Kai pirmą kartą pasodinau rabarbarą, jis man atrodė labai greitai augantis augalas – per porą savaičių išdygo stiprūs lapai, stiebai jau siekė beveik pusmetrį. Rankos tiesiog niežtėjo skinti, virti kompotą, kepti pyragą. Tačiau tada dar nežinojau, kad pirmųjų metų rabarbarų stiebų skinti nevalia – net jei jie atrodo suaugę ir stiprūs. Jauno augalo šaknų sistema dar tik formuojasi, todėl nuskynus net kelis stiebus, galima labai rimtai pažeisti jo augimą.
Pirmą kartą rabarbarus patariama skinti tik antraisiais metais, ir tai – tik labai saikingai. Iš savo patirties galiu pasakyti: antraisiais metais leidžiu sau nuskinti ne daugiau kaip 2–3 stiebus, ir tik birželio pradžioje. Visą kitą laiką palieku augalui sustiprėti. Tais metais, kai susigundžiau nuskinti daugiau, augalas kitą sezoną nebeužaugo nei toks tankus, nei toks tvirtas.
Jeigu rabarbaras pasodintas rudenį, tai pirmą pavasarį jis tik pradedamas adaptuotis – jam reikia laiko įsitvirtinti. Net jei atrodo, kad jau galima skinti, geriau luktelėti iki kitų metų pavasario, kad augalas būtų pilnai pasirengęs derėti visavertiškai.
Kodėl svarbu atsižvelgti į rabarbaro amžių prieš skynimą?
Augalo amžius turi tiesioginę įtaką ne tik skynimo laikui, bet ir stiebų kokybei, skoniui bei vėlesniam derlingumui. Jaunas rabarbaras skynimo metu neturi pakankamai išsivysčiusio šaknyno, todėl pašalinus stiebus, jis „išsekina“ pats save. Tai gali lemti, kad augalas ilgainiui taps silpnesnis, ims augti nelygiais ciklais, o po poros metų išvis nebeformuos stiprių lapkočių.
Antrais metais – kaip jau minėjau – rabarbaras leidžia šiek tiek paragauti jo derliaus, bet pilnai imti stiebus galima tik trečiaisiais metais. Tada augalas jau būna įsitvirtinęs, šaknys gilios, o stiebai auga tankiai ir stipriai. Tik tada galima reguliariai skinti be baimės, kad susilpninsi visą kerą. Labai svarbu stebėti ne tik stiebų dydį, bet ir tai, ar jie atsinaujina – jei po skynimo augalas lėčiau augina naujus ūglius, vadinasi, jam reikia daugiau laiko sustiprėti.
Aš pats vieną sezoną dėl per didelio noro turėti kuo daugiau rabarbarų pyragų per dažnai skyniau trejų metų augalo stiebus – ir vėliau jis pradėjo džiūti, šaknų dalyje atsirado pelėsio židinių, o nauji stiebai buvo vis plonesni. Tik po kelerių metų regeneracijos pavyko jį vėl atkurti iki stipraus augalo.
Kaip orai keičia skynimo laiką?
Kaip atpažinti, kad jau laikas skinti rabarbarus pagal orus?
- Orų sąlygos turi milžinišką įtaką tam, kada galima pradėti skinti rabarbarų stiebus. Jeigu pavasaris šiltas ir ankstyvas, rabarbarai pradeda leisti stiprius stiebus jau balandžio pabaigoje, o gegužės viduryje jie būna visiškai pasiruošę skynimui. Tokiais metais aš pats derlių imu maždaug 10 dienų anksčiau nei įprastai. Tačiau viskas pasikeičia, jei pavasaris buvo šaltas, lietingas ar vėluojantis.
- Jei pavasaris buvo vėlyvas, kaip 2021-aisiais, kai iki gegužės vidurio dar laikėsi naktinės šalnos, tai net ir seni rabarbarai labai lėtai vystosi. Tokiu atveju stiebai gali būti trumpi, šviesūs, silpni – jų skinti neverta, net jei laikas „jau turėtų būti tinkamas“. Geriau luktelėti iki birželio pradžios, kai oro temperatūra tampa pastovi, o naktimis nekrenta žemiau 8 °C.
- Karšti, sausi pavasariai taip pat koreguoja derliaus laiką. Nors rabarbarai mėgsta saulę, bet jei nėra pakankamai drėgmės, stiebai auga lėčiau, būna plonesni, o kartais – net šiek tiek „sutrumpėja“. Aš tokiais metais stengiuosi laistyti reguliariai – kas 3–4 dienas – kad augalas gautų pakankamai jėgų formuoti tvirtus stiebus. Tik tada galima skinti nekenkiant kerui.
