Plačialapės hortenzijos – vienos įspūdingiausių sodo gėlių, kurios džiugina sodininkus gausiais, ryškiaspalviais žiedynais nuo vasaros pradžios iki rudens. Tačiau jų grožis kainuoja – šie augalai ypač jautrūs šalčiui, todėl netinkamai pasiruošus žiemai, pavasarį galima netekti viso žydėjimo. Norint, kad hortenzijos kasmet džiugintų stipriais ūgliais ir vešliais žiedais, labai svarbu tinkamai jas paruošti dar rudenį. Toliau pateikiu išsamų gido pradžią – nuo pagrindinių augalo savybių iki žydėjimo ypatumų.
| Plačialapės hortenzijos savybės | |
|---|---|
| Krūmo dydis | 1–1,5 m aukščio, iki 1,2 m pločio |
| Kilmė | Rytų Azija |
| Atsparumas šalčiui | Iki –18 °C, žiedpumpuriai jautrūs šalnoms |
| Dirvos poreikiai | Rūgšti, derlinga, drėgna, bet neužmirkusi |
| Šviesos poreikis | Pusiau pavėsis arba išsklaidyta šviesa |
| Gyvenimo trukmė | 10–15 metų, jei reguliariai atnaujinamas krūmas |
| Žydėjimo ypatumai | |
|---|---|
| Žydėjimo laikas | Birželis – rugsėjis |
| Žiedynų dydis | 15–25 cm skersmens rutuliniai žiedynai |
| Žiedų spalvos | Rožinė, mėlyna, violetinė, balta – priklauso nuo dirvos pH |
| Žiedų ypatybės | Susidaro ant praėjusių metų ūglių, todėl svarbus apsaugojimas žiemai |
| Žydėjimo trukmė | 8–10 savaičių, reguliariai šalinant nužydėjusius žiedynus |
Kodėl plačialapės hortenzijos taip jautrios šalčiui?
Plačialapės hortenzijos yra vienos iš mažiausiai atsparių šalčiui tarp visų hortenzijų rūšių. Jų žiedpumpuriai susiformuoja dar vasaros pabaigoje ir rudenį, todėl būtent šie jauni ūgliai tampa pažeidžiamiausia augalo dalimi. Kai temperatūra krenta žemiau –5 °C be pastovaus sniego sluoksnio, šie pumpurai dažnai nušąla, o tai reiškia – pavasarį žiedų gali visai nebūti.
Aš pati dažnai pastebiu, kad net toje pačioje sodyboje skirtingose vietose augančios hortenzijos žiemoja labai nevienodai. Augalai, pasodinti šalia sienos ar gyvatvorės, išlieka sveikesni, nes juos saugo mikroklimatas – mažesnis vėjo poveikis ir šiluma, atsispindinti nuo pastato. Tuo tarpu atviroje vietoje augantys krūmai dažnai nušąla net esant nestiprioms šalnoms.
Verta žinoti, kad dirvos pH ir maisto medžiagų balansas taip pat turi įtakos augalo atsparumui. Per daug rūgšti arba per šarminė dirva silpnina šaknų sistemą – krūmas tampa jautresnis šalčiui. Be to, azoto trąšomis patręšti augalai prieš žiemą ilgiau išlaiko aktyvų augimą, todėl ūgliai nespėja sumedėti ir tampa dar pažeidžiamesni.
Trumpai tariant, plačialapių hortenzijų žiemojimo sėkmę lemia trys veiksniai:
- tinkamas augalo sustabdymas rudenį (nebetręšti ir nulaistyti saikingai);
- vieta, apsaugota nuo vėjo;
- teisingai parinkta danga, leidžianti orui cirkuliuoti.
Kada pradėti ruošti hortenzijas žiemai
Tinkamas paruošimo laikas – vienas svarbiausių žingsnių, norint išsaugoti hortenzijų žiedpumpurius ir sveiką augalo struktūrą. Daugelis sodininkų daro klaidą dengdami hortenzijas per anksti – kai oras dar šiltas, augalas aktyviai kvėpuoja ir po danga ima kauptis drėgmė. Dėl to atsiranda pelėsis, o žiedpumpuriai gali pradėti pūti.
Optimalus laikas dengimui – kai oro temperatūra kelias dienas iš eilės laikosi apie –1…–3 °C, o dienomis neviršija +5 °C. Tai paprastai būna lapkričio pradžioje, tačiau šaltą rudenį – jau spalio pabaigoje.
Sodininkams Lietuvoje verta atsižvelgti į regioninius skirtumus:
- Pajūryje ir pietiniuose rajonuose hortenzijos dažnai uždengiamos lapkričio viduryje, nes čia žiemos švelnesnės.
