Braškių skonis – vienas svarbiausių kriterijų renkantis veislę savo sodui. Per savo braškininkavimo metus esu pastebėjęs, kad saldumas priklauso ne tik nuo veislės genetikos, bet ir nuo dirvos, saulės kiekio bei priežiūros. Tačiau yra tam tikros veislės, kurios net ir prastesnėmis sąlygomis išsiskiria savo cukraus kiekiu ir maloniu aromatu.
Žemiau pasidalinsiu, į ką atkreipti dėmesį renkantis saldžias braškes, bei pateiksiu kelias geriausias veisles, kurias pats išbandžiau ir kurios pasiteisino Lietuvos klimato sąlygomis.
Kaip atpažinti saldžią braškių veislę?
Braškių saldumas dažnai vertinamas ne tik subjektyviai paragavus, bet ir pagal tirpiųjų sausųjų medžiagų kiekį (matuojamą °Brix). Kuo skaičius didesnis, tuo saldesnės uogos.
Svarbiausi požymiai, kad braškių veislė bus saldi:
- Tamsiai raudona minkštimas – dažnai rodo didesnį cukraus kiekį.
- Intensyvus aromatas – saldžios veislės dažniausiai kvepia stipriau.
- Vėlyvesnis nokimo laikas – dauguma saldžių veislių būna vidutinio vėlyvumo ar vėlyvos, nes ilgiau kaupia cukrų.
- Tankesnė odelė – saugo cukrų ir aromatą transportuojant.
TOP saldžios braškių veislės mano sode
Malwina – saldumo karalienė
Jeigu turėčiau įvardinti vieną braškių veislę, kurios saldumas ir aromatas mane visada nuginkluoja – tai būtų Malwina. Ji – tikra vasaros pabaigos žvaigždė. Noksta, kai kitos braškės jau seniai baigusios derėti – dažniausiai liepos pabaigoje ar net rugpjūčio pradžioje, priklausomai nuo vasaros karščio.
- Uogos: labai stambios, dažnai sveria 30–50 g, net ir antroje derėjimo pusėje išlieka solidžios. Odelė tamsiai vyšninė, o minkštimas – intensyviai raudonas, be baltos šerdies.
- Skonis: tikras desertas – švelnus, bet kartu labai saldus, su sodriu braškių kvapu, kuris juntamas vos praskleidus uogų pintinę.
- Auginimas: mėgsta saulėtą vietą, bet dėl vėlyvo nokimo ne taip jautri pavasario šalnoms. Labai atspari braškių ligoms, bet prastai toleruoja ilgus lietingus periodus – uogos gali pradėti pūti, todėl verta naudoti mulčią arba kilstelėtas lysves.
- Mano patarimas: jei nori braškių iki pat rugpjūčio, sodink Malwiną. Ji „uždaro“ sezoną, ir tą daro labai saldžiai.
Florence – britiška klasika
Florence yra vidutinio vėlyvumo veislė, atkeliavusi iš Jungtinės Karalystės, ir, kaip būdinga britiškam stiliui, turi subtilų, bet sodrų skonį. Ji nėra tokia tamsi kaip Malwina, tačiau saldumo lygis vis tiek aukštas.
- Uogos: vidutinio dydžio (20–30 g), raudonos, su lengvu blizgesiu, vidus šviesiai raudonas, gana tankus.
- Skonis: saldus, su švelnia rūgštelės nata, todėl puikiai tinka tiems, kam nepatinka „per saldžios“ braškės. Aromatas subtilus, bet juntamas.
- Auginimas: atspari braškių vytuliui ir puviniams, todėl mėgstama ūkininkų. Dėl tvirto minkštimo labai gerai transportuojama.
- Mano patirtis: Florence dažnai vadinu „džentelmeniška braške“ – ji graži, patikima, ir visada duoda stabilų derlių, net jei vasara ne pati saulėčiausia.
Polka – olandiška desertinė žvaigždė
Jeigu norisi braškių, kurios kvepia taip, kad kaimynai patys ateina prašyti paragauti, tai Polka – tas pasirinkimas. Tai vidutinio ankstyvumo veislė, garsėjanti savo aromatu ir sodriu skoniu.
- Uogos: vidutinio dydžio (20–25 g), tamsiai raudonos, beveik vyšninės spalvos, labai blizgios.
- Skonis: intensyviai saldus, net vos neprinokusios uogos jau maloniai salstelėjusios. Aromatas – stiprus ir ilgai išliekantis.
- Auginimas: vidutiniškai atspari ligoms, bet mėgsta šilumą ir saulę. Per lietingą vasarą reikia stebėti dėl pilkojo puvinio.
- Mano pastebėjimas: Polką auginu dėl desertų – braškių pyragai, kokteiliai ar tiesiog su grietinėle – skonis toks, kad atrodo, jog cukraus nereikia visai.
Sonata – subalansuotas saldumo ir aromato derinys
Sonata – viena universaliausių braškių, kurią mėgsta ir mėgėjai, ir profesionalai. Tai veislė, kuri duoda gražias, dideles uogas ir puikų skonį.
- Uogos: stambios, taisyklingos kūgio formos, ryškiai raudonos, su lengvu blizgesiu.
- Skonis: saldus, bet ne toks intensyvus kaip Polkos ar Malwinos – labiau subalansuotas, su gaiviu poskoniu. Aromatas malonus, bet ne dominuojantis.
- Auginimas: tvirta, gerai transportuojama, atspari pagrindinėms ligoms. Tinka tiek šviežiam vartojimui, tiek perdirbimui.
- Mano patirtis: Sonata – lyg patikimas draugas: visada būna skani, visada graži, ir niekada nepaveda.
