Slyvos Lietuvoje auginamos nuo seno ir yra vienas populiariausių kaulavaisių. Jas mėgstame už universalumą – šviežius vaisius valgome iš karto, o perteklių konservuojame: verdame uogienes, spaudžiame sultis, gaminame kompotus ar net slyvų vyną. Tačiau slyvų auginimą dažnai apsunkina ligos – moniliozė, šratligė, rūdys ir kiti grybiniai pažeidimai, galintys sunaikinti didelę dalį derliaus. Todėl vis daugiau sodininkų renkasi atsparias veisles, kurios leidžia sumažinti chemikalų naudojimą, užtikrinti stabilesnį derlių ir ilgaamžiškesnius medžius.
| Slyvų savybės | |
|---|---|
| Augalo tipas | Daugiamečiai kaulavaisiniai vaismedžiai |
| Gyvavimo trukmė | 25–40 metų |
| Derėjimo pradžia | 3–5 metai po pasodinimo |
| Derėjimo laikas | Liepa–rugsėjis (priklauso nuo veislės) |
| Derliaus gausa | Vidutiniškai 30–80 kg nuo vieno medžio |
| Atsparumas šalčiui | Vidutinis, priklauso nuo veislės (iki –25 °C) |
| Maistinė vertė (100 g šviežių vaisių) | |
|---|---|
| Energinė vertė | 46 kcal |
| Angliavandeniai | 11 g |
| Skaidulos | 1,4 g |
| Baltymai | 0,7 g |
| Vitaminai | C, K, A, B grupė |
| Mineralai | Kalis, magnis, geležis |
Slyvų ligos ir jų poveikis derliui
Slyvų auginimas Lietuvoje neretai apsunkinamas ligų, kurios ne tik sumažina derlių, bet ir trumpina pačių medžių gyvavimo trukmę. Viena pavojingiausių yra moniliozė (vaisių puvinys). Ji pažeidžia tiek žiedus, tiek vaisius, kurie pradeda pūti dar ant šakų. Esant drėgnam ir šiltam orui, ši liga gali sunaikinti didžiąją dalį derliaus.
Kita plačiai paplitusi liga – šratligė. Ant lapų atsiranda smulkios dėmės, kurios vėliau iškrenta, palikdamos skylutes. Ilgainiui medis nusilpsta, sumažėja jo fotosintezės pajėgumas, o kartu ir vaisių užmezgimas.
Taip pat aktualios ir rūdys, kurios ant lapų sudaro gelsvai rudas dėmes. Pažeisti lapai anksčiau laiko nukrenta, o tai dar labiau silpnina medį.
Šios ligos gali žymiai paveikti slyvų derlingumą: vaisių kiekis sumažėja iki 30–50 %, vaisiai tampa smulkesni, dažnai deformuoti ar netinkami vartoti. Būtent todėl atsparių veislių pasirinkimas yra vienas iš pagrindinių sprendimų, siekiant užtikrinti stabilų ir kokybišką derlių, ypač mėgėjų soduose, kur ligų kontrolė cheminėmis priemonėmis dažnai būna ribota.
Veislės, pasižyminčios dideliu atsparumu
Patyrę sodininkai vieningai sutaria, kad slyvų atsparumas ligoms yra vienas svarbiausių kriterijų renkantis veislę Lietuvos klimatui. Atsparios veislės reikalauja mažiau priežiūros, sumažina cheminių purškimų poreikį ir leidžia kasmet džiaugtis gausiu derliumi.
‘Stanley’ – bene populiariausia slyvų veislė pasaulyje, puikiai prisitaikiusi prie Lietuvos sąlygų. Ji atspari moniliozei, reguliariai dera ir duoda didelius, tamsiai mėlynus vaisius, tinkamus tiek šviežiam vartojimui, tiek džiovinimui.
‘Jubilėjinė’ – lietuvių sodininkų mėgstama veislė, vertinama dėl atsparumo šratligei. Vaisiai stambūs, geltonai raudoni, saldžiarūgščio skonio. Dera kasmet ir gausiai.
