Sodo grožis dažnai siejamas su pavasario žydėjimu ar vasaros spalvų įvairove, tačiau žiemos metu kiemas taip pat gali būti patrauklus ir gyvas. Visžaliai augalai yra ta augalų grupė, kuri suteikia žalumos ir struktūros ištisus metus – net šalčiausiu laikotarpiu jie nepraranda savo dekoratyvumo. Jie puošia aplinką, kuria jaukumą bei saugo dirvožemį nuo erozijos, o tinkamai parinkti augalai tampa tikru akcentu tiek mažame kieme, tiek dideliame sode.
| Visžalių augalų savybės | |
|---|---|
| Augalų tipai | Spygliuočiai (pušys, eglės, tujos), visžaliai krūmai (bugieniai, viržiai), vijokliai (gebenės) |
| Žaluma | Išlaikoma visus metus, nepriklausomai nuo sezono |
| Nauda | Suteikia žalumos žiemą, saugo nuo vėjo, puošia aplinką |
| Priežiūra | Minimalus, bet reguliarus laistymas, genėjimas ir dirvos mulčiavimas |
| Atsparumas | Dauguma rūšių atsparios šalčiui, bet jautrios užmirkimui |
| Pritaikymas | Gyvatvorės, dekoratyviniai akcentai, alėjos |
| Žaliavimo ypatumai | |
|---|---|
| Spygliuočiai | Spygliai keičiasi palaipsniui kas 2–6 metus |
| Tujos | Išlaiko žalumą ištisus metus, spalva priklauso nuo veislės |
| Bugieniai | Lapija sodriai žalia, papildomai puošia raudoni vaisiai |
| Gebenės | Lapija visada žalia, ypač tinka paviršiams dengti |
Kas yra visžaliai augalai ir kodėl jie svarbūs?
Visžaliais vadiname tuos augalus, kurie lapiją ar spyglius išlaiko ištisus metus, nepriklausomai nuo sezono. Jie sudaro unikalią kraštovaizdžio dalį, nes suteikia žalumos net tada, kai dauguma kitų augalų numeta lapus ir aplinka tampa pilka. Tokia savybė ypač vertinama šiauriniuose kraštuose, kur žiemos ilgos ir monochromiškos.
Iš agronominės pusės visžaliai augalai yra ne tik dekoratyvūs, bet ir funkcionalūs. Jie:
- padeda sumažinti vėjo greitį ir apsaugo kitus augalus nuo išdžiūvimo;
- išlaiko dirvožemio drėgmę ir mažina eroziją;
- gerina mikroklimatą sode – po tankiais vainikais žemė neperkaista vasarą ir neperšąla žiemą;
- tarnauja kaip nuolatinis priedangų fonas sezoniniams augalams, todėl gėlynuose ar kiemo kompozicijose visuomet išlieka struktūra.
Moksliniai tyrimai rodo, kad visžaliai augalai svarbūs ir ekologiniu požiūriu. Pavyzdžiui, spygliuočių juostos miškuose sumažina sniego pustymą 20–40 % (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro duomenys). O tankios gyvatvorės iš tujų ar bugienių gali sumažinti dulkių koncentraciją ore net iki 30 %. Tai reiškia, kad be estetinės vertės jie prisideda ir prie žmogaus sveikesnės aplinkos kūrimo.
Populiariausi visžalių augalų tipai
Visžaliai augalai apima kelias pagrindines grupes – spygliuočius, krūmus, vijoklius ir kai kurias žolines rūšis. Kiekviena jų turi savų privalumų bei panaudojimo galimybių.
Spygliuočiai
Tai bene populiariausi visžaliai augalai Lietuvoje. Į šią grupę patenka eglės, pušys, kadagiai, tujos ir kėniai. Jie išsiskiria ilgaamžiškumu, tankia laja ir gebėjimu išlikti dekoratyviais ištisus metus. Spygliuočiai ypač tinkami:
- gyvatvorėms formuoti (tujos),
- reprezentaciniams želdynams (kėniai, eglės),
- šlaitų tvirtinimui ir dirvos apsaugai (kadagiai).
Visžaliai krūmai
Tai augalai, kurie neauga tokie dideli kaip spygliuočiai, tačiau puikiai papildo sodo kompozicijas. Dažniausiai sutinkami bugieniai, viržiai, mahonijos. Jie vertinami dėl lapijos spalvos, tekstūros bei uogų, kurios suteikia papildomo dekoratyvumo. Pavyzdžiui, bugieniai rudenį pasipuošia ryškiai raudonais vaisiais, o viržiai žydi vėlų rudenį, kai kiti augalai jau ilsisi.
Visžaliai vijokliai
Sodų ir parkų architektūroje itin mėgstamos gebenės. Jos greitai dengia sienas, tvoras ar pavėsines, suteikdamos ne tik estetinį foną, bet ir natūralią izoliaciją. Dėl atsparumo pavėsiui gebenės dažnai sodinamos šiaurinėse kiemo pusėse, kur kiti augalai sunkiai prigyja.
