikata. Pamenu, kaip ankstyvais rytais, dar vos ištirpus sniegui, senelis eidavo į sodą ir sakydavo: „Kai sulos lašas dar nepajudėjęs – metas imti pjūklą.“
Pavasarinį genėjimą geriausia atlikti nuo kovo pabaigos iki balandžio vidurio, kai nebėra stiprių šalnų, bet pumpurai dar nepradėję brinkti. Jei pavėluosi ir medis jau bus „pabudęs“, pjūviai sunkiau gyja, medis silpsta, o kartais net praranda dalį derliaus.
Ką šalinti pavasarį?
- Sausas, nulūžusias ar ligotas šakas.
- Šakas, kurios kryžiuojasi arba auga į medžio vidų.
- Labai smulkias, tankiai augančias šakeles, kurios tik užgožia šviesą.
Pavasarį taip pat patogu atlikti formuojamąjį genėjimą jaunoms obelims – tai padeda užauginti tvirtą skeletą ir gražią lają.
Kaime senoliai mėgdavo sakyti: „Pjauk drąsiai – medis neįsižeis, tik padėkos.“ Bet kartu reikėdavo turėti saiką – per daug patrumpinus, medis leis daugybę vilkūglių, kurie kitąmet pridarys daugiau bėdos nei naudos.
Kada genėti obelis rudenį?
Rudeninis genėjimas turi savų niuansų, ir čia labai svarbus laikas. Pamenu, kaip kaime kaimynė Aldona sakydavo: „Rudenį obelį kirpk saikingai, nes šaltis dar pribaigs, ko tu nespėjai.“ Ir ji buvo teisi – jei per daug išgenėsi vėlų rudenį, medis nespės užsigydyti žaizdų iki šalčių.
Kada pradėti?
Rudens genėjimą rekomenduojama atlikti po lapų kritimo, spalio–lapkričio mėnesiais, bet tik iki pirmųjų didesnių šalčių. Jei genėjimas atliekamas per vėlai, pjūvio vietos lieka atviros šalčiui ir gali apšalti.
Ką šalinti rudenį?
- Pažeistas, nulūžusias ar sergančias šakas, kad žiemą jos neplistų ligų židiniais.
- Jaunų ūglių perteklių, kurie augo tiesiai aukštyn (vadinamus vilkūglius).
- Šakas, kurios labai nusvirusios ir kliudo praėjimui ar vaisių skynimui.
Ko vengti?
Rudenį nerekomenduojama drastiškai trumpinti sveikų ir stiprių šakų, nes medis prieš žiemą labai nusilpsta. Kaime sakydavo: „Kas rudenį medį apkarpo, tas pavasarį ašaras renka.“ Tai reiškia, kad medis pavasarį gali prasčiau žydėti ar net apmirti.
Rudeninis genėjimas daugiau skirtas sanitarinei priežiūrai ir lengvam lajos praretinimui, o pagrindinis darbas vis tiek paliekamas pavasariui.
Genėjimo būdai ir technika
Obelų genėjimas nėra vienodas visiems medžiams – jauna obelaitė reikalauja vienokio priežiūros, o sena, dešimtmečius augusi obelis – visai kitokio. Kaime sakydavo: „Obelis, kaip žmogus – jaunystėje formuoji, brandžioje saugai, o senatvėje atjaunini.“
Todėl sodininkai dažniausiai skiria tris pagrindinius genėjimo tipus: formuojamąjį, sanitarinį ir atjauninantį. Kiekvienas jų turi savo laiką, tikslą ir konkrečius veiksmus.
| Genėjimo tipas | Kada taikomas | Tikslas | Pavyzdžiai |
|---|---|---|---|
| Formuojamasis genėjimas | Pirmieji 3–5 metai po pasodinimo | Sukurti tvirtą lajos struktūrą, užauginti stiprią „skeletinę“ obelį | Trumpinami ilgi ūgliai, paliekamos 3–4 stipriausios šakos skirtingomis kryptimis |
| Sanitarinis genėjimas | Kiekvienais metais, pavasarį ar rudenį | Pašalinti ligotas, sausas, nulūžusias ar į vidų augančias šakas | Iškertamos rauplėmis pažeistos šakos, nulūžusios po audros |
| Atjauninantis genėjimas | Senuose, mažai derančiuose medžiuose | Skatinti naujų ūglių augimą, prailginti obels gyvavimą ir derėjimą | Stipriai patrumpinamos senos šakos, pašalinamos nereikalingos viršūnės |
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
Pamenu, kaip kartą mūsų kaimynas Petras, pirmą kartą ėmęs pjūklą, „sutvarkė“ obelį taip, kad iš jos liko tik stagarai. Pavasarį medis atrodė lyg šluota – pridarė daugiau vilkūglių nei lapų, o obuolių taip ir nesulaukė. Būtent todėl verta žinoti, kokių klaidų vengti.
Per daug išgenėta laja
Jei išpjaunama daugiau nei trečdalis šakų vienu kartu, medis patiria šoką. Geriau genėti mažiau, bet reguliariai.
Palikti kelmeliai
Kai šaka nukerpama per aukštai, lieka „kelmas“, kuris nebeužsitraukia ir tampa ligų vartais. Šaką visada reikia kirpti prie pat pagrindo.
Netinkamas laikas
Pjaunant per anksti rudenį – medis gali apšalti, o per vėlai pavasarį – sunkiai gyja ir mažiau dera.
Nesubalansuotas genėjimas
Jei viena pusė stipriai patrumpinama, o kita paliekama – medis pasvyra, šakos lūžta nuo vaisių svorio.
Aštrių įrankių trūkumas
Bukomis žirklėmis ar pjūklu padaryti pjūviai drasko žievę, o tai silpnina obelį.
Privalumai ir trūkumai
Kaime žmonės visada turėjo nuomonę apie genėjimą: vieni sakydavo „be genėjimo obelis neveda“, kiti – „palik gamtai, ji pati žino“. Tiesa yra kažkur per vidurį – genėjimas turi daug privalumų, bet yra ir tam tikrų trūkumų, ypač jei darbas atliekamas netinkamai.
- Medis gauna daugiau saulės ir oro, mažėja ligų rizika.
- Obuoliai tampa didesni, sultingesni ir skanesni.
- Lengviau skinti derlių ir prižiūrėti obelį.
- Genėtas medis ilgiau išlieka produktyvus.
- Gražesnė sodo estetika – tvarkingos obelys puošia kiemą.
- Reikalauja laiko, darbo ir žinių – ne kiekvienas iškart moka.
- Netinkamai išgenėjus, medis gali susilpnėti ar net apmirti.
- Per daug genėjimo išprovokuoja vilkūglių augimą.
- Žaizdos tampa vartais ligoms, jei įrankiai nešvarūs ar pjūviai neapdoroti.
