Pamenu, kaip dar vaikystėje laukdavau, kol močiutės sode pradės žydėti trešnės. Pavasarį jų šakos atrodydavo tarsi apsnigtos – baltos, švelniai kvepiančios. O vasarą, kai prisirpę pirmieji vaisiai, visas kaimas rinkdavosi paragauti. Bet ne visada trešnės džiugindavo – kartais lapai pasidengdavo rudomis dėmėmis, uogos sutrūkdavo dar neprinokusios, o ant šakų likdavo tamsios „mumijos“. Močiutė tada sakydavo: „Liga uogą suryja greičiau nei žmogus.“
Trešnės yra gana jautrios įvairioms ligoms. Vienos puola lapus, kitos vaisius, trečios silpnina patį medį. Šiame straipsnyje pasidalinsiu patirtimi, kokios ligos dažniausiai užklumpa trešnes, kaip jas atpažinti ir ką daryti, kad medis vėl džiugintų gausiu derliumi.
| Botaninis pavadinimas | Prunus avium |
| Aukštis | Iki 20 m, soduose dažniausiai 4–6 m |
| Gyvenimo trukmė | 60–80 metų |
| Žydėjimas | Balandžio–gegužės mėn. |
| Derėjimo pradžia | Dažniausiai po 4–5 metų |
| Uogų skonis | Saldžios, sultingos, raudonos arba gelsvos |
| Dirva | Derlinga, lengvai drenuota, neutrali arba silpnai rūgšti |
| Vieta | Saulėta, nuo vėjo apsaugota |
| Laistymas | Reikalingas sausros metu, ypač vaisių formavimosi laikotarpiu |
| Trąšos | Azoto pavasarį, fosforo ir kalio – vasarą ir rudenį |
| Genėjimas | Atliekamas pavasarį arba po derliaus nuėmimo |
Lapelio dėmėtligė – pirmasis trešnių priešas
Pamenu, dar būdamas vaikas pykau, kai trešnių lapai, vos tik vasaros vidurys, pradėdavo kristi kaip rudenį. Senelis tik atsidusdavo ir sakydavo: „Čia ne vėjas, čia liga šieną pjauna.“ Taip jis vadindavo lapelio dėmėtligę, kuri dažnai pasiglemždavo medžio žalumą dar iki derliaus pabaigos.
Kaip atrodo ši liga?
Lapelio dėmėtligė dažniausiai pasireiškia kaip mažos rudos ar raudonos dėmelės ant lapų. Iš pradžių jos būna smulkios, bet laikui bėgant susilieja, lapas pradeda gelsti ir nukrenta. Jeigu liga įsisiautėja, medis gali likti beveik plikas jau liepos viduryje.
Kada pavojingiausia?
Didžiausią grėsmę ši liga kelia po lietingų pavasarių ir šiltų, drėgnų vasarų. Jeigu medis jau susilpnėjęs, dėmėtligė jį nusilpnina dar labiau – kitais metais jis žydi mažiau, uogos smulkėja.
Ką daryti?
Senoliai sakydavo: „Liga neturi kur gyventi, jei lapų nėra.“ Todėl svarbiausia surinkti ir sunaikinti nukritusius lapus, nes juose žiemoja ligos sukėlėjai. Taip pat padeda reguliarus genėjimas – medžio šakos turi gauti šviesos ir oro.
Jeigu liga labai plinta, galima purkšti vario preparatais pavasarį, dar prieš žydėjimą. O rudenį, kai lapai pradeda kristi, verta atlikti profilaktinį purškimą, kad ligos sporas sunaikintume dar prieš žiemą.
