Žieminiai česnakai – maistingi ir gana reiklus augalas, kuriam trąšos tiesiogiai lemia galvų dydį bei kokybę. Viena iš seniausiai naudojamų ir iki šiol itin efektyvių priemonių yra vištų mėšlas. Tai koncentruotos organinės trąšos, kuriose gausu azoto, fosforo, kalio bei mikroelementų. Tinkamai panaudotas vištų mėšlas ne tik pamaitina česnakus, bet ir pagerina dirvos struktūrą, skatina mikroorganizmų veiklą, todėl augalai tampa atsparesni ligoms ir duoda gausesnį derlių.
| Žieminių česnakų savybės | |
|---|---|
| Botaninis pavadinimas | Allium sativum var. ophioscorodon |
| Augalų grupė | Svogūninių šeima |
| Sodinimo laikas | Rugsėjo pabaiga – spalio vidurys |
| Derlingumas | 3–5 kg iš 1 m² |
| Atsparumas šalčiui | Iki -25 °C (pridengus mulčiu) |
| Naudojimo tikslas | Šviežiam vartojimui, perdirbimui, konservavimui |
| Maistingumo vertė (100 g) | |
|---|---|
| Kaloringumas | 149 kcal |
| Baltymai | 6,4 g |
| Angliavandeniai | 33 g |
| Vitaminai | C, B6, tiaminas |
| Mineralai | Kalis, fosforas, kalcis, geležis, selenas |
| Bioaktyvios medžiagos | Allicinas, sieros junginiai |
Kodėl verta naudoti vištų mėšlą česnakams?
Vištų mėšlas yra viena vertingiausių organinių trąšų, nes jo sudėtyje daug daugiau maistinių medžiagų nei kitų gyvulių mėšle. Jame gausu azoto, fosforo, kalio bei kalcio – elementų, kurie tiesiogiai lemia česnakų šaknų vystymąsi ir galvų formavimąsi. Pavyzdžiui, fosforas padeda formuotis stipriai šaknų sistemai, azotas skatina žaliosios masės augimą, o kalis didina atsparumą ligoms bei šalčiui.
Skirtingai nei sintetinės trąšos, vištų mėšlas veikia ilgiau – jo maisto medžiagos į dirvą išsiskiria palaipsniui. Tai ypač svarbu žieminiams česnakams, kurie pradeda augti pavasarį ir reikalauja nuolatinės, subalansuotos mitybos. Be to, vištų mėšlas gerina dirvos struktūrą, didina humuso kiekį ir suaktyvina mikroorganizmų veiklą.
Dar vienas privalumas – tai visiškai natūrali, ekologiška priemonė, tinkanti tiek mėgėjams, tiek ekologiniams ūkiams. Naudojant tinkamai, jis gali padidinti česnakų derlių 20–30 procentų, palyginti su netręštais laukais.
Kaip paruošti vištų mėšlą tręšimui?
Vištų mėšlas yra labai koncentruotos trąšos, todėl jį būtina tinkamai paruošti prieš naudojimą. Šviežias mėšlas yra pernelyg stiprus – jame gausu azoto ir rūgščių junginių, galinčių nudeginti česnakų šaknis. Todėl prieš tręšiant visada naudoju tik perpuvusį mėšlą arba jo skiedinius.
Perpuvęs mėšlas. Šviežią mėšlą rekomenduojama kompostuoti bent 6–12 mėnesių, maišant jį su šiaudais, pjuvenomis ar durpėmis. Per tą laiką jis praranda agresyvumą, sumažėja rūgštingumas, o maistinės medžiagos tampa augalams lengviau prieinamos. Tokį mėšlą galima berti tiesiai į dirvą prieš sodinimą arba pavasarį tarp eilučių.
Skystas užpilas. Jeigu norima naudoti greičiau, galima pasigaminti užpilą. 1 litrą šviežio mėšlo praskiedžiu 10 litrų vandens ir palieku pastovėti 3–5 dienas, kartkartėmis pamaišant. Gautą tirpalą vėl skiedžiu santykiu 1:10 ir tik tada laistau česnakus prie šaknų. Toks užpilas suteikia greitą azoto dozę, kuri skatina augimą, bet neperkrauna dirvos.
Dozavimas. Vidutiniškai į 1 m² rekomenduojama įterpti apie 3–4 kg perpuvusio mėšlo arba 1–2 litrus praskiesto užpilo. Svarbiausia – nepersistengti, nes per didelės normos sukelia azoto perteklių, dėl kurio česnakai išaugina daugiau žaliosios masės, bet mažesnes galvas.
Kada tręšti žieminius česnakus vištų mėšlu?
Laikas, kada naudojamas vištų mėšlas, yra ne mažiau svarbus nei pats jo paruošimas. Netinkamu momentu panaudotas jis gali pakenkti augalams arba sumažinti derliaus kokybę.