‘Herman’ – ankstyva veislė, kurią sodininkai giria dėl atsparumo lapų ligoms ir gero prisitaikymo prie įvairių dirvožemių. Vaisiai vidutinio dydžio, mėlyni su vaškiniu apnašu, sunoksta liepos pabaigoje.
‘Opal’ – viena universaliausių veislių, atspari tiek šalčiui, tiek pagrindinėms grybinėms ligoms. Vaisiai stambūs, geltonai violetiniai, puikaus skonio, tinkami ir šviežiam vartojimui, ir perdirbimui.
| Veislė | Derėjimo laikas | Atsparumas ligoms | Vaisių savybės |
|---|---|---|---|
| ‘Stanley’ | Rugsėjo pradžia | Atspari moniliozei | Dideli, tamsiai mėlyni, tinka džiovinimui |
| ‘Jubilėjinė’ | Rugpjūčio pabaiga | Atspari šratligei | Stambūs, geltonai raudoni, saldžiarūgščiai |
| ‘Herman’ | Liepos pabaiga | Atspari lapų ligoms | Vidutiniai, mėlyni, ankstyvi |
| ‘Opal’ | Rugpjūčio vidurys | Atspari šalčiui ir grybinėms ligoms | Stambūs, geltonai violetiniai, saldūs |
Veislės, tinkamos mėgėjų sodams
Ne visi sodininkai turi galimybių reguliariai purkšti slyvas ar nuolat stebėti jų būklę. Todėl mėgėjų sodams labiausiai tinka tokios veislės, kurios yra mažiau reiklios priežiūrai, pakankamai atsparios ligoms ir šalčiui, o kartu duoda gerą, kasmetinį derlių.
‘Žydrė’ – lietuviška slyvų veislė, puikiai prisitaikiusi prie mūsų klimato. Atspari rauplėms ir šalnoms, dera gausiai ir kasmet. Vaisiai vidutinio dydžio, mėlyni, su saldžiarūgščiu minkštimu, tinkami tiek šviežiam vartojimui, tiek uogienėms.
‘Čačanska Lepotica’ – serbiška veislė, kurią sodininkai mėgėjai vertina dėl nereiklumo. Ji atspari šratligei ir gana tolerantiška moniliozei. Vaisiai stambūs, mėlynai violetiniai, saldūs, ypač tinkami desertams.
‘Emma Leppermann’ – sena, patikrinta veislė, dažnai sutinkama senuose Lietuvos soduose. Atspari šalčiui ir gana atspari ligoms. Vaisiai vidutiniai, geltonai violetiniai, švelniai saldūs.
‘Bluefree’ – amerikietiška veislė, kurią mėgėjai giria dėl gero atsparumo ligoms ir nereiklumo dirvožemiui. Vaisiai stambūs, mėlyni, tinkami šviežiam vartojimui ir šaldymui.
Kaip išsirinkti tinkamiausią slyvų veislę?
Slyvų pasirinkimas priklauso nuo auginimo tikslo. Komerciniams ūkiams svarbiausia derliaus gausa, vaisių dydis ir jų transportavimo savybės. Tuo tarpu mėgėjų soduose pirmoje vietoje – atsparumas ligoms, nereiklumas ir skoninės savybės. Patyrę sodininkai dažnai rekomenduoja derinti keletą skirtingų veislių, kad būtų galima pratęsti derliaus sezoną bei sumažinti riziką dėl klimato ar ligų.
| Komerciniams ūkiams | Mėgėjų sodams |
|---|---|
| ‘Stanley’ – gausus derlius, gerai laikosi transportuojant. | ‘Žydrė’ – lietuviška, atspari šalčiui ir ligoms. |
| ‘Bluefree’ – stambūs vaisiai, tinkami šaldymui ir prekybai. | ‘Čačanska Lepotica’ – nereikli, puikiai tinka desertams. |
| ‘Opal’ – universali, dera kasmet, tinka perdirbimui. | ‘Emma Leppermann’ – sena, patikrinta, nereikli veislė. |
| Derinant ankstyvas ir vėlyvas veisles galima užtikrinti ilgą derliaus sezoną. | Atsparios veislės leidžia išvengti dažnų purškimų ir papildomos priežiūros. |