- Taip pat reikia stebėti lapų formą ir spalvą. Jei stiebai jau ilgi, bet lapai dar visai maži, tai reiškia, kad augalas vis dar „dirba į šaknį“, stiprėja. Skubėti skinti tokiu metu neverta – iš mano praktikos, jei palauki dar savaitę, stiebai pasiekia dvigubą storį ir tampa kur kas sultingesni.
- Vienas svarbus ženklas, kad laikas skinti – kai stiebo paviršius tampa švelniai blizgus, o ne matinis. Tai signalas, kad jis pilnai susiformavęs. Taip pat – jei stiebas pasiekia bent 25–30 cm ilgio, tai geras indikatorius, kad jau galima pradėti.
Ką daryti, jei pavasaris buvo vėlyvas ar vasara labai sausa?
- Jei pavasaris vėluoja, neskubėkite skinti – net ir trejų metų augalui reikia pastovios šilumos. Geriau luktelėti kelias savaites nei nusilpninti augalą visam sezonui. Mano praktika rodo, kad dvi savaitės papildomo laukimo garantuoja dvigubai didesnį derlių birželį.
- Esant sausrai, rabarbarus reikia laistyti reguliariai, kitaip jie nustos formuoti stiebus ir pradės „eiti į ramybės būseną“, ypač jei temperatūra viršija 28 °C. Tokiu atveju stiebai pradeda kietėti, tamsėti ir praranda skonį. Laistyti geriausia ryte arba vakare, po 5–10 litrų vienam augalui kas kelias dienas.
- Jei per karščius skini stiebus, juos būtina kuo greičiau suvartoti – tokios sąlygos skatina skaidulų kiekį, stiebai kietėja, ir jų tekstūra nukenčia. Aš karštomis vasaromis skintus rabarbarus dedu tiesiai į šaldytuvą, nes kambario temperatūroje jie pradeda vysti per kelias valandas.
Kitas labai svarbus faktorius – kritulių režimas prieš pat skynimo laikotarpį. Jei savaitę prieš planuojamą skynimą pasitaikė gausūs lietūs, o temperatūra nebuvo itin aukšta, stiebai per trumpą laiką gali tapti „permirkę“. Tokie stiebai dažnai praranda standumą, būna linkę įtrūkti per vidurį, ypač jei buvo intensyviai laistoma iš viršaus. Iš savo patirties galiu pasakyti – jei lietūs užklupo prieš pat skynimą, geriausia luktelėti 2–3 dienas, kad žemė šiek tiek pradžiūtų ir augalas stabilizuotų vidinę struktūrą. Priešingu atveju gali nuskinti stiebus, kurie iš pažiūros atrodo tvirti, bet viduje – minkšti, suskystėję.
Kaip atskirti tinkamą stiebą nuo dar nepasiruošusio?
Kokio ilgio ir storio turi būti stiebai prieš skynimą?
Skinti rabarbarą tik tada, kai stiebas tam subrendęs – tai viena svarbiausių taisyklių, kurias išmokau. Tinkamas stiebas turėtų būti bent 25–30 cm ilgio ir ne mažiau nei nykščio storio, kitaip sakant – apie 2–3 cm skersmens. Jei stiebas dar siauras, nors ir pakankamo ilgio, jis dažnai būna per minkštas, turintis daugiau rūgščių ir mažiau sultingumo. Tokie stiebai dažniausiai sulinksta vos nuskinti ir greitai netenka šviežumo. Taip pat būtina atkreipti dėmesį į spalvą – subrendęs rabarbaro stiebas turi ryškiai rožinį arba raudoną atspalvį, o jo paviršius – švelniai blizgus. Jei paviršius matinis, tai ženklas, kad augalas dar kaupia sultis ir formuoja audinius.
Nors kartais atrodo, kad geriau nuskinti viską, ką tik leidžia augalas, patirtis rodo kitaip. Geriau palaukti, kol stiebas „užsipildys“ – tuomet jo skonis bus ne tik malonesnis, bet ir jis išsilaikys ilgiau šaldytuve, bus standesnis, puikiai tiks pyragams ar kompotams. Be to, tik pilnai subrendę stiebai iš tiesų leidžia augalui toliau augti be streso – nuskynus per jaunas, augalas „išsigąsta“ ir nustoja leisti naujus ūglius.
Kada geriau palikti stiebus neskinant – svarbios taisyklės
Ne mažiau svarbu žinoti ne tik ką skinti, bet ir ko neliesti. Jei matai, kad ant augalo yra tik keli stiebai, net jei jie atrodo subrendę – geriau jų dar neimti. Rabarbarui reikia tam tikros „žaliosios masės“, kad galėtų fotosintezuoti, stiprinti šaknis ir formuoti kitus stiebus. Aš pats esu padaręs klaidą – pirmais metais nuskyniau visus 5–6 stiebus, manydamas, kad tai nieko blogo. Tačiau kitais metais augalas vos išleido 2 menkus ūglius, o vasaros viduryje išvis sustojo.