Moniliozė – vaisių ir žiedų puvinys
Jeigu lapelio dėmėtligė bado akis ant lapų, tai moniliozė smogia skaudžiausiai – pačiam derliui. Pamenu, kai močiutės trešnės žydėjo kaip pasakoje: baltos, pilnos pažadų. Bet vos tik pradėdavo megztis uogos, jos imdavo ruduoti, raukšlėtis, džiūti. Kai kurios likdavo kabėti ant šakų kaip kieti juodi kamuoliukai. „Mumijos,“ – juokaudavo senelis, nors jam tikrai nebuvo juokinga – derlius būdavo sugadintas.
Kaip atpažinti moniliozę?
Pirmiausia nukenčia žiedai – jie nuvysta dar nenukritę, atrodo, lyg būtų apdeginti. Paskui užsikrečia vaisiai – atsiranda rudos dėmės, kurios greitai plinta, o ant jų matyti pilkas, miltelinis apnašas. Tokie vaisiai sudžiūsta, sukietėja ir lieka kaboti iki kitų metų.
Kada pavojingiausia?
Ši liga ypač plinta drėgnu, lietingu oru, kai vaisiai dar tik pradeda nokti. Jeigu medis tankus ir neapgenėtas, oras tarp šakų nevaikšto – tada moniliozė turi puikias sąlygas.
Ką daryti?
Pirmiausia reikia pašalinti visas pažeistas šakas ir tuos „mumifikuotus“ vaisius, nes būtent juose žiemoja grybas. Būtina juos sudeginti, o ne mesti į kompostą. Jei liga kartojasi, padeda purškimas fungicidais prieš žydėjimą ir dar kartą, kai vaisiai pradeda megztis.
Seniau kaime žmonės kovodavo paprasčiau – dažnai genėdavo, neleisdavo medžiui pernelyg sustorėti, o prieš žiemą aplink šaknis pabarstydavo medžio pelenų. Jie tikėdavo, kad pelenai ne tik patręšia, bet ir šiek tiek apsaugo nuo ligų.
Bakterinis vėžys – tylus trešnės žudikas
Iš visų trešnių ligų gal labiausiai gąsdina bakterinis vėžys. Pamenu, pas kaimyną augo sena trešnė, tokia, kad vos užlipęs ant šakos galėjai matyti visą kaimą. Vieną pavasarį jos žievėje atsirado įtrūkimų, pradėjo sunktis lipni derva. Kaimynas sakė: „Medis verkia.“ Ir tikrai – tai buvo pirmas ženklas, kad medį palietė rimta liga.
Kaip atrodo bakterinis vėžys?
Ant žievės pasirodo tamsios, įdubusios dėmės, kurios ilgainiui plečiasi. Pro įtrūkimus dažnai teka gintaro spalvos skystis – derva. Pažeistos šakos pradeda džiūti, lapai gelsti. Jei liga įsisenėja, medis gali visiškai nudžiūti per kelis sezonus.
Kada liga pavojingiausia?
Dažniausiai bakterinis vėžys užpuola medį po šaltos ir drėgnos žiemos arba jei medis buvo smarkiai apgenėtas. Žaizdos ant šakų yra puiki vieta bakterijoms įsiskverbti.
Kaip kovoti?
Visų pirma – profilaktika. Trešnes reikėtų genėti sausu oru, vengiant didelių pjūvių. Jei liga pasirodė, pažeistas šakas reikia išpjauti iki sveikos medienos ir būtinai sudeginti. Pjūvio vietas verta patepti sodo tepalu arba vario turinčiu mišiniu.
Seniau žmonės sakydavo: „Medžio žaizdą reikia užrišti kaip savo ranką.“ Todėl net ir be specialių priemonių jie sodo žaizdas aptepdavo moliu, maišytu su mėšlu – tikėta, kad tai apsaugos nuo ligų plitimo.
Rūdys ir kitos lapų ligos
Jei lapelio dėmėtligė ir moniliozė kėsinasi į lapus bei vaisius, tai rūdys dažniausiai pastebimos tik ant lapų – bet ir jos palieka savo pėdsaką derliuje. Pamenu, kartą vasarą sėdėjau po trešne ir mačiau, kaip lapai apačioje tarsi išmarginti rudais, iškiliais spuogeliais. Močiutė tik numojo ranka: „Rūdys, kaip ir senos tvoros – greit per visą lapą nueina.“
Kaip atrodo rūdys?
