Žiemos metu dauguma augalų nunyksta arba praranda savo žalumą, todėl kraštovaizdis atrodo niūrus ir „negyvas“. Tačiau yra augalų, kurie žaliuoja ištisus metus – jie ne tik puošia aplinką, bet ir atlieka svarbias funkcijas ūkyje. Ūkininkams tokie augalai padeda išsaugoti dirvos struktūrą, sumažinti eroziją, sulaikyti drėgmę, praturtinti žemę organine mase. Sodui ir kiemui jie suteikia estetikos, tampa dekoratyvine dominante ir užtikrina biologinę įvairovę net šalčiausiu metų laiku.
| Žiemą žaliuojančių augalų grupės | |
|---|---|
| Ūkiniai | Rugiai, dobilai, žieminiai žirniai – dirvos apsaugai ir maistinių medžiagų kaupimui. |
| Spygliuočiai | Paprastosios eglės, pušys, kadagiai – atsparūs šalčiui, puošia sodą. |
| Visžaliai krūmai | Buksmedžiai, tujos, mahonijos – dekoratyviniai, lengvai formuojami. |
| Dekoratyviniai augalai | Rododendrai, bugieniai, visžaliai šermukšniai – suteikia spalvų ir uogų. |
| Nauda žiemą | |
|---|---|
| Dirvos apsauga | Sulaiko drėgmę, mažina eroziją, palaiko mikroflorą. |
| Estetika | Išlaiko spalvą ir formą visą žiemą, puošia sodą. |
| Biologinė įvairovė | Suteikia prieglaudą vabzdžiams, paukščiams, mikroorganizmams. |
| Ekologinė nauda | Kaupia anglies dvideginį, gerina oro kokybę. |
| Ūkinė vertė | Tarnauja kaip žalia trąša, pašaras, mulčias pavasariui. |
Ūkyje naudingi žiemą žaliuojantys augalai
Ūkinėje veikloje žiemą žaliuojantys augalai atlieka itin svarbų vaidmenį – jie neleidžia dirvai likti plikai, saugo ją nuo išplovimo, pagerina struktūrą ir netgi gali aprūpinti ūkininką papildoma žaliąja mase pavasarį.
Rugiai. Tai vienas populiariausių žiemą žaliuojančių javų. Jie greitai sudygsta po derliaus nuėmimo, gerai įsišaknija ir išlieka žali net esant šalčiui. Rugiai puikiai slopina piktžoles, o jų šaknys stiprina dirvos struktūrą. Pavasarį rugiai suformuoja daug organinės masės, kurią galima įterpti kaip žaliąją trąšą.
Žieminiai žirniai. Kaip ankštiniai augalai, jie geba kaupti azotą iš oro ir praturtinti dirvą šia maistine medžiaga. Žirniai dažniausiai auginami mišiniuose su javais – toks derinys sukuria ir stiprią šaknų sistemą, ir azoto rezervą.
Dobilai. Daugiametės ankštinės žolės, kurios dažnai naudojamos kaip tarpiniai pasėliai. Žiemą jos išlieka žalios, o pavasarį greitai atželia, praturtina dirvą organine mase ir užtikrina natūralų azoto šaltinį.
Lubinai. Šie ankštiniai augalai vertinami dėl gilių šaknų, kurios purena dirvą ir atneša maisto medžiagas iš gilesnių sluoksnių. Lubinai tinka ir mažiau derlingoms žemėms, nes geba patys apsirūpinti azotu.
Tokie augalai ypač naudingi ekologiniuose ūkiuose, nes sumažina cheminių trąšų poreikį. Jie užtikrina, kad žiemos metu dirva išliktų „gyva“ ir paruošta būsimam derliui.
Sode vertingi žiemą žaliuojantys augalai
Sode žiemą žaliuojantys augalai suteikia ne tik estetinį grožį, bet ir sukuria struktūrą, kuri išlieka patraukli ištisus metus. Jie tampa akcentais baltame sniego fone, todėl sodas neatrodo tuščias.
Spygliuočiai. Vieni patikimiausių ir populiariausių augalų sodams – eglės, pušys, kadagiai. Jie atsparūs šalčiui, išlaiko sodrią žalią spalvą visus metus ir suteikia jaukumo žiemą. Be to, jų šakos gali būti naudojamos augalų dengimui nuo šalčio ar dekoracijoms.
Visžaliai krūmai. Tujos, buksmedžiai, mahonijos – dažnai pasirenkami gyvatvorėms ar akcentinėms kompozicijoms. Jie ne tik puošia, bet ir tarnauja kaip apsauga nuo vėjo, triukšmo ar dulkių. Buksmedžiai mėgstami dėl formavimo galimybių, o mahonijos išsiskiria ryškiai geltonais žiedais pavasarį.
