Bijūnai mano sode visada buvo tie augalai, kurie išmokė kantrybės. Vieną kartą pasodini – ir tada arba džiaugiesi dešimtmečiais, arba gailiesi, kad nepasigilinai į rūšį. Iš savo patirties galiu pasakyti labai aiškiai: ne visi bijūnai yra vienodi, nors iš pirmo žvilgsnio taip gali pasirodyti.
Kalbėdamas apie visas bijūnų rūšis, turiu omenyje ne tik skirtingas veisles, bet ir skirtingas bijūnų grupes, kurios skiriasi augimo forma, žydėjimo laiku, ilgaamžiškumu ir priežiūros poreikiais. Vieni bijūnai gyvena dešimtmečius be jokios ypatingos priežiūros, kiti reikalauja daugiau supratimo ir kantrybės.
Šiame straipsnyje aiškiai, be botaninės painiavos, apžvelgsiu pagrindines bijūnų rūšis ir grupes, paaiškinsiu, kuo jos skiriasi praktikoje ir kurias verta rinktis skirtingoms sodo situacijoms – gėlynui, reprezentacinei vietai ar tiesiog ilgam džiaugsmui be rūpesčių.
| Rūšis / grupė | Lietuviškas pavadinimas |
|---|---|
| Paeonia lactiflora | Pienžiedžiai bijūnai |
| Paeonia officinalis | Vaistiniai bijūnai |
| Paeonia × suffruticosa | Medėjantys (krūminiai) bijūnai |
| Paeonia × hybrida | Tarpiniai (Itoh) bijūnai |
| Paeonia tenuifolia | Siauralapiai bijūnai |
| Laukinės Paeonia rūšys | Botaniniai bijūnai |
| Rūšis | Kuo išsiskiria praktikoje |
|---|---|
| Pienžiedžiai | Ilgaamžiai, klasikiniai, gausiai žydi |
| Vaistiniai | Ankstyvesnis žydėjimas, paprastesni žiedai |
| Medėjantys | Krūmai, žydi labai įspūdingai |
| Tarpiniai (Itoh) | Jungia žolinių ir krūminių savybes |
| Siauralapiai | Ankstyvi, dekoratyvūs lapai |
| Botaniniai | Natūralūs, mažiau lepus pasirinkimas |
Pienžiedžiai bijūnai (Paeonia lactiflora)
Jei reikėtų išrinkti pačius universaliausius ir patikimiausius bijūnus, pienžiedžiai visada būtų pirmoje vietoje. Iš savo patirties galiu pasakyti – tai tie bijūnai, kuriuos sodini vieną kartą ir po to dešimtmečiais nebeklausinėji, ar jiems viskas gerai.
Pienžiedžiai bijūnai yra žoliniai, tai reiškia, kad rudenį jų antžeminė dalis nunyksta, o pavasarį augalas vėl atželia iš šaknų. Būtent dėl to jie puikiai prisitaikę prie mūsų klimato ir be problemų peržiemoja net be papildomos apsaugos.
Didžiausias jų privalumas – žiedų įvairovė. Čia rasi viską: nuo paprastų, atvirų žiedų iki pilnavidurių, tankių „kamuolių“, nuo baltos ir švelniai rožinės iki sodriai raudonos. Žydėjimas dažniausiai prasideda gegužės pabaigoje – birželio pradžioje, priklausomai nuo veislės ir oro.
Iš praktikos pastebėjau dar vieną svarbų dalyką – pienžiedžiai bijūnai nekenčia skubėjimo. Pirmus 2–3 metus jie dažnai žydi kukliai arba visai nežydi, bet vėliau atsilygina su kaupu. Tai visiškai normalu ir nereikia iš karto ieškoti problemų.
Šie bijūnai geriausiai jaučiasi:
- saulėtoje arba pusiau saulėtoje vietoje,
- gilioje, derlingoje dirvoje,
- pasodinti ne per giliai (tai labai dažna klaida).
Jei man reikėtų rekomenduoti bijūnus žmogui, kuris dar tik pradeda, pienžiedžiai būtų pats saugiausias pasirinkimas. Jie atlaidūs klaidoms, ilgaamžiai ir laikui bėgant tampa tikra sodo puošmena.
Vaistiniai bijūnai (Paeonia officinalis)
Vaistiniai bijūnai yra tie, kurie dažnai žydi pirmieji, dar tada, kai pienžiedžiai tik ruošiasi. Iš savo patirties galiu pasakyti – jei nori, kad bijūnų sezonas prasidėtų kuo anksčiau, be vaistinių bijūnų neišsiversi.
Tai taip pat žoliniai bijūnai, bet jų charakteris šiek tiek kitoks. Žiedai dažniausiai paprastesni arba pusiau pilnaviduriai, spalvos – sodrios: tamsiai raudona, avietinė, kartais rausva. Jie nėra tokie „pūkuoti“ kaip pienžiedžiai, bet turi labai aiškų, klasikinį žavesį.
Didžiausias vaistinių bijūnų privalumas – ankstyvas žydėjimas. Dažniausiai jie pražysta 1–2 savaitėmis anksčiau už pienžiedžius, dažnai jau gegužės viduryje. Tai labai vertinga, jei nori ilgesnio žydinčio laikotarpio sode.
