Tarpiniai pasėliai (dar vadinami žaliajai trąšai skirtais augalais) žiemą atlieka itin svarbų vaidmenį. Jie ne tik apsaugo dirvą nuo išplovimo ir erozijos, bet ir pagerina jos struktūrą, aprūpina azotu bei kitomis maisto medžiagomis. Tinkamai pasirinktos kultūros padeda sumažinti piktžolių plitimą ir paruošia dirvą pagrindiniam derliui. Šiame straipsnyje pasidalinsiu, kokius tarpinius augalus verta rinktis žiemai ir kaip juos tinkamai prižiūrėti
| Dažniausiai naudojami tarpiniai pasėliai | |
|---|---|
| Rugiai | Atsparūs šalčiui, greitai sudygsta, slopina piktžoles. |
| Žieminiai rapsai | Stiprina dirvos struktūrą, gilios šaknys aeruoja žemę. |
| Lubinai | Kaupia azotą, praturtina dirvą baltyminėmis medžiagomis. |
| Garstyčios | Slopina ligas ir kenkėjus, ypač nematodus. |
| Žieminiai žirniai | Sukaupia azotą, didina organinės medžiagos kiekį dirvoje. |
| Pagrindinė nauda dirvai | |
|---|---|
| Azoto kaupimas | Šaknys fiksuoja azotą ir palieka jį kitam derliui. |
| Struktūros gerinimas | Šaknys purena dirvą, mažina suslėgimą. |
| Drėgmės išsaugojimas | Žalia masė sulaiko sniegą ir drėgmę žiemą. |
| Erozijos mažinimas | Dirvos paviršius apsaugotas nuo vėjo ir lietaus išplovimo. |
| Piktžolių kontrolė | Greitai augantys augalai nustelbia piktžoles. |
Kada ir kodėl verta sėti tarpinius pasėlius žiemai?
Tarpiniai pasėliai dažniausiai sėjami vasaros pabaigoje arba rudenį, kai pagrindinis derlius jau nuimtas, o dirva lieka tuščia. Optimalus laikas – rugpjūčio vidurys iki rugsėjo pabaigos. Svarbiausia, kad augalai spėtų sudygti ir sustiprėti iki pirmųjų šalnų. Tokiu atveju jie žiemą ne tik apsaugo dirvą, bet ir toliau atlieka biologinį darbą – kaupia maisto medžiagas, formuoja šaknis, skatina dirvos mikroorganizmų veiklą.
Žiemą tarpiniai augalai veikia kaip natūralus „kilimas“, dengiantis dirvą. Jie sumažina drėgmės išgaravimą, sulaiko sniegą, o pavasarį, irti pradėjusios šaknys, papildo dirvą organine mase. Šis procesas itin svarbus lengvose, greitai išplaunamose dirvose, kuriose maisto medžiagos žiemą gali dingti kartu su kritulių vandeniu.
Kita priežastis, kodėl verta rinktis tarpinius pasėlius – tai ilgalaikis dirvos pagerinimas. Net viena sezono žalia trąša gali pagerinti humuso kiekį, o reguliariai naudojami tarpiniai augalai ženkliai padidina dirvos derlingumą. Be to, dauguma jų natūraliai slopina piktžoles ir ligas, todėl mažiau reikia cheminių priemonių.
Kokias kultūras rinktis tarpiniams pasėliams žiemai?
Pasirenkant tarpinius pasėlius, svarbu įvertinti ne tik klimato sąlygas, bet ir pagrindinį tikslą – ar siekiama sukaupti azoto, pagerinti dirvos struktūrą, sumažinti piktžoles, ar apsaugoti nuo erozijos. Skirtingos kultūros pasižymi skirtinga nauda.
Rugiai. Tai vienas patikimiausių tarpinių pasėlių žiemai. Rugiai labai atsparūs šalčiui, greitai sudygsta net vėsiomis sąlygomis ir sėkmingai peržiemoja. Jie nustelbia piktžoles, apsaugo dirvą nuo erozijos ir pavasarį sudaro daug žaliosios masės, tinkamos įterpti kaip žaliąją trąšą.
Žieminiai rapsai. Jie turi gilią šaknų sistemą, kuri efektyviai purena ir aeruoja dirvą. Be to, rapsai pagerina drėgmės įsiskverbimą ir sumažina dirvos suslėgimą. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad rapsai jautresni žiemos šalčiams nei rugiai.
Lubinai. Tai ankštiniai augalai, kurie kaupia azotą iš atmosferos. Lubinai itin tinka prastoms dirvoms, nes praturtina jas organinėmis medžiagomis ir pagerina derlingumą ateinantiems augalams.
