Kai pirmą kartą išgirdau, kad pelenais galima tręšti pomidorus, prisipažinsiu – suabejojau. Tai skambėjo lyg iš senų kaimo pasakojimų: ugnis, krosnis, šiek tiek pelenų ir didelis derlius. Tačiau turėdamas kelių metų patirtį šiltnamyje, nusprendžiau išbandyti. Sodinimo sezono metu turėjau nemažai obelų šakų pelenų, likusių po sodo genėjimo – jie atrodė grynai mediniai, be jokių priemaišų, tad pagalvojau – kodėl nepamėginus?
Pirmieji rezultatai mane nustebino – augalai, prie kurių pelenų įmaišiau saikingai, atrodė tvirtesni, lapai ryškesni, o žydėjimas buvo gausesnis. Bet kai pabandžiau „gerai patręšti“ vieną daigų lysvę – turėjau priešingą efektą: pomidorai tapo blyškūs, sustojo augti. Tai buvo aiškus ženklas – pelenais galima tręšti, bet reikia žinoti kaip ir kiek.
Kodėl pelenai laikomi naudinga trąša?
Pelenai – tai ne tik degėsių likutis. Kai pats pradėjau gilintis, supratau, kad čia slypi gana vertinga medžiaga, ypač kalio ir kalcio šaltinis. Pomidorams kalis labai svarbus žydėjimo ir vaisių mezgimo metu. Vieną sezoną stebėjau, kaip pomidorai su pelenais pradėjo formuoti daugiau žiedų nei kontrolinė grupė be jų – tai nebuvo atsitiktinumas.
Pelenai taip pat gerai veikia kaip dirvos dezinfekcijos priemonė – jie naikina dalį patogenų, sumažina pelėsio ir kai kurių kenkėjų aktyvumą. Tą pastebėjau šiltnamyje: ten, kur pabarstydavau šiek tiek pelenų aplink pomidorų pagrindą, buvo mažiau dirvos paviršiuje plintančio pelėsio, ypač po lietaus.
Svarbu žinoti, kad ne visi pelenai tinka. Tinka tik grynos, neapdorotos medienos arba natūralių augalų (pvz. saulėgrąžų stiebų) pelenai. Kartą išsibandžiau pelenus iš senų lentų – pomidorai jautėsi prastai, augimas buvo silpnas. Dabar tokios rizikos nebeprisiimu – renku tik tai, kas deginta be dažų, be klijų, be jokių chemikalų.
Kada ir kaip tręšti pomidorus pelenais?
Pelenų naudojimo būdai
Pirmą kartą pelenus naudojau prieš sodinimą, įmaišydamas juos į dirvą – tiesiog išbarstydavau maždaug saują ant kvadratinio metro ir perkasdavau su kompostu. Tai atrodė saugus būdas, nes pelenai tolygiai pasklinda ir nesukuria vienos „šarmos“ vietos. Ši taktika man pasiteisino – pomidorai augo stipriai, o dirva neatrodė persausėjusi.
Kitas metodas, kurį bandžiau – barstyti pelenus aplink šaknis jau augančių pomidorų, kai jie pradeda žydėti. Čia svarbu nepersistengti. Kartą pabarsčiau per daug, o dar po lietaus dirvos paviršius tapo kietas, baltas ir pomidorai akivaizdžiai sulėtino augimą. Dabar barstau labai saikingai – vos po arbatinį šaukštelį aplink augalą, o paskui atsargiai įterpiu į viršutinį dirvos sluoksnį.
Taip pat bandžiau skystą pelenų trąšą. Į kibirą vandens (10 l) dedu maždaug 1 stiklinę pelenų, pamaišau, palieku parai, nukošiu, o tada naudoju laistymui prie šaknų. Rezultatai – gana švelnūs, augalai reaguoja lėtai, bet stabiliai. Šis metodas man labiausiai pasiteisino tada, kai pomidorai jau pradėję megzti žiedus – tarsi pastiprina jų „antrą kvėpavimą“.
Kada geriausia tręšti?
Svarbu suprasti, kad pelenai nėra viso sezono trąša. Jie veikia lėtai ir geriausiai atlieka savo darbą:
- pavasarį prieš sodinimą, įmaišius į dirvą su kompostu
- žydėjimo pradžioje, kai augalui ypač reikia kalio
- vaisių augimo metu, kai pastebiu, kad vaisiai formuojasi, bet augimas sulėtėjo
Visiškai nerekomenduoju naudoti pelenų daigų stadijoje – vieną kartą pamėginau įberti šiek tiek į daigų substratą, ir jie tiesiog „sustojo“. Tai buvo gera pamoka – pelenai tinka tik subrendusiems augalams.
