Pirmiausia, kai pamatau geltonuojančius česnakų lapus, visada galvoju apie dirvą. Rūgštus arba per sausas dirvožemis – viena dažniausių geltimo priežasčių. Mano lysvėse tai pasirodė labai akivaizdu: kai vienais metais pavasarį nesitikrinau pH, česnakai pradėjo gelsti dar nepraėjus savaitei po sudygimo.
Rūgštus dirvožemis (pH žemiau 5.5) mažina maisto medžiagų pasisavinimą. Nors jų gali būti dirvoje, augalas jų paprasčiausiai neįsisavina. Lapai pirmiausia pašviesėja, vėliau gelsta nuo galiukų, ir visa galvutė ima smarkiai atsilikti.
Kita dažna bėda – dirvos sausra. Česnakai mėgsta drėgną, bet ne per šlapią žemę. Kai tik ima stigti drėgmės, lapų galiukai pradeda džiūti ir gelsti. Pastebėjau, kad jei lapas gelsta nuo galiuko į vidų – dažniausiai kaltas būtent vandens stygius.
Asmeninė patirtis: vieną gegužę pamiršau palaistyti lysvę savaitę, manydamas, kad lietaus užteks. Kai po savaitgalio grįžau – pusė česnakų lapų buvo gelsvi, o augimas akivaizdžiai stabtelėjęs. Vien palaistymas nepadėjo – atsigavo tik tie, kurie buvo mažiau pažeisti.
Maistinių medžiagų trūkumas
Labai dažnai česnakų lapai gelsta dėl azoto trūkumo. Kai lapai tampa blyškiai žali, o vėliau pagelsta nuo apačios – tai aiškus signalas, kad reikia azotinių trąšų. Kartais padeda paprastas amonio salietros tirpalas, kartais – pavasarį barstyti vištų mėšlas arba skystas raugas iš dilgėlių.
Kalis taip pat svarbus – kai jo trūksta, lapai tampa standūs, bet pradeda gelsti per kraštus ir garbanotis. Tai lengva supainioti su sausra, bet jei dirva drėgna – kaltas kalis.
Magnio stoka dažniau pasitaiko rūgštesnėje dirvoje – česnako lapai tampa dryžuoti, su geltonai žaliomis juostelėmis, ypač ant senesnių lapų.
Asmeniniai patarimai: kai tik pamatau, kad augalai šviesėja, pirmiausia duodu dilgėlių raugą. Jei tai nepadeda per kelias dienas – seku su pelenų tirpalu arba pabarstau komposto mišiniu su medžio pelenais. Be to, per sezoną 2–3 kartus stebiu lapų spalvą – jei spalva ima keistis, reaguoju iš karto.
Oro sąlygos: vėlyvi šalčiai, vėjas, karščio bangos
Teko ne kartą įsitikinti – oro permainos dažnai būna slaptoji geltimo priežastis. Vėlyvos šalnos, stiprūs vėjai ar net trumpas sausas karštis – visa tai česnakai reaguoja nedelsiant.
Kai augalai jau paaugę, bet dar trapūs, net –1 °C šalna gali pažeisti jų viršūnėles. Tada lapų galiukai paruduoja, gelsta, o vėliau džiūsta. Stiprus vėjas gali pažeisti lapų paviršių – atsiranda gelsvų „nudegimų“, kurie dažnai supainiojami su liga.
Karščio bangos, ypač jei po jų eina sausra, česnakui taip pat ne į naudą. Teko matyti, kaip po vienos karštos savaitės be lietaus dalis daigų ėmė geltonuoti nuo pagrindo – taip augalas reaguoja į vandens trūkumą ir perkaitimą.
Man padėjo šiaudų mulčas – net 3 cm sluoksnis iškart stabilizavo dirvos temperatūrą ir drėgmę.
Per tankus sodinimas arba netinkamas atstumas tarp eilučių
Kartais geltimo priežastis būna visai paprasta – per tankiai susodinti česnakai. Kai šaknims trūksta erdvės, o lapams – oro, augalai pradeda silpti, o lapai – gelsti nuo dugno.
Vėdinimo stoka skatina ir grybelinių ligų plitimą – tad jei lapai gelsta apačioje, ir kartu pradeda darytis minkšti, tamsėti – reikia būtinai pažiūrėti, ar augalai kvėpuoja. Aš pats kažkada susodinau per 5 cm tarpą, manydamas, kad „sutaupysiu vietos“. Galiausiai iš 100 dantukų tik 40 subrandino normalias galvutes.