Garstyčios. Jos greitai sudygsta, sparčiai auga ir efektyviai slopina nematodus bei kai kuriuos grybelinius susirgimus. Tačiau garstyčios nėra atsparios dideliems šalčiams, todėl dažniausiai naudojamos kaip trumpalaikis tarpinis pasėlis rudenį.
Žieminiai žirniai. Kaip ir lubinai, jie praturtina dirvą azotu, be to, sudaro daug organinės masės. Žirniai puikiai tinka mišiniuose su javais ar rapsais.
Optimaliausia praktika – tarpiniai pasėliai mišiniuose. Pavyzdžiui, rugių ir žirnių derinys suteikia tiek azoto, tiek stiprią šaknų sistemą, o garstyčios su javais padeda kovoti su ligomis ir piktžolėmis.
Tarpinių pasėlių priežiūra ir įterpimas
Nors tarpiniai pasėliai laikomi mažai priežiūros reikalaujančiais augalais, tam tikri darbai užtikrina jų efektyvumą.
Sėjimo tankumas. Tarpinius pasėlius rekomenduojama sėti tankiau nei pagrindinius augalus. Tanki danga greičiau uždengia dirvos paviršių, nustelbia piktžoles ir užtikrina geresnę apsaugą nuo erozijos.
Laistymas. Jei rudenį labai sausa, ką tik pasėti augalai gali sudygti nevienodai. Tokiu atveju verta juos palaistyti, ypač jei sėjama rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo pradžioje.
Žiemojimas. Dalį tarpinių pasėlių pavasarį dar galima panaudoti pašarams arba mulčiui, tačiau dauguma jų paliekami peržiemoti ir pavasarį įterpiami į dirvą.
Įterpimo laikas. Tarpinius pasėlius geriausia įterpti į dirvą anksti pavasarį, kai jie dar jauni, nes tuomet žalioji masė greičiau suyra. Jei paliekama peraugti, jų įterpimas tampa sudėtingesnis, o maisto medžiagų išsiskyrimas sulėtėja.
Įterpimo būdai. Mažuose plotuose užtenka augalus nupjauti ir sumulčiuoti. Dideliuose ūkiuose naudojami skutikai ar kiti žemės dirbimo padargai, kurie greitai įterpia žaliąją masę į dirvos paviršių.
Tarpinių pasėlių darbų kalendorius
| Veikla | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Sėjimas | ✓Liepos pabaigoje galima pradėti sėti ankštinius (pvz., lubinus, žirnius). | ✓Rugpjūtį pagrindinis sėjimo laikas – rugiai, garstyčios, žieminiai rapsai. | ✓Rugsėjį dar galima pasėti javus, kad jie suspėtų įsišaknyti iki šalnų. | |||||||||
| Priežiūra | ✓Gegužę, jei pasėta iš rudens, stebiu augimą, prireikus palengvai patręšiu. | ✓Birželį tarpinius augalus galima naudoti pašarui ar mulčiui. | ||||||||||
| Įterpimas į dirvą | ✓Sausį–vasarį augalai ilsisi, nieko nedarau. | ✓Kovo pabaigoje–balandį įterpiu dar nesumedėjusią žaliąją masę į dirvą. | ✓Balandį įterpimas itin svarbus, nes žalia masė greitai suyra. |
Dažniausios daromos klaidos su tarpiniams pasėliais
- Per vėlyvas sėjimas. Jei pasėliai sėjami spalio pradžioje ar dar vėliau, dauguma kultūrų nespėja tinkamai įsišaknyti ir nušąla, todėl nauda būna minimali.
- Per retas sėjimas. Retai pasėjus, dirva lieka atvira, piktžolės neslopinamos, o apsauga nuo erozijos nepakankama.
- Netinkamų kultūrų pasirinkimas. Pavyzdžiui, garstyčios ar žieminiai rapsai ne visada peržiemoja atšiauresniuose regionuose – tam labiau tinka rugiai ar žieminiai žirniai.
- Neįvertinta dirvos struktūra. Jei dirva labai sunki, gilias šaknis turintys augalai (pvz., lubinai) yra būtini, bet dažnai pasirenkami tik javai, kurie neužtikrina struktūros pagerinimo.
- Vėlyvas įterpimas pavasarį. Jei žalia masė paliekama peraugti, jos įterpimas tampa sudėtingas, o irimas – lėtas, todėl maistinės medžiagos augalams sunkiau prieinamos.
- Sėjomainos nesilaikymas. Dažna klaida – tarpinius pasėlius rinktis iš tų pačių šeimų, kaip ir pagrindinės kultūros (pvz., rapsai po kopūstinių). Tai didina ligų ir kenkėjų riziką.
