Kai už lango jau kvepia drėgnu oru ir krenta pirmi lapai, vis dažniau norisi kažko šilto ir kvapnaus. Pamenu, kaip rudenį močiutė visada kepdavo pyragus su tuo, ką rasdavo sode – kartais su obuoliais, o kai pasitaikydavo saldžios, gelsvos kriaušės – būtinai su šokoladu. „Kad širdis būtų minkšta kaip tešla,“ juokdavosi ji.
Šis šokoladinis kriaušių pyragas – tikras rudens skonių apkabinimas: lengvai karamelizuotos kriaušės, kakavos kartumas, riešutų traškesys ir jaukumo kvapas, kuris užpildo visus namus.
Pastaba: vertės orientacinės ir gali skirtis priklausomai nuo naudojamų produktų bei šokolado rūšies.
Ingredientai:
- 2 vidutinės, prinokusios kriaušės – saldžios, bet tvirtos, kad kepant neištižtų.
- 150 g miltų – galima pusę keisti viso grūdo ar spelta miltais, jei norisi sveikesnio varianto.
- 2 valg. šaukštai nesaldintos kakavos – suteikia sodrų, šokoladinį skonį.
- 1 arbat. šaukštelis kepimo miltelių.
- Žiupsnelis druskos – sustiprina skonį ir subalansuoja saldumą.
- 100 g sviesto arba kokosų aliejaus – išlydyto, bet ne karšto.
- 100 g rudojo cukraus arba 70 g cukraus + 1 valg. šaukštas medaus.
- 2 kiaušiniai.
- 60 ml pieno arba augalinio gėrimo (avižinio, migdolų).
- 50 g juodo šokolado gabaliukų arba lašelių.
- 40 g riešutų – migdolų, lazdynų ar graikinių (kapotų, skrudintų).
- (Pasirinktinai) žiupsnelis cinamono arba kardamono kvapui.
- (Papuošimui) keli kriaušių griežinėliai ir pabarstukai iš migdolų drožlių.
Paruošimas:
- Pasiruošiu kriaušes: išplaunu jas, nulupu, išpjaunu sėklas ir supjaustau riekelėmis. Jei kriaušės labai sultingos, pabarsčiau truputį miltų ar krakmolo – taip kepant išlaikys formą. Močiutė visada sakydavo: „Kriaušė švelni kaip daina – ją reikia liesti atsargiai.“
- Sausi ingredientai: dubenyje sumaišau miltus, kakavą, kepimo miltelius ir žiupsnelį druskos. Švelniai permaišau šakute, kad viskas pasiskirstytų tolygiai – tai padės pyragui pakilti vienodai.
- Skystieji ingredientai: kitame dubenyje išsuku kiaušinius su cukrumi, kol masė tampa šviesesnė ir puri. Supilu ištirpintą sviestą, pieną, įdedu šaukštą medaus – kvapas akimirksniu pripildo virtuvę šilumos.
- Sujungiu mases: po truputį pilu sausą mišinį į skystą, maišau šaukštu, kol tešla tampa vientisa, bet ne per tiršta. Įmaišau šokolado gabaliukus ir kapotus riešutus.
- Paruošiu formą: kepimo formą (apie 22–24 cm skersmens) iškloju kepimo popieriumi arba patepu sviestu. Supilu pusę tešlos, ant jos tolygiai paskirstau kriaušių riekeles, tada užpilu likusia tešlos dalimi. Ant viršaus dar uždėju kelis gražesnius kriaušių griežinėlius – kad po kepimo pyragas atrodytų kaip rudens paveikslas.
- Kepimas: kepu iki 180 °C įkaitintoje orkaitėje apie 35–40 minučių, kol įsmeigus medinį pagaliuką, jis išeina sausas. Jei pyragas pradeda per greitai ruduoti, uždengiu viršų kepimo popieriumi.
- Poilsis ir patiekimas: ištraukiu iš orkaitės ir leidžiu pyragui atvėsti bent 15 minučių. Karštas šokoladas vis dar tirpsta viduje – to kvapo neįmanoma supainioti su niekuo kitu. Pabarstau šiek tiek cukraus pudra arba kakavos, o kartais užpilu šaukštelį tirpinto šokolado – juk ruduo leidžia pasimėgauti saldžiau.
Saldus rudens apkabinimas
Kai pyragas jau atvėsęs, bet dar švelniai šiltas, namai prisipildo tokio kvapo, kad net langai lyg garuoja nuo šokolado ir vaisių aromato. Pirmas kąsnis – ir supranti: čia ne šiaip desertas, o tikra rudens poezija. Švelnios kriaušės, tamsus šokoladas, skrudintų riešutų traškesys – viskas susilieja į vieną jaukų, šiltą jausmą, primenantį sekmadienius pas močiutę, kai už lango krenta lapai, o orkaitė tyliai šnara.
Šis šokoladinis kriaušių pyragas – tikras paguodos receptas vėsiems vakarams. Jį galima kepti tiek šeimos pietums, tiek šventei – atrodo puošniai, o pagaminti paprasta. Ir kaip sakydavo senoliai:
Rudenį kriaušė ir šokoladas – kaip pora, kuri be ginčų dera visą gyvenimą.
Patarimai ir pasiūlymai:
- Pyragą galima patiekti su šaukštu grietinėlės, kaušeliu vanilinių ledų arba tirštu jogurtu – taip dar labiau atsiskleidžia skonio kontrastas.
- Jei nori lengvesnio varianto – dalį sviesto pakeisk obuolių tyre arba kefyru.
- Norint šventiško įvaizdžio, ant viršaus galima užpilti šokolado glajų ar apibarstyti karamelizuotais riešutais.
- Laikyk pyragą sandariai uždengtą – net kitą dieną jis išlieka drėgnas, o skonis tampa dar intensyvesnis.
Ir kai vakarą už lango spaudžia tamsa, o rankoje puodelis arbatos, toks pyragas tampa mažu saulės gabalėliu ant stalo.
Kvapas – kaip šiltas prisiminimas, skonis – kaip rudens ramybė.