Ant lapų viršaus pasirodo gelsvos ar oranžinės dėmės, o lapo apačioje – rudai oranžiniai spuogeliai. Lapas tampa silpnas, kartais susisuka ir galiausiai nukrenta. Jei liga stipri, medis praranda daug lapijos dar vasaros vidury.
Kada pavojingiausia?
Rūdys plinta šiltu, drėgnu oru, ypač jei trešnės pasodintos šalia kadagių ar kitų augalų, kurie gali būti tarpiniai ligos nešiotojai.
Ką daryti?
Sodinti trešnes gerai vėdinamose vietose, neleisti, kad medis per daug sustorėtų. Pažeistus lapus reikėtų surinkti ir sunaikinti, kad kitais metais liga neatsinaujintų. Jei rūdys kartojasi kasmet, galima naudoti fungicidus profilaktiškai – anksti pavasarį ir vasaros pradžioje.
Kitos lapų ligos
Trešnėms kenkia ir kitos, ne tokios garsios, bet nemalonios bėdos – įvairios dėmėtligės. Vienos pasireiškia smulkiomis skylutėmis lapuose, kitos – didelėmis rudomis dėmėmis. Bendras požymis vienas: medis nusilpsta, lapai krenta anksčiau laiko, o uogos tampa smulkesnės ir rūgštesnės.
Senoliai sakydavo: „Medis be lapo – kaip žmogus be duonos.“ Todėl visada rūpindavosi, kad lapai išsilaikytų kuo ilgiau – dažnai kalkindavo dirvą, purkšdavo medžio pelenais arba tiesiog dažniau genėdavo, kad medis „kvėpuotų“.
Šaknų ligos ir bendras trešnių nusilpimas
Ne visos trešnių bėdos matomos iš karto akimis – kartais jos slypi po žeme. Pamenu, pas mus kaime viena trešnė lyg ir sveika atrodė: lapai žali, žiedų daug. Bet po kelių savaičių pamažu pradėjo džiūti ištisos šakos, o galiausiai medis per vieną vasarą beveik žuvo. Iškasus šaknis, paaiškėjo – jos parudavusios, suminkštėjusios. Tai buvo šaknų puvinys.
Kaip pasireiškia šaknų ligos?
Šaknų puvinys dažniausiai kyla, kai medis auga sunkioje, blogai drenuotoje dirvoje, kur užsistovi vanduo. Ligos požymiai iš pradžių būna subtilūs – medis auga lėčiau, lapai smulkesni, uogos ne tokios gausios. Vėliau pradeda džiūti šakos, o visas medis atrodo „pavargęs“.
Kodėl medis nusilpsta?
Ne visada kalta tik liga. Kartais trešnė tiesiog nusilpsta dėl netinkamos priežiūros:
- per tankaus sodinimo,
- nereguliaraus genėjimo,
- dirvos nualinimo,
- per didelio derliaus be papildomų trąšų.
Senoliai sakydavo: „Medis be poilsio – kaip žmogus be miego.“ Jei kasmet iš jo imame viską, o neduodame atgal (trąšų, vandens, dirvos priežiūros), medis ilgainiui pradeda silpti.
Ką daryti?
Svarbiausia – pasirūpinti, kad šaknys kvėpuotų. Jei žemė sunki, verta įterpti smėlio ar komposto, pakelti sodinimo vietą. Sergančias šaknis reikia šalinti, o pažeistas vietas galima užberti medžio pelenais – tai sena liaudiška priemonė, stabdanti puvinį.
Profilaktiškai naudinga aplink kamieną mulčiuoti žievėmis ar pjuvenomis – tai padeda sulaikyti drėgmę, bet kartu neleidžia šaknims permirkti.