Geriausia taisyklė – visada palikti bent trečdalį stiebų neskinant, ypač jei jie dar trumpesni, blyškesni ar kiek plonesni. Tokie stiebai augalui būtini atsigavimui ir vystymuisi. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kiek naujų stiebų pradeda formuotis. Jei po skynimo nesimato ataugų, geriau padaryti pertrauką – duoti augalui savaitę ar dvi poilsio. Tik tada vėl tęsti derliaus rinkimą.
Dar vienas pastebėjimas – po gausių liūčių stiebai dažnai atrodo tvirti, bet yra pripildyti perteklinės drėgmės. Tokiu atveju geriau palikti juos dar kelioms dienoms saulėje, kad susitvirtintų struktūra. Priešingu atveju skinti stiebai greitai vysta ir tampa netinkami laikyti net šaldytuve.
Tinkamas skynimo būdas ir dažniausios klaidos
Kaip skinti rabarbarus: su peiliu ar rankomis?
- Rabarbarus geriausia skinti sukant stiebą ranka, o ne pjaunant peiliu. Ilgą laiką pats naudodavau peilį, manydamas, kad taip greičiau ir tvarkingiau, bet vėliau pastebėjau, kad pjūvis palieka augalui atvirą žaizdą, per kurią gali lengvai patekti bakterijos ar pelėsis. Kai stiebą atsargiai išsuki iš paties pagrindo – augalas tarsi natūraliai jį paleidžia, o likusi vieta greičiau užsitraukia. Šis metodas ne tik saugesnis, bet ir leidžia augalui greičiau leisti naujus ūglius.
- Jei vis tik naudoji peilį, būtina nepjaustyti per arti šerdies. Reikia palikti bent 2–3 cm atstumą iki augalo centro, kad šerdis liktų sveika. Per arti nupjovus, augalas dažnai išskiria gleives, kurios po kelių dienų ima pūti. Tokie pažeidimai silpnina visą kerą.
Kokios klaidos daromos dažniausiai ir kaip jų išvengti?
- Nuskinti visus stiebus vienu kartu – viena didžiausių klaidų. Rabarbarams būtina žalioji masė, kad augalas turėtų pakankamai jėgų regeneracijai. Jei pašalinsi visus stiebus, augalas sustos ir net gali sunykti. Patariama palikti bent ⅓ stiebų neskinant, ypač jei augalas dar nėra labai senas.
- Per dažnas skynimas – taip pat žalingas. Net jei stiebai greitai atauga, augalui reikia laiko suformuoti storas šaknis. Jei kas 3–4 dienas skinama vis nauja partija, augalas nespėja kaupti maisto medžiagų ir ilgainiui nusilpsta. Geriausia rabarbarus skinti kas 10–14 dienų, leidžiant jiems pilnai atsinaujinti.
- Skynimas saulėkaitoje ar po lietaus – irgi klaida. Aš pats esu pastebėjęs, kad jei skini karštą popietę, stiebai labai greitai vysta – per valandą netenka elastingumo. Geriausia skinti ryte arba vėlai vakare, kai stiebai dar turi drėgmės ir augalas nėra perkaitęs.
Kiek kartų per sezoną galima skinti ir kada sustoti?
- Vieno augalo skynimo sezonas neturėtų trukti ilgiau nei 8–10 savaičių. Dažniausiai tai – nuo gegužės vidurio iki liepos pabaigos. Vėliau, jei augalas dar skinamas, jis nebespėja pasiruošti rudeniui ir šaltajam sezonui. Rudenį nuskinti stiebai dažnai būna ir rūgštesni, ir mažiau sultingi. Be to, per vėlai skynus, augalas dažnai pradeda pavasarį silpniau – tai esu patyręs kelis kartus ir dabar visada liepos pabaigoje skynimą nutraukiu.
Asmeninė patirtis: ką darau po paskutinio skynimo
Pasibaigus aktyviam skynimo sezonui – paprastai liepos pabaigoje – palieku visus likusius stiebus augti natūraliai. Tai labai svarbu, nes augalas šiuo metu pradeda ruoštis rudeniniam maistinių medžiagų kaupimui. Aš taip pat tręšiu jį kalio ir fosforo turinčiomis trąšomis – tai padeda sustiprinti šaknis ir pasiruošti žiemai. Palikti stiebai su lapais fotosintezuoja, siunčia cukrus į šaknis, todėl kitą pavasarį rabarbaras startuoja daug stipriau. Pastebėjau, kad tie augalai, kuriems leidžiu ilsėtis rugpjūtį, vėliau duoda daugiau ir stipresnių stiebų nei tie, kuriuos buvau skynęs iki pat rudens.