Dekoratyviniai augalai. Rododendrai, bugieniai, visžaliai šermukšniai – tai augalai, suteikiantys spalvų žiemą. Bugienių raudonos uogos ir blizgūs lapai tampa ryškiu akcentu sniego fone, o rododendrai išsiskiria stambių lapų mase.
Šie augalai ne tik džiugina akį, bet ir teikia naudą aplinkai – sudaro prieglaudą paukščiams, saugo dirvos paviršių nuo erozijos, gerina mikroklimatą sode.
Kaip prižiūrėti žiemą žaliuojančius augalus
Žiemą žaliuojantys augalai yra ištvermingesni už daugelį kitų rūšių, tačiau tinkama priežiūra užtikrina jų ilgaamžiškumą, atsparumą ir grožį.
Dirvos paruošimas. Tokiems augalams svarbu laidus, neužmirkstantis dirvožemis. Jei žemė sunki, būtina pasirūpinti drenažu. Mulčiavimas žievėmis ar kompostu padeda sulaikyti drėgmę ir apsaugo šaknis nuo staigių temperatūros svyravimų.
Tręšimas. Spygliuočiai ir visžaliai krūmai geriausiai jaučiasi, kai maitinami specialiomis trąšomis visžaliams augalams – jose daugiau magnio, kuris palaiko lapų ar spyglių žalią spalvą. Tręšti geriausia pavasarį ir vasaros pradžioje, vengiant vėlyvo rudens.
Apsauga nuo šalčio. Nors dauguma rūšių atsparios, jauni augalai pirmąsias žiemas gali nukentėti. Tokiais atvejais naudinga pridengti juos eglišakėmis ar kvėpuojančia agroplėvele.
Apsauga nuo saulės nudegimų. Žiemos pabaigoje, kai dienos ilgesnės, saulė gali nudeginti spygliuočius, ypač jaunas tujas. Tokiu atveju rekomenduojama naudoti šešėliavimo tinklą ar uždengti pietinę pusę.
Laistymo režimas. Rudenį prieš užšąlant dirvai labai svarbu gausiai palaistyti visžalius augalus. Taip jie sukaups pakankamai drėgmės ir žiemą bus atsparesni šalčio bei vėjo poveikiui.
Žiemą žaliuojančių augalų prieziuros kalendorius
| Veikla | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priežiūra | Tikrinu, ar šakos nepažeistos sniego. | Apsaugau nuo saulės nudegimų. | Nuimu dengimus, pradedu tręšti. | Mulčiuoju, laistau, tikrinu dirvą. | Paskutinis tręšimas prieš žiemą. | Sodinu naujus augalus. | Mulčiuoju šaknis, dengiu jaunuolius. | Gausiai palaistau prieš įšalą. | Nuvalau sniegą nuo šakų. |
Dažniausios klaidos prižiūrint žiemą žaliuojančius augalus
Nors visžaliai augalai laikomi ištvermingais, netinkama priežiūra gali smarkiai pakenkti jų sveikatai ir grožiui. Štai kokių klaidų dažniausiai pasitaiko:
- Netinkamos rūšies pasirinkimas. Ne visi visžaliai augalai tinka Lietuvos klimatui. Pasirinkus per mažai atsparias rūšis, jos nušąla jau pirmąją žiemą.
- Nepakankamas mulčiavimas. Jei šaknys neapsaugomos mulčiu, jos gali peršalti, ypač jauniems augalams. Mulčias būtinas kaip apsauga nuo temperatūrų svyravimų.
- Trūkstantis drėkinimas rudenį. Jei rudenį augalai nelaistomi, jie žiemą dažnai džiūsta, nes šaltuoju metu negali pasisavinti vandens iš įšalusios dirvos.
- Per daug trąšų vėlyvą rudenį. Azoto trąšos paskatins ūglių augimą, kurie nespės sumedėti ir nušals. Tai silpnina augalo atsparumą žiemai.
- Neapsauga nuo sniego svorio. Sunki, šlapia danga dažnai nulaužia tujų ar eglučių šakas. Jas reikia reguliariai nukratyti arba aprišti.
- Neapsauga nuo saulės nudegimų. Jauni spygliuočiai, ypač tujos, dažnai nukenčia nuo vasario–kovo saulės. Jei jie neapdengiami, spygliai paruduoja, o augalas silpsta.
Teisinga priežiūra padeda išvengti šių klaidų ir užtikrina, kad žiemą žaliuojantys augalai ne tik išliktų sveiki, bet ir kasmet gražintų aplinką.