Prieš sodinimą. Geriausia mėšlą įterpti rudenį, ruošiant dirvą česnakams – 2–3 savaites iki sodinimo. Per šį laiką maistinės medžiagos susimaišo su dirva ir tampa saugesnės šaknims. Tada sodinamos skiltelės gauna subalansuotą mitybą be nudegimų rizikos.
Pavasarį. Papildomas tręšimas atliekamas, kai česnakai pradeda aktyviai augti (balandį–gegužę). Tam labiausiai tinka skystas vištų mėšlo užpilas, kuris greitai pasisavinamas. Pavasarinis tręšimas skatina lapų augimą ir galvų formavimąsi.
Ko vengti. Nerekomenduojama mėšlo berti ar laistyti vasaros viduryje, kai česnakai jau pradeda bręsti – šiuo metu azoto perteklius gali sulėtinti galvų nokimą. Taip pat nepatartina naudoti šviežio mėšlo tiesiai prieš sodinimą ar pavasarį – jis per „aštrus“ ir gali nudeginti šaknis.
Žieminių česnakų tręšimo vištų mėšlu privalumai ir trūkumai
Vištų mėšlas laikomas viena vertingiausių organinių trąšų, bet kaip ir bet kuri priemonė, jis turi ir stipriųjų, ir silpnųjų pusių.
- Turtingas azoto, fosforo ir kalio – būtiniems elementams česnakų augimui.
- Pagerina dirvos struktūrą ir humuso kiekį.
- Suaktyvina dirvos mikroflorą, didina biologinį aktyvumą.
- Ekologiška, natūrali ir pigiai prieinama trąša.
- Gali padidinti derlių iki 20–30 %.
- Šviežias mėšlas per stiprus – gali nudeginti šaknis.
- Per didelės normos sukelia azoto perteklių, mažesnes galvas.
- Reikalauja kompostavimo ar skiedimo prieš naudojant.
- Netinkamai laikomas skleidžia nemalonų kvapą ir pritraukia kenkėjus.
Dažniausios klaidos naudojant vištų mėšlą
Nors vištų mėšlas yra viena geriausių organinių trąšų česnakams, netinkamai panaudotas jis gali ne padėti, o pakenkti. Dažniausia klaida – mėšlo naudojimas šviežio. Toks mėšlas yra pernelyg koncentruotas: jame gausu amoniako, kuris gali nudeginti česnakų šaknis ir net visiškai sunaikinti daigus. Todėl sodinant ar pavasarį naudoti leidžiama tik perpuvusį ar tinkamai praskiestą mėšlą.
Kita dažna klaida – per didelės normos. Kai mėšlo įterpiama per daug, dirvoje kaupiasi azoto perteklius. Tada augalai išaugina daug žaliosios masės, bet galvos būna smulkesnės ir prasčiau laikosi sandėliuojant. Optimalios normos yra 3–4 kg perpuvusio mėšlo vienam kvadratiniam metrui arba praskiesto užpilo laistymas tik prie šaknų.
Pasitaiko ir atvejų, kai mėšlas naudojamas netinkamu metu – per arti sodinimo datos arba vasarą, kai česnakai jau bręsta. Tokiu atveju augalai nukreipia energiją į lapus, o galvų formavimasis sulėtėja. Be to, vasarą mėšlo kvapas gali privilioti kenkėjus.
Dar viena klaida – mėšlo laikymas atvirame lauke. Nuo lietaus išsiplauna maistinės medžiagos, mėšlas praranda vertę ir tampa menkai naudingas. Todėl jį būtina kompostuoti po danga arba laikyti uždarose talpose, apsaugotose nuo kritulių.
Žieminių česnakų tręšimo vištų mėšlu darbų kalendorius
| Veikla | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Dirvos tręšimas prieš sodinimą | ✓Rugsėjį įterpiu perpuvusio vištų mėšlo 2–3 savaites prieš sodinimą. | ✓Spalį, jei sodinimas vėlyvas, papildomai patręšiu prieš sodinimą. | ||||||||||
| Pavasarinis papildomas tręšimas | ✓Kovo pabaigoje patikrinu augalus, prireikus palaistau praskiestu mėšlo tirpalu. | ✓Balandį naudoju skystą užpilą, kuris skatina šaknų ir lapų augimą. | ✓Gegužę pakartotinis tręšimas, kai intensyviai formuojasi lapai ir galvos. | |||||||||
| Ko vengti | ✓Birželį–liepą tręšimo vengiu – česnakai pradeda bręsti, azoto perteklius stabdytų galvų formavimąsi. | ✓Liepos mėnesį mėšlo nenaudoju – tai gali pakenkti galvų kokybei ir sandėliavimui. |