Iš praktikos pastebėjau, kad vaistiniai bijūnai:
- yra labai atsparūs šalčiui,
- mažiau jautrūs dirvos tipui,
- gerai auga net ir senesniuose soduose, kur dirva nėra ideali.
Tačiau jie turi ir savitą minusą – žydėjimas trumpesnis. Dažniausiai tai intensyvus, bet trumpas pasirodymas. Todėl aš juos visada sodinu kartu su kitų grupių bijūnais, kad bendras vaizdas būtų ilgesnis.
Jei reikėtų apibendrinti:
vaistiniai bijūnai – tai ankstyvas akcentas sode, kuris puikiai papildo pienžiedžius ir leidžia mėgautis bijūnų žydėjimu ilgiau.
Medėjantys bijūnai (Paeonia × suffruticosa)
Medėjantys bijūnai – tai tie augalai, kurie dažnai priverčia sustoti ir pasakyti: „čia jau kažkas rimto“. Iš savo patirties galiu pasakyti – tai ne gėlynui „bet kur“, o augalai, kuriems reikia šiek tiek daugiau supratimo ir kantrybės.
Skirtingai nei žoliniai bijūnai, medėjantys bijūnai nenunyksta rudenį. Jų stiebai sumedėja ir išlieka virš žemės visus metus, todėl jie labiau primena krūmus nei daugiametes gėles. Dėl šios priežasties jie atrodo įspūdingai net ir nežydėdami.
Didžiausias šios grupės privalumas – žiedų dydis ir išvaizda. Medėjantys bijūnai žydi milžiniškais, dažnai egzotiškai atrodančiais žiedais, kurių spalvos varijuoja nuo baltos, rožinės iki violetinės, geltonos ar net dvispalvės. Žydėjimas dažniausiai prasideda gegužės pabaigoje, dažnai anksčiau už pienžiedžius.
Tačiau iš praktikos svarbu žinoti ir kitą pusę. Medėjantys bijūnai:
- yra jautresni stipriems vėjams,
- reikalauja šiltesnės, nuo vėjų apsaugotos vietos,
- pirmus metus gali augti labai lėtai.
Dar viena dažna klaida – per gilus sodinimas. Medėjantiems bijūnams labai svarbu, kad skiepijimo vieta būtų pasodinta tinkamame gylyje. Jei to nepaisoma, augalas gali ilgai neaugti arba silpnai žydėti.
Aš visada sakau taip:
medėjantys bijūnai – tai investicija į ateitį. Jie neatsiskleidžia per vieną sezoną, bet kai įsitvirtina, tampa tikra sodo puošmena dešimtmečiams.
Tarpiniai (Itoh) bijūnai (Paeonia × hybrida)
Tarpiniai, arba Itoh bijūnai, mano akimis yra vienas sėkmingiausių kompromisų sode. Iš savo patirties galiu pasakyti – jei žmogus svyruoja tarp žolinių ir medėjančių bijūnų, Itoh labai dažnai tampa geriausiu sprendimu.
Ši grupė atsirado sukryžminus žolinius pienžiedžius su medėjančiais bijūnais, todėl perėmė geriausias abiejų savybes. Rudenį antžeminė dalis nunyksta kaip žolinių bijūnų, bet augalo jėga, lapija ir žiedų struktūra labai primena medėjančius.
Didžiausias Itoh bijūnų privalumas – nepaprastai ilgas ir gausus žydėjimas. Vienas augalas dažnai išaugina daug žiedpumpurių, kurie atsiveria ne visi iš karto. Dėl to žydėjimas gali tęstis kelias savaites, o pats krūmas atrodo „pilnas“ ir solidus.
Žiedai dideli, dažnai su geltonais, persikiniais ar dvispalviais atspalviais – spalvomis, kurių žoliniuose bijūnuose rasi retai. Lapija išlieka dekoratyvi iki pat rudens, todėl augalas gražus net ir tada, kai nebežydi.
Iš praktikos pastebėjau, kad Itoh bijūnai:
- yra labai atsparūs šalčiui,
- rečiau serga,
- geriau išlaiko formą po lietaus nei pilnaviduriai pienžiedžiai.
Vienintelis realus minusas – kaina. Tai dažniausiai brangesni bijūnai, bet ilgalaikėje perspektyvoje jie atsiperka, nes gyvena ilgai ir nereikalauja sudėtingos priežiūros.
Jei reikėtų pasakyti trumpai:
Itoh bijūnai – tai modernus, patikimas ir labai dekoratyvus pasirinkimas tiems, kas nori „visko po truputį“ be didelių rūpesčių.
Siauralapiai bijūnai (Paeonia tenuifolia)
Siauralapiai bijūnai yra tie, kurie sode visada išsiskiria – net ir nežydėdami. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad žmonės juos dažnai pastebi pirmiausia dėl lapų, o tik tada dėl žiedų. Ir tai visiškai suprantama.