- Centrinėje Lietuvoje – apie lapkričio pirmąją savaitę.
- Šiauriniuose regionuose (Utena, Zarasai, Biržai) – jau spalio trečiąją savaitę, nes naktiniai šalčiai ateina greičiau.
Ruošiant hortenzijas žiemai, svarbu laikytis tokios eigos:
- Rugsėjo pabaigoje – nutraukiu tręšimą, kad augalas nespėtų leisti naujų, nesumedėjusių ūglių.
- Spalį – palaipsniui mažinu laistymą, bet neleisdama žemei visiškai išdžiūti.
- Prieš pirmąsias šalnas – nukerpu nužydėjusius žiedynus, palikdama viršutinius pumpurus sveikus.
- Kai žemė pradeda stingti – dengiu šaknis ir apvynioju augalą kvėpuojančia medžiaga.
Tokiu būdu hortenzijos ramiai pereina į žiemos miegą ir nepatiria drėgmės bei temperatūrų šoko.
Kaip teisingai genėti plačialapes hortenzijas
Plačialapių hortenzijų genėjimas reikalauja ypatingo atsargumo, nes jų žiedai formuojasi ant praėjusių metų ūglių. Per stipriai patrumpinus šakas, galima netekti viso kito sezono žydėjimo. Todėl genėjimas turi būti švelnus ir tik tiek, kiek būtina.
Rudenį, pasibaigus žydėjimui, pašalinu tik nuvytusius žiedynus, palikdama po jais esantį stiprų pumpurą. Tai padeda augalui išsaugoti žiedinius ūglius. Pagrindinį formavimą atlieku pavasarį – balandžio pradžioje, kai jau aiškiai matosi, kurios šakos peržiemojusios, o kurios nušalusios. Tada patrumpinu pažeistus, plonus ar į vidų augančius stiebus, kad krūmas geriau vėdintųsi ir atsinaujintų.
Kai kurios naujos veislės, žydinčios ant naujų ūglių (pvz., ‘Endless Summer’), pakenčia stipresnį genėjimą. Tačiau įprastos plačialapės reikalauja saikingumo – kuo daugiau senų šakų išsaugoma, tuo gausiau jos žydi.
Dažniausios klaidos genint hortenzijas
Genint plačialapes hortenzijas dažnai pasitaiko kelių klaidų, kurios tiesiogiai lemia augalo silpnumą ar net visišką nežydėjimą. Svarbiausia – suprasti, ką geriau palikti, o ne ką nupjauti.
Pirmoji ir bene dažniausia klaida – per ankstyvas genėjimas. Rugsėjo mėnesį hortenzijos dar formuoja žiedpumpurius, todėl nupjovus šakas tuo metu, pašalinami būtent tie pumpurai, iš kurių kitais metais turėtų išaugti žiedai. Dėl to pavasarį augalas sužaliuoja, bet nežydi.
Antroji klaida – per stiprus genėjimas. Norėdami „atjauninti“ krūmą, kai kurie sodininkai jį nupjauna beveik iki žemės. Tokia procedūra tinka šluotelinėms ar medinėms hortenzijoms, bet ne plačialapėms. Pastarosios žydi ant peržiemojusių stiebų, todėl jų pašalinimas reiškia, kad augalas praras žiedus visam sezonui.
Trečioji klaida – nešvarūs arba netikslūs pjūviai. Naudojant nešvarius ar atšipusius sekatorius, į žaizdas gali patekti grybeliai ar bakterijos. Pjovimo vietos turi būti lygios, švarios, o įrankius verta dezinfekuoti alkoholiu ar kalio permanganato tirpalu.
Dar viena klaida – genėjimo vengimas. Kai krūmas daugelį metų neformuojamas, jis tampa per tankus, praranda formą, o žiedai smulkėja. Tokiu atveju verta išpjauti keletą seniausių, tamsių stiebų iki pagrindo, kad paskatintume naujų ūglių augimą.
Tad sėkmingo genėjimo paslaptis paprasta: nedarykite skubotų sprendimų, naudokite švarius įrankius ir visada stebėkite, kaip augalas reaguoja. Gerai apgalvotas, saikingas genėjimas – tai raktas į sveiką ir gausiai žydinčią hortenziją.