Trešnių privalumai ir trūkumai
Kai pagalvoju apie trešnes, visada prisimenu vasaros skonį – saldžias uogas ir paukščius, kurie „prašo savo dalies“. Bet kaip ir kiekvienas sodo medis, trešnė turi savo pliusų ir minusų.
- Labai skanios ir maistingos uogos – daug vitaminų ir antioksidantų.
- Gausus derlius – vienas medis gali aprūpinti visą šeimą.
- Žydi gražiai ir puošia sodą pavasarį.
- Gali augti daugelį metų, jei tinkamai prižiūrima.
- Puikus pasirinkimas bitėms ir kitoms apdulkintojoms privilioti.
- Jautrios ligoms – ypač moniliozei ir lapų dėmėtligėms.
- Lietingu oru uogos linkusios trūkinėti.
- Dažnai reikia sodinti kelias veisles apdulkinimui.
- Paukščiai sunaudoja dalį derliaus, jei medžiai neapsaugoti tinklais.
- Pavasarinės šalnos gali stipriai sumažinti uogų kiekį.
Ką daryti, kai trešnės serga?
Kai medis pradeda rodyti ligos požymius, pirmiausia reikia nebijoti. Močiutė visada sakydavo: „Medis kaip žmogus – pagydomas, jei laiku pasirūpinsi.“ O priežiūra – tai ir yra didžiausias vaistas.
Genėjimas – pirmas pagalbininkas
Reguliarus genėjimas padeda trešnėms kvėpuoti. Pašalinus per tankiai augančias, pažeistas ar ligotas šakas, medis gauna daugiau šviesos ir oro. Svarbu pjauti sausą dieną ir pjūvius užtepti sodo tepalu arba molio mišiniu – kad neatsivertų kelias ligoms.
Lapų ir vaisių surinkimas
Visi nukritę lapai ir pažeistos uogos – tikras ligų inkubatorius. Juos būtina surinkti ir sunaikinti, geriausia sudeginti. Seniau kaime niekas nepalikdavo „mumijų“ ant šakų – žinojo, kad kitaip kitais metais liga bus dar stipresnė.
Purškimas ir prevencija
Jei ligos kartojasi kasmet, verta naudoti vario arba sieros preparatus ankstyvą pavasarį. Taip sumažinamas užkratas. Vasarą galima purkšti natūraliais nuovirais – dilgėlių ar česnakų, kurie stiprina medžio imunitetą.
Dirvos priežiūra ir trąšos
Trešnėms patinka, kai žemė gyva. Todėl aplink kamieną naudinga berti kompostą, pelenus, o kartą per metus patręšti fosforu ir kaliu. Tai sustiprina medį ir padeda jam atlaikyti ligas.
Trešnių darbų kalendorius
| Veikla | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Genėjimas | ✓Kovo mėnesį pašalinu sausas ir ligotas šakas. | ✓Balandį formuoju lają, kad medis gautų daugiau šviesos. | ✓Liepos pabaigoje galima lengvai patrumpinti, kad nesustorėtų. | |||||||||
| Purškimas | ✓Prieš pumpurų brinkimą purškiu vario preparatais. | ✓Po žydėjimo – nuo dėmėtligės ir moniliozės. | ✓Birželį – natūralūs nuovirai (dilgėlių, česnakų). | ✓Liepos pradžioje – pakartotinis, jei ligos matosi. | ||||||||
| Tręšimas | ✓Balandį – azoto dozė augimo pradžiai. | ✓Birželį – kalis ir fosforas vaisių kokybei. | ✓Rugpjūtį – kalis, kad pasiruoštų žiemai. | |||||||||
| Lapų ir vaisių surinkimas | ✓Rugsėjį surenku lapus, kad užkratas neperžiemotų. | ✓Spalį nuimu likusias „mumijas“ ir jas sunaikinu. |