Kokios dažniausios klaidos tręšiant pelenais?
1. Per didelis kiekis
Didžiausia mano klaida – manyti, kad jeigu „šaukštas gerai, tai stiklinė bus dar geriau“. Vieną sezoną išbarstęs apie pusę saujos pelenų aplink kiekvieną krūmą, po lietaus pastebėjau, kad pomidorai ne tik sulėtėjo, bet jų lapai pradėjo šviesėti, o krašteliai susisuko. Ištyręs dirvą pamačiau, kad pH pakilo beveik iki 8 – dirva tapo per šarminė, o tai „užrakino“ kitas reikalingas medžiagas, ypač geležį ir magnį.
Dabar laikausi taisyklės: ne daugiau nei 1 arbatinis šaukštelis vienam augalui vienu metu, o jei laistau pelenų tirpalu – tai tik kartą per 2–3 savaites, ne dažniau.
2. Tręšimas kartu su azoto trąšomis
Vieną kartą bandžiau „sutaupyti laiką“ ir sumaišiau pelenus su mėšlu – norėjau tręšti viską vienu kartu. Rezultatas – labai silpnas. Vėliau sužinojau, kad azoto junginiai reaguoja su pelenų šarmu, ir didžioji dalis azoto tiesiog išgaruoja. Tai reiškia, kad pelenai ne tik nepadeda, bet ir sumažina kitų trąšų veiksmingumą, jei naudojami netinkamai.
Dabar niekada nemaišau pelenų su mėšlu, kompostu, kuriame daug azoto, ar mineralinėmis azoto trąšomis. Jei noriu tręšti azotu – darau tai atskirai, palaukęs bent savaitę.
3. Netinkamų pelenų naudojimas
Pirmą kartą naudodamas pelenus iš senų lentų krosnyje, nesusimąsčiau, kad jos galėjo būti dengtos impregnantais ar dažytos. Nors iš pradžių nieko neatrodė blogo, augalai lėtai augo, o kai kurių lapų viršūnės buvo pažeistos. Tik vėliau supratau – pelenuose iš apdorotos medienos gali būti sunkiųjų metalų, chloro junginių ar kitų toksinių medžiagų, kurios kaupiasi dirvoje.
Nuo to laiko naudoju tik grynus, žinomus šaltinius – obelų, beržų, vaismedžių šakų pelenus. Ir tik tuos, kurie deginti be popieriaus, dažų ar plastikinių priemaišų.
4. Tręšimas saulėtą dieną arba per sausras
Pelenai, paberti ant sauso dirvos paviršiaus per karštą saulėtą dieną, tiesiog „nudegina“ augalo pagrindą – kartą taip patyriau, kai tikėjau, kad sausa žemė „geriau sugers“ pelenus. Deja, saulėje pelenai balina, sausiną paviršių, ir vietoj trąšos gavosi „dezinfekcija“.
Dabar barstau tik po lietaus arba po laistymo, ir visada įmaišau pelenus į paviršinį sluoksnį. Jei naudoju skystą tirpalą – laistau vakare, kai saulė nebesvilina.
Kaip paruošti pelenų trąšą?
Sausas barstymas
Tai paprasčiausias būdas, kurį dažniausiai naudoju prieš sodindamas pomidorus. Prieš metus, kai ruošiau šiltnamio lysves, į kiekvieną kvadratinį metrą įberdavau maždaug saują pelenų (apie 50–70 g), paskui sumaišydavau su kompostu ir įterpdavau į 10–15 cm gylį. Svarbu, kad pelenai nesiliestų tiesiogiai su šviežiomis šaknimis – vieną kartą tai padarius daigai „sustingdavo“.
Jei barstau aplink jau augantį pomidorą, renkuosi labai saikingą kiekį – ne daugiau kaip arbatinį šaukštelį, barstau ratu maždaug 10 cm nuo stiebo ir įmaišau į viršutinį žemės sluoksnį. Po to – būtinai palaistau, kad trąša nepradėtų sausinti dirvos paviršiaus.
Skystas tręšimas (nuoviras)
Kai reikia švelnesnio poveikio, ypač žydėjimo metu, gaminu pelenų tirpalą:
Receptas:
- 1 stiklinė medžio pelenų
- 10 litrų vandens (geriausia lietaus arba šulinio)
- Viską išmaišau, palieku 12–24 valandoms nusistovėti
- Prieš naudojimą nukošiu per sietelį (kad neužkimštų laistymo indų)
- Laistau tik prie šaknų, apie 0,5 litro vienam augalui, kartą kas 2–3 savaites
Toks tirpalas ypač pasiteisino tada, kai pastebėdavau, kad pomidorai mezga vaisius, bet jų augimas lėtėja. Pelenų kalis duoda postūmį ir vaisiai pradeda augti intensyviau.
