Kai ateina metas nuimti žieminius česnakus, visada jaučiuosi šiek tiek kaip archeologas – rankose ne kastuvas, o mažas šakutės formos įrankis, o vietoj radinių iš senovės – šviežios, stipriu aromatu kvepiančios galvutės. Tačiau šis darbas nėra tik smagus – nuo to, kaip ir kada nuimsite derlių, priklausys ir česnakų laikymo kokybė bei skonis.
Tinkamas nuėmimo momentas yra esminis – per anksti iškasti česnakai bus neišsivystę, o per vėlai – pradės skeldėti, jų lukštai praras sandarumą, todėl jie bus mažiau atsparūs laikymui. Per savo praktiką esu išmokęs, kad geras nuėmimas – tai tarsi kulminacija viso sezono darbo.
| Žieminių česnakų savybės | |
|---|---|
| Botaninis pavadinimas | Allium sativum var. ophioscorodon |
| Augimo laikotarpis | Ruduo – vasaros vidurys |
| Skiltelių kiekis | 4–8 didelės skiltelės |
| Galvutės dydis | Vidutinio ar didelio dydžio |
| Žiedynstiebis | Formuoja, tinka dauginimui |
| Derliaus nuėmimo laikas | Liepos pabaiga – rugpjūčio pradžia |
| Laikymas | Trumpesnis nei vasarinių česnakų (iki 5–6 mėn.) |
| Atsparumas šalčiui | Labai atsparus – puikiai žiemoja dirvoje |
| Maistinė vertė (100 g šviežio česnako) | |
|---|---|
| Kalorijos | 149 kcal |
| Baltymai | 6,4 g |
| Angliavandeniai | 33 g |
| Riebalai | 0,5 g |
| Skaidulos | 2,1 g |
| Vitaminas C | 31,2 mg (52 % RPN) |
| Geležis | 1,7 mg (21 % RPN) |
| Kalcis | 181 mg (18 % RPN) |
Kada tiksliai nuimti žieminius česnakus
Per daugelį metų pastebėjau, kad česnakų nuėmimo laikas priklauso ne tik nuo kalendoriaus, bet ir nuo sezono orų. Vienais metais jau liepos viduryje krapštau žemę ieškodamas subrendusių galvučių, kitais – laukiu iki rugpjūčio pradžios.
Auksinė taisyklė – derlių nuimti, kai apie du trečdaliai lapų yra pageltę, o apatiniai – visiškai nudžiūvę. Jeigu lauksite ilgiau, lukštai pradės plyšti, skiltelės išsiskleis, ir česnakai taps neatsparūs laikymui.
Vizualiniai požymiai, kad laikas kasti
- Lapai – viršutiniai dar žali, apatiniai pageltę ir sudžiūvę.
- Žiedynstiebiai – jeigu jų nepašalinote, jie pradeda tiesintis ir praranda elastingumą.
- Galvutės – jei atsargiai atkasiate vieną bandymui, lukštas jau tvirtas, bet dar neperdžiūvęs.
Mano nuėmimo taktika
Aš visada pradedu nuo mažos „žvalgybinės misijos“ – iškeliu vieną–dvi galvutes ir įvertinu jų dydį bei lukšto būklę. Jei jos atrodo pasiruošusios, imuosi viso lauko.
Iškasimo dieną renkuosi sausą ir saulėtą, nes šlapias dirvožemis ir drėgni česnakai – tiesus kelias į pelėsį džiovinimo metu. Kasimui naudoju ne kastuvą, o šakę – taip sumažinu riziką pažeisti galvutes.
Iškastus česnakus visuomet džiovinu šešėlyje, gerai vėdinamoje vietoje, niekada ne tiesioginėje saulėje. Tai padeda išlaikyti skilteles sultingas ir aromatingas.
Nuėmimo ir paruošimo kalendorius
Kad nepraleisčiau idealaus momento ir nesugadinčiau laikymo kokybės, nuėmimą planuoju iš anksto. Čia – aiškus mėnesių planas Lietuvos sąlygoms: nuo brandos stebėjimo iki džiovinimo, rūšiavimo ir sandėliavimo starto.
| Veikla | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Brandos stebėjimas (lapų būklė) | ✓Gegužė: stebėkite lapus ir žiedynstiebius; užrašykite veislės brandos laiką | ✓Birželis: kai ~⅓ lapų gelsta – artėja nuėmimo metas | ✓Liepa: ⅔ lapų pageltę – laikas kasti | |||||||||
| Bandomasis kasimas | ✓Birželio pabaiga: atkaskite 1–2 galvutes – įvertinkite lukšto tvirtumą | ✓Liepos pradžia: jei lukštai tvirti, planuokite masinį kasimą | ||||||||||
| Derliaus nuėmimas | ✓Birželio pabaiga (ankstyvos veislės): kaskite sausu oru, naudokite šakes | ✓Liepos vidurys–pabaiga: pagrindinis kasimas Lietuvoje | ✓Rugpjūčio pradžia: vėlyvas kasimas – stebėkite, kad lukštai neskilinėtų | |||||||||
| Džiovinimas (kūrinimas) | ✓2–3 savaitės šešėlyje, ~20–25°C, gera ventiliacija; nesaulinkite | ✓Rugpjūtis: pabaikite džiovinimą – lukštai turi būti sausi, kaklelis kietas | ||||||||||
| Valymas ir rūšiavimas | ✓Apgražinkite šaknis ir lapkotį, nepažeisdami sausų lukštų | ✓Atrinkite pažeistas galvutes greitam sunaudojimui | ||||||||||
| Sėklinės medžiagos atranka | ✓Rinkitės stambiausias, sveikas galvutes su 4–8 skiltelėmis | ✓Laikykite atskirai, vėsiai ir sausai iki rudens sodinimo | ||||||||||
| Laikymo startas | ✓Pradėkite sandėliavimą: 0–4°C arba 10–15°C, 60–70 % RH, ventiliacija | ✓Rugsėjis: stebėkite – išmeskite minkštas ar pelijusias galvutes | ||||||||||
| Dirvos paruošimas kitam sezonui | ✓Rugsėjis: purenimas, organika, piktžolių šalinimas | ✓Spalis: kalkinimas (jei reikia), tręšimas fosforu-kaliu |
Nuėmimo technika ir džiovinimas
Per savo patirtį supratau vieną paprastą tiesą – česnakų iškasti „bet kaip“ tiesiog negalima. Nuo nuėmimo technikos priklauso ne tik laikymo trukmė, bet ir aromato intensyvumas, netgi skonis.
