Vyšnių uogienė – tai tikras vasaros prisiminimas stiklainyje. Kai žiemą už lango gūžiasi šalčiai, pakanka atidaryti stiklainį ir virtuvė prisipildo sodraus, saldžiarūgščio vyšnių kvapo. Pamenu, močiutė visada sakydavo: „Vyšnia – ne tik burnai, bet ir širdžiai saldumas“. Uogienė buvo valgoma su blynais, duona ar tiesiog šaukšteliu, lyg mažas skanėstas iš vaikystės.
Ši uogienė ne tik skani, bet ir sveika – vyšnios kupinos antioksidantų, vitaminų bei mineralų. Tinkamai išvirta, ji gali stovėti visą žiemą ir dar ilgiau, neprarasdama savo aromato.
| Vyšnių uogienės maistinė vertė (100 g) | |
|---|---|
| Energija | 230 kcal |
| Baltymai | 0,8 g |
| Riebalai | 0,2 g |
| Angliavandeniai | 58 g |
| Skaidulos | 1,5 g |
| Kalis | 200 mg |
| Vitaminas C | 6 % rekomenduojamos paros normos |
Kokias vyšnias rinktis uogienei
Vyšnių uogienė – tokia, kokia vyšnia į ją keliauja. Močiutė mėgdavo sakyti: „Jei vyšnia graži ir kieta, uogienė bus tiršta ir saldi. Jei pernokusi – gausi košę, ne skanumyną“.
Geriausiai tinkančios vyšnios:
- Rūgščiosios vyšnios – klasikinis pasirinkimas. Jos suteikia sodrų skonį ir gražią, tamsiai raudoną spalvą.
- Saldžiosios vyšnios – tinka, jei mėgsti švelnesnį skonį, bet tuomet reikia mažiau cukraus.
- Mišrios – galima maišyti rūgštesnes su saldesnėmis – taip skonis tampa subalansuotas.
Į ką atkreipti dėmesį:
- Vaisiai turi būti sveiki, be puvinio ar įtrūkimų.
- Geriausia rinkti prinokusias, bet dar tvirtas vyšnias – jos išlaikys formą verdant.
- Kauliukus prieš virimą reikėtų išimti, nors kaime seniau kartais palikdavo – tada uogienė turėdavo savitą poskonį.
Ingredientai tradicinei vyšnių uogienei
Vyšnių uogienė – paprasta, bet išraiškinga. Jai nereikia jokių įmantrybių – tik trijų pagrindinių ingredientų, tačiau būtent jie suteikia tą sodrų skonį, kurį prisimename iš vaikystės. Močiutė mėgdavo kartoti: „Cukrus čia ne priešas – jis yra vartai į žiemą, kad vyšnia nepamirštų vasaros“.
Reikės:
- 2 kg šviežių vyšnių (be kauliukų)
- 1,2–1,5 kg cukraus (priklauso nuo vyšnių rūgštumo)
- 1 citrinos sulčių (kad uogienė išlaikytų spalvą ir gaivumą)
Papildomai, jei norisi ypatingo aromato:
- 1 cinamono lazdelės arba trupučio vanilinio cukraus.
- Kelių gvazdikėlių – suteikia šventišką prieskonį.
Kaip virti vyšnių uogienę
Vyšnių uogienė mėgsta kantrybę ir švelnią ugnį. Jei skubėsi, gausi per skystą masę, o jei virsi ramiai – išsiskleis visas vyšnios charakteris: sodrus kvapas, tiršta spalva ir saldžiarūgštis skonis.
Žingsnis po žingsnio:
- Išplautas vyšnias be kauliukų sudėk į didelį puodą sluoksniais, per kiekvieną pabarstydamas cukrumi.
- Palik bent 6–8 valandas (geriausia per naktį), kad išsiskirtų sultys.
- Kitą dieną užkaisk ant vidutinės ugnies ir lėtai virk, kol masė užvirs. Nugriebk putas.
- Virk 20–30 minučių, tada nukelk nuo ugnies ir palik atvėsti kelioms valandoms.
- Pakartok virimą dar 1–2 kartus po 15–20 minučių. Tokiu būdu uogienė tirštės natūraliai.
- Pabaigoje įpilk citrinos sulčių, pagal norą – cinamono ar gvazdikėlių.
- Karštą uogienę supilstyk į sterilizuotus stiklainius, sandariai užsuk ir apversk dangteliais žemyn, kad lėtai atvėstų.
Laikymas ir panaudojimas virtuvėje
Gerai išvirta vyšnių uogienė gali išsilaikyti visą žiemą ar net ilgiau, jei tik stiklainiai tvarkingai paruošti. Močiutė visada sakydavo: „Tvarkingas stiklainis – pusė uogienės skonio“.
Kaip laikyti:
- Sandariai uždarytus stiklainius laikyk vėsioje, tamsioje vietoje – rūsyje, sandėliuke ar spintelėje.
- Atidarytą stiklainį laikyk šaldytuve ir suvartok per 2–3 savaites.
- Jei paviršiuje atsiranda pelėsis ar kvapas pasikeičia – tokios uogienės geriau nebevalgyti.
Kur panaudoti:
- Prie blynų ir varškėčių – klasika, kurią mėgsta visi.
- Su duona ir sviestu – paprasčiausias, bet nostalgiškas derinys.
- Kepiniuose – kaip pyragų ar sausainių įdaras.
- Prie sūrio – saldžiarūgštė vyšnių nata puikiai dera su brandintais sūriais.
- Mėsos patiekalams – ypač su kepta paukštiena ar kiauliena.
Senelis juokaudavo: „Jei ant stalo yra vyšnių uogienė, tai ir žiema šiltesnė atrodo“.
Močiutės patarimai
Močiutė turėjo savo paslaptis, kad vyšnių uogienė visada pavyktų tiršta, kvapni ir ilgai laikytųsi. Jos patarimai paprasti, bet patikrinti laiko.
- Cukraus kiekį derink pagal vyšnias. Jei jos labai saldžios, cukraus dėk mažiau, bet jei rūgščios – drąsiai dėk daugiau, nes kitaip uogienė gali gauti per daug rūgšties.
- Nepersistenk su prieskoniais. Cinamonas ar gvazdikėliai tinka, bet jų reikia tik trupučio, kad neužgožtų natūralaus vyšnių skonio.
- Virimo pertraukos būtinos. Palik uogienę per naktį tarp virimų – ji sutirštės natūraliai, be jokių priedų.
- Spalvai išsaugoti – citrina. Jos sultys neleidžia vyšnioms paruduoti ir suteikia gaivumo.
- Tik švarūs stiklainiai. Jei dangtelis ar stiklainis nepakankamai sterilus, uogienė gali pradėti rūgti. Močiutė juokaudavo: „Geriau stiklainį dar kartą išplauk, nei visą žiemą be uogienės lik“.