Pelenų laikymas
Pelenus laikau sausoje, sandarioje talpoje – paprastas kibiras su dangčiu ar net medžiaginis maišas, laikomas nuo drėgmės. Vienais metais palikau pelenus atvirame inde lauke – po kelių lietingų dienų jie tapo purvina mase, netekusia dalies mineralų.
Svarbu, kad pelenai nepasisemtų drėgmės iš aplinkos – tada jie išlaiko savo savybes net kelis mėnesius, o aš visada turiu po ranka natūralios trąšos, kai prireikia.
Pelenai ir dirvos pH: ką reikia žinoti?
Kaip pelenai veikia rūgštingumą?
Pelenai yra šarminės reakcijos, todėl rūgščią dirvą jie šarmina – tai iš esmės naudinga, jei dirva labai rūgšti. Vieną sezoną pasėjau pomidorus į naujai atvežtą juodžemį, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo gana rūgštus – pomidorai sunkiai augo, lapai gelto. Pabarsčius nedidelį kiekį pelenų, augimas pagerėjo – dirva „atsigavo“.
Tačiau jei dirva jau artima neutraliai ar šarminė – pelenai gali padaryti meškos paslaugą. Vieną kartą, nematuodamas pH, papildomai pabarstęs pelenų, pastebėjau, kad pomidorai sulėtėjo, o lapų pakraščiai išblyško. Vėliau išmatavau dirvos pH – jis buvo virš 7,5. Tai aiškiai per daug.
Kada jie naudingi, o kada – žalingi?
Naudingi, jei:
- dirva labai rūgšti (pH 5–6)
- auginama smėlingoje, lengvoje dirvoje
- pomidorai rodo magnio, kalio trūkumą
Žalingi arba nereikalingi, jei:
- dirva molinga, sunki, šarminė (pH virš 7)
- naudojamos daug organinių trąšų (mėšlas, kompostas su azotu)
- pomidorai auga labai lėtai be aiškios priežasties – persistengta trąšomis
Dabar, prieš naudodamas pelenus šiltnamyje, profilaktiškai pasitikrinu dirvos pH – tai neužima daug laiko, bet padeda išvengti rimtų klaidų. Naudoju paprastą pH testerį iš sodo prekių parduotuvės – jis kainavo keliolika eurų, bet atsipirko jau pirmais metais.
Ar galima naudoti pelenus šiltnamyje?
Taip, bet dar atsargiau nei lauke
Šiltnamio dirva turi vieną ypatybę – ji linkusi kaupti druskas ir mineralus, nes lietus jos neišplauna. Pirmą kartą, kai naudojau pelenus šiltnamyje, buvau įsitikinęs, kad jų reikia mažiau nei lauke, bet vis tiek pridėjau į visas lysves po saują pelenų per 1 m². Po mėnesio pastebėjau, kad pomidorai lyg ir sveiki, bet neauga taip sparčiai, kaip laukiniai. Tą sezoną derlius buvo mažesnis, o ant dirvos paviršiaus atsirado balta, sausėjanti plutelė – aiškus ženklas, kad šarminimo buvo per daug.
Dabar šiltnamyje pelenus naudoju tik lokaliai – aplink stiebo zoną, įmaišydamas šiek tiek į viršutinį dirvos sluoksnį arba su laistymo vandeniu, kai augalai žydi. Skystas tirpalas čia saugesnis – pabarstyti sausus pelenus šiltnamyje galima tik labai nedideliais kiekiais, nes kitaip pH pakyla ir sutrinka maistinių medžiagų įsisavinimas.
Drėgmė ir šiltnamio mikroklimatas
Pelenai sausina viršutinį dirvos sluoksnį – tai galima iš dalies naudoti kaip pranašumą, jei žemė per drėgna (pvz., po stipraus lietaus ar perlaistymo). Tačiau šiltnamyje, kur oro drėgmė dažnai aukšta, o laistoma dažnai, pelenai gali sukelti disbalansą, jei naudojami dažnai. Vieną sezoną laistydamas su pelenų tirpalu kas savaitę, pastebėjau lapų pageltimą – tai nebuvo trūkumas, o kaip tik perteklinis kalis ir per aukštas pH.
Dabar šiltnamyje pelenus naudoju ne dažniau kaip 2 kartus per sezoną – kartą pavasarį, ruošdamas dirvą, ir kartą žydėjimo metu, kai pomidorams labiausiai reikia kalio. Jei matau, kad derlius užsimezgęs, o augalai stiprūs – daugiau netręšiu.
