Pamenu, dar vaikystėje, kai už lango jau rudenio vėjai kedeno obelų lapus, virtuvėje pas močiutę tvyrojo ypatingas kvapas. Didelis puodas ant krosnies burbuliavo, o oras prisipildydavo sodraus, salstelėjusio slyvų aromato. Močiutė sakydavo: „Slyvų uogienė yra tokia, kur užtenka šaukštelio – ir visą dieną burnoje laikosi skonis“. Ir išties – ji buvo tiršta, tamsi kaip gintaras, ir tokia kvapni, kad nei vienas vaikas nesugebėdavo praeiti pro šalį neįkišęs šaukštelio.
Slyvų uogienė – tai ne tik saldus priedas prie duonos ar blynų. Ji puikiai tinka ir prie mėsos patiekalų, sūrių ar desertų. Tai vienas tų receptų, kurį verta turėti kiekviename namų sandėliuke, nes skonio gilumas ir aromato koncentracija nepalieka abejingų.
| Slyvų uogienės maistinė vertė (100 g) | |
|---|---|
| Energija | 220 kcal |
| Baltymai | 0,6 g |
| Riebalai | 0,2 g |
| Angliavandeniai | 55 g |
| Skaidulos | 2 g |
| Kalis | 220 mg |
| Vitaminas C | 3 % rekomenduojamos paros normos |
Kokias slyvas rinktis uogienei
Ne visos slyvos vienodai tinka uogienei. Močiutė visada sakydavo: „Uogienė mėgsta darbščią slyvą – kietą, mėsingą ir kvapnią“. Ir tai yra tiesa – nuo slyvų pasirinkimo priklauso ne tik skonis, bet ir tirštumas.
Geriausios slyvos uogienei:
- Vengrinės slyvos – klasika. Jų minkštimas mėsingas, o odelė plona. Būtent jos suteikia uogienei sodrų skonį ir tirštą konsistenciją.
- Mėlynosios slyvos – saldžios, bet ne per minkštos, todėl išlaiko formą verdant.
- Geltonos slyvos – rečiau naudojamos, bet suteikia uogienei švelnesnį skonį ir auksinį atspalvį.
Į ką atkreipti dėmesį:
- Vaisiai turi būti sunokę, bet ne pernokę – pernokę pavirs koše ir bus sunku išgauti norimą tirštumą.
- Slyvos turi būti sveikos, be puvinio ar įtrūkimų. Net vienas blogas vaisius gali sugadinti visą partiją.
- Kuo slyva saldesnė, tuo mažiau cukraus reikės – tai leis išsaugoti natūralų skonį.
Ingredientai slyvų uogienei
Slyvų uogienė turi vieną didelį privalumą – jai dažnai reikia mažiau cukraus nei kitoms uogienėms. Mat pačios slyvos yra saldžios ir virimo metu natūraliai tirštėja. Močiutė sakydavo: „Slyvai užtenka tik šiek tiek pagalbos, o visą darbą ji padaro pati“.
Reikės:
- 2 kg prinokusių, bet kietesnių slyvų (geriausia – vengrinių)
- 800 g – 1 kg cukraus (kiekį galima reguliuoti pagal slyvų saldumą)
- 1 citrinos sulčių – suteikia gaivumo ir padeda išsaugoti spalvą
- Pagal skonį – cinamono lazdelės arba vanilės ankšties (nebūtina, bet praturtina aromatą)
Papildomas variantas:
- Jei norisi ypatingo skonio, į uogienę galima įmaišyti saują kapotų graikinių riešutų arba šlakelį romo. Tokį receptą mėgdavo kaimo šventėms pasilikti mano tetulė.
Kaip virti tirštą slyvų uogienę
Slyvų uogienė reikalauja kantrybės – jei virsi greitai, gausi skystą padažą, o ne tą sodrų „koncentratą“, kuris laikosi ant šaukšto. Močiutė mėgdavo kartoti: „Uogienę reikia virti ne ugnimi, o širdimi“.
Žingsnis po žingsnio:
- Slyvas nuplauk, perpjauk pusiau, išimk kauliukus. Jei nori vientisesnės masės, odeles gali nulupti, bet tai nebūtina – jos suteikia spalvos.
- Supjaustytas slyvas sudėk į didelį puodą sluoksniais, kiekvieną užbarstydamas cukrumi. Palik pastovėti 6–8 valandas arba per naktį, kad išsiskirtų sultys.
- Užkaisk ant silpnos ugnies ir lėtai kaitink, kol slyvos pradės virti savo sultyse. Užvirink, bet neleisk per smarkiai burbuliuoti.
- Virk apie 30–40 minučių, nugriebdamas putas. Nukelk nuo ugnies, palik atvėsti kelioms valandoms.
- Pakartok virimą dar 2–3 kartus po 15–20 minučių – taip uogienė tirštės natūraliai, be krakmolo ar kitų tirštiklių.
- Kai masė tampa sodri, tiršta ir tamsi, įpilk citrinos sulčių, pagal norą pridėk cinamono ar vanilės.
- Karštą uogienę supilstyk į sterilizuotus stiklainius, sandariai užsuk, apversk dangteliais žemyn ir apklok, kad lėtai atvėstų.
Laikymas ir naudojimas virtuvėje
Tiršta slyvų uogienė – tarsi maža žiemos prabanga. Jei stiklainiai gerai paruošti, ji išsilaiko net iki kito rudens, o atidarius iškart pasklinda sodrus kvapas, primenantis vasaros pabaigą.
Kaip laikyti:
- Uogienę supilstyk į švarius, sterilizuotus stiklainius ir sandariai užsuk.
- Laikyk tamsioje, vėsioje vietoje – rūsyje, sandėliuke ar spintelėje toliau nuo šilumos šaltinių.
- Atidarytą stiklainį būtinai laikyk šaldytuve ir suvartok per 2–3 savaites.
Kur panaudoti:
- Ant duonos ar batono – klasikinis būdas, kurį mėgo visi kaimo vaikai.
- Prie blynų ir varškėčių – salstelėjęs slyvų skonis dera su šiltu tešlos kąsniu.
- Desertuose – galima naudoti kaip pyragų ar sausainių įdarą.
- Prie mėsos – ypač kiaulienos ar antienos, slyvų rūgštelė puikiai subalansuoja riebalus.
- Su sūriais – brandintas sūris su šaukšteliu slyvų uogienės tampa gurmanišku užkandžiu.
Senelis mėgdavo sakyti: „Slyvų uogienė ne tik burną saldina, bet ir širdį džiugina“.