Palyginimo lentelė – saldžiausios braškių veislės mano sode
Kad būtų lengviau apsispręsti, pateikiu lentelę, kurioje surinkau svarbiausius duomenis apie mano minėtas saldžiausias braškių veisles. Čia rasi ne tik derėjimo laiką ar uogų dydį, bet ir subjektyvų saldumo bei aromato vertinimą pagal mano asmeninę patirtį.
| Veislė | Derėjimo laikas | Uogų dydis | Saldumo lygis (1–5) | Aromatas | Tvirtumas | Atsparumas ligoms | Pastabos |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Malwina | Labai vėlyva (VII pab.–VIII pr.) | Labai didelės (30–50 g) | 5 | Labai intensyvus | Geras | Aukštas | „Sezono uždarymas“, puikus desertas, mėgsta saulę ir mulčią po lietum. |
| Florence | Vid. vėlyva (VI pab.–VII pr.) | Vidutinės (20–30 g) | 4 | Subtilus, malonus | Labai geras | Aukštas | Patikima, tvirta uoga, gerai laikosi ir keliauja. |
| Polka | Vid. ankstyva (VI vid.) | Vidutinės (20–25 g) | 5 | Labai stiprus | Vidutinis | Vidutinis | Aromatinga desertinė, stebėti dėl puvinio lietingomis vasaromis. |
| Sonata | Ankstyva–vid. ankstyva | Didelės (25–35 g) | 4 | Vidutinis | Labai geras | Aukštas | Universali – graži, skani, patikima tiek sode, tiek prekyboje. |
Kaip pasirinkti saldžiausias veisles pagal tavo sąlygas
Per tiek metų braškyne supratau paprastą dalyką: „saldžiausia veislė“ egzistuoja tik tada, kai ji auga tinkamose sąlygose. Todėl prieš bėgant į medelyną, verta atsakyti į tris klausimus – kiek turi saulės, kokia dirva ir kiek laiko galėsi skirti priežiūrai.
- Saulė ir mikroklimatas. Saldumą tiesiogiai lemia saulės valandos. Jei tavo sklypas gauna 6–8 val. tiesioginės saulės, gali drąsiai rinktis saldžiausias, aromatingas veisles, tokias kaip ‘Polka’ ar ‘Malwina’. Pusinis pavėsis „suvalgo“ cukrų – tokiu atveju geriau rinktis subalansuoto skonio, patikimas veisles, pvz., ‘Sonata’ ar ‘Florence’. Vėjuotose vietose braškės greičiau džiūsta, uogos smulkėja – saldumą čia gelbsti mulčias ir lašelinis laistymas.
- Dirva ir drenažas. Saldžioms uogoms reikia lengvos, gerai drenuotos dirvos. Sunkus, užmirkstantis priemolis „atskiestų“ skonį ir skatintų puvinius. Jei dirva sunki, formuoju pakeltas lysves ir būtinai mulčiuoju (žievė, šiaudai – pagal situaciją). Ant gerai paruošto pagrindo net vėlyvos veislės, kaip ‘Malwina’, iki rugpjūčio „prisikrauna“ cukraus.
- Priežiūros intensyvumas. Jeigu neturi laiko dažnai ravėti, laistyti ir stebėti ligų, rinkis atlaidesnes veisles: ‘Sonata’ ar ‘Florence’ atlaiko klaidas ramiau. ‘Polka’ – desertinė žvaigždė, bet lietingais sezonais reikalauja daugiau dėmesio ventiliacijai, mulčiui ir prevencijai nuo puvinių.
- Derėjimo laikas ir cukraus „maratonas“. Kad saldžių uogų turėtum ilgai, dėlioju estafetę: ankstyvesnė ‘Sonata’ startui, vidurio sezono aromatinga ‘Polka’ „desertui kasdien“, o vėlyva ‘Malwina’ – finalui, kai visi kiti jau baigė. Tokia kombinacija realiai duoda saldų derlių 5–7 savaites.
- Laistymas ir saldumas. Laistau tolygiai iki uogų spalvos intensyvėjimo, bet paskutinę brandos atkarpą vengiu perteklinio vandens – taip uogos nebūna „vandeningos“. Lašelinis + mulčias man duoda stabiliausius °Brix skaičius (paprastai mėgstu juos pasimatuoti refraktometru – skamba moksliškai, bet realiai padeda).
- Tręšimas ir skonis. Per daug azoto = daug lapų, mažiau skonio. Pagrindą duodu pavasarį (subalansuotai), o prieš žydėjimą renkuosi kalį – jis atsakingas už cukrų kaupimą ir aromatą. Vasaros viduryje trąšų „nebeužkraunu“, kad neužaugintų per vešlios, vandeningos masės.
- Derliaus nuėmimo momentas. Saldžiausia uoga – visiškai sunokusi ant krūmo. Jei skini per anksti „techninę“ raudoną, saldumas nebesusiformuos. ‘Polka’ ir ‘Malwina’ ypač atsidėkoja, kai palauki dieną ilgiau – cukrus „užsifiksuoja“ kur kas geriau.
Trumpai: jeigu turi daug saulės ir gali skirti šiek tiek daugiau dėmesio – imčiau ‘Polka’ + ‘Malwina’ ir pasidėčiau ‘Sonata’ saugiam startui. Jei sąlygos vidutinės, dalį ploto skirčiau ‘Florence’ – ji išlieka saldi net „ne idealią“ vasarą. Nėra vieno stebuklingo atsakymo, bet teisinga kombinacija leidžia suvaldyti rizikas ir vis tiek valgyti labai saldžias braškes visą sezoną.