Įrankiai
Aš naudoju sodo šakę (ne kastuvą), nes ji leidžia įsiskverbti į dirvą nepraplėšiant galvučių. Jei dirva labai kieta – praverčia siauras, aštrus durtuvas, tačiau juo reikia dirbti atsargiai.
Kaip kasti
Dirbkite sausu oru. Žemiau – trys veiksmai, kurie saugo galvutes nuo sužalojimų ir pagerina laikymo kokybę.
-
Atstumas nuo augalo – 10–15 cm. Šakę smeigiu nuo eilės krašto, kad neįsirėžčiau į skilteles.
-
Kilsteliu žemę ir traukiu už lapų. Neplėšiu – leidžiu šaknims kartu „išeiti“ su galvute.
-
Išsaugau visą augalą su lapais. Džiūstant maistinės medžiagos pasiskirsto tolygiau.
Džiovinimo vieta
Mano taisyklė – šešėlis, vėjas ir stogas virš galvos. Pasitikrinkite žemiau esantį sąrašą:
Paruošimas laikymui
Kai česnakai išdžiūsta, atlieku tris tvarkymo veiksmus. Galite „pažymėti“ atlikta:
Laikymas po džiovinimo: sąlygos, talpos ir dažniausios klaidos
Kai česnakai jau „krepša“ rankose, prasideda ne mažiau svarbi dalis – teisingas laikymas. Čia dažnai nugali ne kiekybė, o disciplina: tinkama temperatūra, drėgmė ir ventiliacija. Aš laikauosi dviejų režimų, priklausomai nuo vietos galimybių – vėsaus (0–4 °C) arba vėdinamo kambarinio (10–15 °C). Abu tinka, jei drėgmė laikosi apie 60–70 %, o oras cirkuliuoja.
Kaip žinau, kad česnakai pilnai paruošti laikymui
Po 2–3 savaičių džiovinimo stiebas turi būti kietas ir sausas, lukštai – popieriniai bei traškūs, o šaknys – visiškai sausos. Jeigu dar jaučiu „drėgmės kvapą“ ar stiebas lankstus, laikymą atidedu keliomis dienomis: geriau dar pakuždžiovinti, nei paskui rūšiuoti pelėsį.
Laikymo režimai ir talpos
Čia – greita lentelė, kurią pasikabinu ant sandėliuko durų, kad nesiblaškyčiau tarp „kur kurią partiją padėjau“.
| Režimas | Temperatūra | Drėgmė | Tinka | Pastabos |
|---|---|---|---|---|
| Vėsus | 0–4 °C | 60–70 % | Ilgesniam laikymui | Stabili temp. ir vėdinimas; venkite kondensato |
| Kambarinis (vėdinamas) | 10–15 °C | 60–70 % | Kasdieniam vartojimui | Laikykite toliau nuo šilumos šaltinių ir saulės |
Ką naudoju laikymui ir kodėl
Man geriausiai pasiteisino perforuoti dėklai, vytelių pintinės ir tinkleliai. Jie leidžia orui judėti, o tai – pusė sėkmės prieš pelėsį. Kartą pabandžiau laikyti sandariuose plastiko konteineriuose – pralaimėjau: net prie teisingos temperatūros susikaupė drėgmė, o pora dėžių teko išmesti.
Sėklinėms galvutėms skiriu atskirą vietą ir atskirą talpą. Nuo virtuvės atsargų jas laikau atokiau – taip nepasimeta ir nekeliauja į sriubą geriausia „sodinamų“ partija.
Dažniausios klaidos (ir kaip jų vengiu)
Pirmoji – per drėgna patalpa. Jei ant lukštų matau blizgesį ar jaučiu „rūsio“ kvapą, pernešu į sausesnę vietą ir pagerinu oro cirkuliaciją (paprasčiausias ventiliatorius ant silpno režimo daro stebuklus). Antroji – temperatūros sūpynės: kai dieną šilta, naktį vėsu, plastiku dengtos dėžės kondensuoja. Trečioji – per didelis valymas prieš sandėliavimą: blizginti česnako nereikia – nuvalau tik akivaizdų purvą, kad neatsirastų pažeistų vietų.
Kada perrūšiuoju
Pirmą patikrą darau po dviejų savaičių nuo sandėliavimo pradžios, vėliau – kas mėnesį. Jei randu minkštą ar įtartiną galvutę – ji keliauja į virtuvę pirmiausia. Tokia „profilaktika“ išsaugo visą partiją.