Dabar naudoju 10 cm tarp česnakų, ir 25 cm tarp eilučių – tai, mano akimis, geriausias balansas tarp vietos ir derliaus.
Ligos ir kenkėjai: kas puola česnakų lapus?
Grybelinės ligos
Vienas iš svarbiausių signalų, kad česnako lapai gelsta ne dėl trąšų ar dirvožemio – tai netolygus geltimas, dažniausiai su dėmelėmis. Jei matau, kad lapas geltonuoja nuo pagrindo, ant jo yra rūdžių ar balsvų miltelių, įtariu grybelius.
Fuzariozė – dažnas svečias lengvose, šiltoje ir drėgnoje dirvoje. Lapai pradeda gelsti nuo pagrindo, vėliau visos galvutės tampa minkštos, pūvančios. Kai tik pastebiu tokius požymius, iškasu vieną augalą – jei šaknys rudos, gleivėtos, o stiebas lengvai lūžta – fuzariozė.
Rūdys – tai rudos, oranžinės dėmelės ant lapų. Dažniausiai atsiranda, kai oras drėgnas, o vėdinimo lysvėje mažai. Lapai ne tik gelsta, bet ir pradeda deformuotis.
Miltligė – šviesios, pilkai žalsvos apnašos, kurios vėliau geltonuoja. Tai dažnai painiojama su trąšų trūkumu, bet pagrindinis skirtumas – apnašos matomos net ir ryte.
Ką darau? Kai tik įtariu grybelius – purškiu vario sulfatu, arba išpilu sodos tirpalą (1 valg. š. / 1 l vandens). Jei tai neveikia – tenka naikinti augalą ir nedelsiant keisti dirvą ar sėjomainą.
Bakterinės infekcijos
Geltonavimas nuo vidinės lapo dalies, be aiškių dėmių ar džiūvimo, gali rodyti bakterinę infekciją. Čia padėtis sudėtingesnė – nes nėra specifinių gydymo priemonių, o infekcija plinta tyliai.
Augalas atrodo tarsi vystantis: lapai geltonuoja lyg iš vidaus, bet lieka elastingi, be dėmių. Šaknys dažnai atrodo sveikos, tačiau galvutė išbyra anksti, suskaidoma į mažas, minkštas skilteles.
Man padėjo tik sėjomaina ir prevencija. Vienais metais visiškai atsisakiau česnakų tame plote – kitais galėjau grįžti. Be to, dezinfekuoju sėklą kalio permanganatu, jei kyla bent menkiausias įtarimas.
Kenkėjai: svogūninė musė, tripsai, nematodai
Svogūninė musė – kai lapai pradeda geltonuoti staiga, o vidus tarsi tuščias, dažnai kaltas jos lervos. Jas atpažinau tik iškasęs kelis česnakus: šaknys suėstos, viduje – smulkūs, balti kirminai.
Tripsai – jei lapų viršūnės pageltusios, bet tuo pačiu atrodo „sidabruotos“, tarsi su blizgesiu – tai dažnas požymis. Jie minta ląstelių sultimis, o palieka bespalves žymes, kurios virsta geltimu.
Nematodai – tai ko bijau labiausiai. Jų nepamatysi plika akimi, bet lapai pradeda banguoti, geltonėti nuo vidurio, o galiausiai deformuojasi visas augalas. Galvutės susisuka, skiltelės netaisyklingos, smulkios.
Asmeninė patirtis: vienais metais net nesupratau, kas atsitiko – česnakai buvo gražūs, bet vieną dieną pradėjo gelsti visi. Kai iškasiau – radau vos kelis sveikus. Po laboratorinio tyrimo paaiškėjo – nematodai. Nuo tada pradėjau keisti sodinimo vietą kas metus, taip pat dezinfekuoju sėklas ir sodinu kartu su serenčiais (vaistiniu medetkų augalu) – jie atbaido šiuos kenkėjus.
Kaip atpažinti problemą per 5 minutes
Kai tik pastebiu geltimą, darau taip:
- Žiūriu į geltimo kryptį: jei nuo apačios – galimas trąšų trūkumas arba grybelis, jei nuo galiukų – sausra arba šaltis.
- Ar yra dėmių? Jei taip – galimos ligos. Jei ne – tikėtinas maisto trūkumas.
- Kasu vieną augalą: tikrinu šaknis – jei tvirtos, baltos, sveikos – dažniausiai kaltas ne kenkėjas.