Tai žoliniai, labai ankstyvi bijūnai, kurių lapai ploni, smulkiai karpyti, primenantys krapus ar net ažūrinį krūmelį. Dėl šios priežasties augalas atrodo dekoratyvus visą sezoną, net kai žydėjimas jau pasibaigęs.
Žydėjimas prasideda labai anksti – dažnai jau gegužės pradžioje, kartais net balandžio pabaigoje, jei pavasaris šiltas. Žiedai paprasti, dažniausiai ryškiai raudoni, su geltonais kuokeliais. Jie nėra dideli, bet labai kontrastingi ir elegantiški.
Iš praktikos pastebėjau, kad siauralapiai bijūnai:
- puikiai tinka natūralaus stiliaus sodams,
- gerai jaučiasi lengvesnėje, gerai drenuotoje dirvoje,
- nemėgsta užmirkimo ir pertręšimo.
Tai bijūnai, kuriems nereikia daug dėmesio, bet svarbu parinkti tinkamą vietą. Jei pasodinsi per sunkioje, nuolat drėgnoje dirvoje, augalas skurs. Tačiau tinkamoje vietoje jis gyvena ilgai ir kasmet patikimai pražysta.
Aš siauralapius bijūnus dažniausiai naudoju kaip ankstyvą akcentą, kuris „atidaro“ bijūnų sezoną dar prieš pienžiedžius ir vaistinius. Jie puikiai dera šalia svogūninių gėlių ar natūraliuose gėlynuose.
Botaniniai (laukiniai) bijūnai
Botaniniai, arba laukiniai bijūnai, mano akimis yra patys „tikriausi“ bijūnai. Iš savo patirties galiu pasakyti – tai augalai tiems, kurie vertina ne žiedų pompą, o natūralumą, ilgaamžiškumą ir stabilumą.
Šiai grupei priklauso natūraliai gamtoje augančios Paeonia rūšys, iš kurių vėliau ir buvo išvestos visos mums žinomos veislės. Jų žiedai dažniausiai paprasti, atviri, su ryškiais kuokeliais, spalvos – nuo baltos iki rožinės ar raudonos. Jie nėra pilnaviduriai, bet turi labai aiškią, elegantišką formą.
Didžiausias botaninių bijūnų privalumas – neįtikėtinas atsparumas. Jie:
- puikiai pakelia šalčius,
- mažiau serga,
- gerai auga net skurdesnėse dirvose,
- praktiškai nereikalauja priežiūros.
Žydėjimas dažniausiai ankstyvas arba vidutinio ankstyvumo, o pats augalas greitai prisitaiko prie vietos. Iš praktikos pastebėjau, kad botaniniai bijūnai nemėgsta dažno persodinimo – pasodinti tinkamoje vietoje, jie gali augti dešimtmečius be jokio vargo.
Tai idealus pasirinkimas:
- natūraliems, „laukinio“ stiliaus sodams,
- sodyboms,
- vietoms, kur nenorima intensyvios priežiūros.
Aš botaniniais bijūnais dažnai rekomenduoju pradėti, jei žmogus nori suprasti bijūnus iš esmės. Jie leidžia pamatyti, koks tai augalas be visų selekcinių „priedų“.
Kuri bijūnų rūšis kam tinkamiausia
Per daugelį metų stebėdamas bijūnus įvairiuose soduose supratau vieną paprastą dalyką – neteisingai parinkta rūšis dažniausiai ir sukelia nusivylimą. Ne todėl, kad bijūnai būtų lepūs, o todėl, kad kiekviena rūšis turi savo „charakterį“ ir paskirtį.
Jei ieškai patikimo, ilgaamžio sprendimo be didelių rūpesčių, pienžiedžiai bijūnai bus saugiausias pasirinkimas. Jie tinka beveik visur – nuo klasikinių gėlynų iki senų sodybų. Tai bijūnai „ilgam gyvenimui“.
Jeigu nori ankstyvo žydėjimo ir svarbu prailginti bijūnų sezoną, verta rinktis vaistinius arba siauralapius bijūnus. Jie pirmieji atveria žiedus ir suteikia sodui gyvybės dar pavasario pradžioje.
Jei tavo tikslas – įspūdingas vaizdas ir akcentas, ypač reprezentacinėje vietoje, tuomet medėjantys bijūnai neturi konkurencijos. Tačiau juos verta rinktis tik tada, kai gali pasiūlyti šiltesnę, nuo vėjo apsaugotą vietą.
Tiems, kurie nori modernumo, ilgo žydėjimo ir mažiau kompromisų, labai tinka tarpiniai (Itoh) bijūnai. Jie ypač geri mišriuose gėlynuose, kur svarbi ir lapija, ir žiedai viso sezono metu.
O jei sodas labiau natūralus, neperkrautas, arba norisi augalo „be kaprizų“, botaniniai bijūnai bus pats teisingiausias pasirinkimas. Jie nelepūs, ilgaamžiai ir labai tikri.
Aš pats savo sode niekada neapsiriboju viena rūšimi. Derinant skirtingas bijūnų grupes, galima pasiekti, kad bijūnai žydėtų nuo gegužės pradžios iki beveik birželio pabaigos, o pats gėlynas išliktų dekoratyvus visą sezoną.