Žoliniai visžaliai augalai
Į šią kategoriją patenka kai kurios daugiamečių gėlių rūšys, kurios žaliuoja visus metus. Pavyzdžiui, šilokai, visžalės žolės ar žemaūgės žiemės. Jie dažnai naudojami kaip kiliminiai augalai gėlynuose arba po krūmais, nes padeda išsaugoti drėgmę ir apsaugo dirvą nuo erozijos.
Visžalių augalų priežiūros ypatumai
Nors visžaliai augalai laikomi gana nereikliais, norint, kad jie išliktų dekoratyvūs ir sveiki daugelį metų, būtina laikytis kelių pagrindinių priežiūros taisyklių.
Laistymas ir tręšimas
Didžiausias pavojus visžaliams augalams – užmirkimas. Ypač jautrios drėgmės pertekliui yra tujos ir bugieniai. Todėl juos geriausia sodinti gerai drenuotose vietose, vengiant stovinčio vandens. Sausrų metu (ypač vasaros viduryje) rekomenduojama papildomai palaistyti, nes nuolatinė sausra silpnina lapų arba spyglių struktūrą.
Tręšimui geriausiai tinka lėtai tirpstančios kompleksinės trąšos. Pavasarį naudinga rinktis azoto turinčias, kurios skatina augimą, o vasaros pabaigoje – kalio, stiprinančio atsparumą šalčiui.
Genėjimas ir formavimas
Daugelis visžalių augalų išlaiko natūraliai gražią formą, tačiau gyvatvorėms ir dekoratyviems akcentams būtinas reguliarus genėjimas. Geriausia tai atlikti ankstyvą pavasarį arba vėlyvą vasarą, vengiant karščiausių dienų. Tujos ir kadagiai lengvai pakenčia formuojamąjį kirpimą, o spygliuočiams (pušims, eglėms) pakanka retinimo, pašalinant nudžiūvusias ar deformuotas šakas.
Atsparumas šalčiui ir apsauga žiemą
Dauguma spygliuočių gerai ištveria lietuviškas žiemas, tačiau jaunus augalus verta pridengti pirmuosius 2–3 metus. Bugieniai, mahonijos ar kai kurie visžaliai vijokliai yra jautresni stipriam šalčiui, todėl jiems praverčia mulčiavimas šaknų zonoje ar uždengimas kvėpuojančia agroplėvele. Svarbu dengti ne per anksti – tik įsitvirtinus šalnoms, kad augalas neiššustų.
Visžalių augalų privalumai ir trūkumai
- Išlaiko žalumą ištisus metus – sode visuomet yra gyvybės ir spalvos.
- Suteikia struktūros ir formos kraštovaizdžiui net žiemą.
- Padeda mažinti vėjo greitį, dulkių koncentraciją, saugo nuo dirvos erozijos.
- Tinka gyvatvorėms, natūralioms uždangoms ir pavėsiui kurti.
- Dauguma rūšių yra atsparios šalčiui ir nereikalauja daug priežiūros.
- Jautrūs užmirkimui – netinkamai parinkus vietą gali pradėti nykti.
- Kai kurios rūšys lėtai auga, todėl rezultatų reikia laukti kelerius metus.
- Dideli spygliuočiai gali užtemdyti kitus augalus ir sumažinti erdvės kieme.
- Formuojamos gyvatvorės reikalauja reguliaraus genėjimo.
- Jautresnės rūšys žiemą gali apdegti nuo saulės ar nušalti be papildomos apsaugos.
Visžalių augalų darbų kalendorius
| Veikla | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Augalo būklės stebėjimas | ✓Žiemą stebiu, ar spygliuočiai neišdžiūvo, ar sniegas nelaužo šakų. | ✓Tikrinu, ar nėra saulės nudegimų ant spyglių. | ✓Birželį apžiūriu, ar neserga kenkėjų pažeidimais. | ✓Rugsėjį stebiu, ar šaknys nėra užmirkusios. | ✓Spalį tikrinu, ar augalai pasiruošę žiemai. | ✓Lapkričio pabaigoje pašalinu nudžiūvusias šakeles. | ✓Gruodį nuvalau sniegą nuo šakų, kad jos nelūžtų. | |||||
| Genėjimas ir formavimas | ✓Kovo mėn. pašalinu sausas šakas, pradedu formuoti gyvatvores. | ✓Balandį pabaigiu genėjimą, užtikrinu gerą formą. | ✓Birželį galima lengvai pakoreguoti gyvatvorės formą. | |||||||||
| Tręšimas ir laistymas | ✓Balandį patręšiu kompleksinėmis trąšomis. | ✓Gegužę tręšiu azotu turtingomis trąšomis, palaikau laistymą. | ✓Birželį palaikau drėgmę, sausrų metu papildomai laistau. | ✓Liepos viduryje duodu kalio – augalai pasiruošia žiemai. | ✓Rugpjūtį laistau reguliariai, bet saikingai. | ✓Rugsėjį tręšimą mažinu, kad augalai pasiruoštų šalčiui. | ||||||
| Apsauga žiemai | ✓Rugsėjį mulčiuoju šaknų zoną. | ✓Spalį jautresnius augalus dengiu agroplėvele. | ✓Lapkričio pabaigoje papildomai dengiu jaunas tujas. |