- Apžiūriu vidinius lapus – jei gleivėti ar suminkštėję – infekcija.
Tokia greita apžiūra dažnai leidžia man reaguoti tą pačią dieną, o ne spėlioti ir laukti, kol problema plinta.
Kaip spręsti česnakų geltimo problemą – žingsnis po žingsnio
Atlikti greitą dirvožemio tyrimą
Kai tik pastebiu geltimą, pirmas žingsnis – įvertinti dirvą. Nebūtina siųsti mėginių į laboratoriją, pakanka kelių paprastų veiksmų:
- Patikrinu pH testu (paprasta lakmuso juostelė) – jei rodmuo mažesnis nei 6, žinau, kad česnakams tai per rūgštu.
- Įsmeigiu pirštą į žemę – jei drėgmės nejaučiu bent 4–5 cm gylyje, česnakai tiesiog kenčia nuo sausros.
- Pažiūriu, ar dirva nėra sukietėjusi – jei taip, šaknims trūksta oro.
Jeigu bent viena iš šių sąlygų netinkama – pradedu nuo dirvos korekcijos, o ne trąšų pylimo.
Papildomai patręšti – bet labai tiksliai
Kai nustatau, kad kaltas maisto medžiagų trūkumas, einu per šiuos veiksmus:
- Azoto trūkumas – skystas dilgėlių raugas arba labai silpnas amonio salietros tirpalas (10 g / 10 l vandens). Laistau tarp eilučių, niekada neant lapų.
- Kalis – pelenų tirpalas (1 stiklinė pelenų / 10 l vandens), gerai išmaišytas ir nukoštas. Duoda efektą per 2–3 dienas.
- Magnis – purškimas magnio sulfatu (10 g / 10 l). Tai labiau lapų purškalas nei laistymas.
Svarbu: niekada netręšiu, jei prieš tai nepatikrinau oro prognozės – jei lis, trąšos tik išsiskalaus, o nepadės.
Gydyti augalus nuo ligų ar kenkėjų
Kai geltimą sukelia ligos ar kenkėjai, paprastos trąšos nebepadeda – čia reikalingos tikslingos priemonės.
- Esant grybelinėms ligoms, purškiu česnakus 1 % vario oksichlorido tirpalu (pagal instrukciją), bet tik vakare ar debesuotą dieną, kad neapdegintų.
- Esant kenkėjų požymiams, naudoju skystą serenčių ar česnakų nuovirą – tai mano pagrindinė prevencinė ir gydomoji priemonė.
- Jeigu įtariu tripsus ar muses – išbarstau žemės diatomitą aplink augalus. Jis naikina lervas, bet nekenkia dirvai.
Jei liga pažengusi – nebesigailiu, rautu pašalinu sergančius augalus, kad sustabdyčiau plitimą.
Pridengti, mulčiuoti ar persodinti?
Kartais geltimą išprovokuoja šalna arba karštis, todėl imuosi mechaninių sprendimų:
- Pridengiu neaustine agroplėvele – ypač jei per naktį prognozuojama mažiau nei +2 °C. Vien dėl to išsaugojau šimtus česnakų.
- Mulčiuoju šiaudais ar nupjauta žole – tai saugo drėgmę ir švelnina temperatūros šuolius.
- Jeigu vieta užkrėsta ar dirva sunki – kitais metais ten česnakų nebesodinu. Būna ir taip, kad tenka visiškai atsisakyti ploto 1–2 sezonams.
Persodinti česnakus sezono metu – tik kraštutiniu atveju, kai lysvė akivaizdžiai nesveika. Persodinimas padeda tik, jei šaknys dar sveikos.
Mano efektyviausi veiksmai per 24 val.
Kai geltimas pasirodo ir nenoriu rizikuoti viso derliaus, darau taip:
- Atlieku greitą patikrą – pH, drėgmė, kasimui skirtas vienas augalas.
- Jei reikia – iškart laistau pelenų arba dilgėlių tirpalu.
- Po kelių valandų – purškiu sodos tirpalu arba serenčių nuoviru, jei matosi dėmių ar įtariu grybelį.
- Kitą rytą uždengiu plėvele, jei prognozė rodo vėsumą ar lietų.
- Sekančią dieną stebiu reakciją – jei lapai nebeblogėja, žinau, kad pataikiau.
Tokie veiksmai ne kartą išgelbėjo mane nuo visiško derliaus praradimo.