Tinkamas hortenzijų dengimas – ką pasirinkti ir ko vengti
Tinkamai uždengta hortenzija žiemą išlieka gyvybinga ir pavasarį greitai atželia. Dengimas būtinas visoms plačialapėms veislėms, nes net trumpalaikės –10 °C šalnos gali sunaikinti žiedpumpurius. Svarbiausia – dengti tada, kai dirvos paviršius jau pradeda šalti, bet augalas dar neišdžiūvęs. Per anksti uždengtos hortenzijos dažnai supūva dėl perteklinės drėgmės.
Aš visada renkuosi kvėpuojančias medžiagas – lengvą agroplėvelę, eglišakes arba sausų lapų sluoksnį. Toks derinys sulaiko šilumą, bet leidžia orui cirkuliuoti, todėl po danga nesikaupia kondensatas. Šaknis visada apmulčiuoju 5–10 cm storio lapų ar spyglių sluoksniu – tai ne tik šiluminė apsauga, bet ir maistinių medžiagų šaltinis pavasarį. Svarbiausia – vengti plastiko ar plėvelės, nes po ja augalas „uždūsta“, o drėgmė skatina puvinį.
Žiemą itin svarbu, kad danga išliktų sausa ir tvirta. Po stipraus snygio verta patikrinti, ar konstrukcija nesusmuko, nes prispaustas augalas pavasarį gali nebeatsigauti.
Toliau pateikiu pritaikytą privalumų ir trūkumų lentelę, kuri padeda įvertinti dengimo metodo naudą.
Hortenzijų dengimo privalumai ir trūkumai
- Apsaugo žiedpumpurius ir šaknis nuo šalčio.
- Padeda išlaikyti tinkamą drėgmės balansą dirvoje.
- Mažina temperatūros svyravimų žalą.
- Skatina greitesnį augalo atsigavimą pavasarį.
- Naudojant natūralias medžiagas, pagerėja dirvos struktūra.
- Netinkama danga (pvz., plėvelė) sukelia puvinį.
- Reikalauja papildomo laiko ir priežiūros kasmet.
- Per storas dengimas gali apsunkinti oro patekimą.
- Netvirtai uždengtas augalas gali nukentėti nuo vėjo ar sniego svorio.
Žiemojimo darbų kalendorius
Norint, kad plačialapės hortenzijos sėkmingai peržiemotų, darbai turi būti atliekami nuosekliai visus metus. Kiekvienas mėnuo turi savo užduotis – nuo tręšimo pavasarį iki apsaugos žiemą. Šis kalendorius padeda suplanuoti visą ciklą ir aiškiai matyti, kada augalui reikia ypatingo dėmesio.
| Veikla | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Genėjimas ir formavimas | ✓Kovo pradžioje pašalinkite nušalusias šakas. | ✓Balandžio pradžioje patrumpinkite silpnus ūglius. | ||||||||||
| Tręšimas | ✓Pradėkite tręšti fosforo ir kalio trąšomis. | ✓Gegužę tręškite kas dvi savaites, kol augalas sustiprės. | ✓Birželį palaikykite tolygų trąšų režimą. | ✓Liepos pabaigoje naudokite kalio trąšas, kad pasiruoštų žiemai. | ||||||||
| Dengimas ir apsauga | ✓Rugpjūtį pradėkite mažinti laistymą, kad ūgliai sumedėtų. | ✓Rugsėjį paruoškite dangos medžiagas, pašalinkite žiedynus. | ✓Spalį–lapkritį dengiate hortenzijas agroplėvele ar eglišakėmis. | ✓Žiemą stebėkite dangą, po snygio pašalinkite sniegą nuo viršaus. |
Kaip atgaivinti hortenziją po žiemos
Pavasarį hortenzijas svarbu pažadinti lėtai ir atsargiai. Dangą nuimu palaipsniui – pirmiausia viršutinę dalį, kai dienomis temperatūra pakyla iki +5 °C, o šaknis palieku pridengtas dar kelioms dienoms. Taip augalas išvengia temperatūros šoko ir šalnų žalos.
Nuėmus dangą, apžiūriu šakas: nušalusias ir trapias iškerpu iki sveiko audinio. Jei pumpurai pajuodavę, jie nebežydės, bet krūmas paprastai atželia iš apatinių pumpurų. Tada atnaujinu mulčą ir supurenku dirvą, kad pagerėtų oro patekimas prie šaknų.
Pirmą kartą tręšiu, kai pradeda sprogti pumpurai – geriausiai tinka kompleksinės ar organinės trąšos su fosforu ir kaliu. Sausomis dienomis hortenzijas laistau saikingai, kad šaknys nepradėtų pūti.
Tokiu būdu krūmas greitai atsigauna ir jau vasaros pradžioje pradeda formuoti naujus, sveikus žiedynus.
